Š.m. gegužės 6 - 8 d. Palangoje, viešbučio "Palangos žuvėdra" (Meilės al. 11) konferencijų salėje vyks Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Pavasario sesija.
Sesijos metu mokiniai nagrinės globos įstaigose augančių vaikų integracijos į mokyklos bendruomenę, mokinių saugumo mokykloje, informacinių technologijų naudojimo mokyklose efektyvumo, mokyklų tinklo pertvarkos ir kt. klausimus.
Tai antroji sesija, į kurią susirinks praeitų metų spalio mėn. išrinktas trečiasis mokinių parlamentas. 2004 m. kovo mėn. 6 d. vykusioje neeilinėje sesijoje mokiniai, be kitų nagrinėtų klausimų, parengė viešą laišką, kuriame ragino šalies Prezidentą Valdą Adamkų nevykti gegužės 9 d. į Maskvą minėti pergalės prieš fašizmą dienos.
LMP yra demokratiškai renkama moksleivių institucija, atstovaujanti Lietuvos moksleivių interesams. Parlamentas svarsto moksleiviams aktualius klausimus problemas, formuoja ir įgyvendina jaunimo politiką, teikia siūlymus valstybinėms institucijoms, inicijuoja diskusijas, įgyvendina projektus.
LMP renkamas kas dveji metai remiantis demokratinių rinkimų procedūromis. Pirmieji visuotiniai moksleivių rinkimai į parlamentą įvyko 2000 m. pavasarį. Rinkimuose dalyvavo beveik 700 pagrindinių ir vidurinių mokyklų (gimnazijų). 2002 metų lapkritį vyko antrojo Moksleivių parlamento rinkimai, kuriuose savo nuomonę pareiškė virš 600 mokyklų moksleivių. 2004 m. spalio mėn. Rinkimuose į trečią parlamentą dalyvavo 600 pagrindinių ir vidurinių ugdymo įstaigų.
Parlamentą sudaro 95 moksleiviai, atstovaujantys visų Lietuvos miestų ir rajonų moksleivius.
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ Vilniaus miesto ir 12-oje Lietuvos rajonų savivaldybių, 26-iose bendrojo lavinimo mokyklose, pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos socialinio fondo finansuojamas projektas "Mokymosi krypties galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams".
Projektu siekiama užkirsti kelią 14-19 metų mokinių pasitraukimui iš mokyklos ir padidinti jų galimybes sėkmingai baigti pagrindinio ugdymo programą bei mokytis toliau. Projekto įgyvendinimo metu bus paankstintos ir išplėstos mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybės, sukurtos patrauklios sąlygos mokinių praktinių įgūdžių lavinimui.
Bus sukurtas ir valstybiniu mastu išbandytas mokymosi krypties pasirinkimo modelis 14-19 metų vaikams, parengtos mokomųjų dalykų programos su technologinio ir meninio ugdymo elementais, atsižvelgiant į šiuolaikinę darbo rinką ir profesinės karjeros galimybes bus išplėsta šių dalykų programų pasiūla vidurinio ugdymo sistemoje. Taip pat bus parengtos metodinės rekomendacijos, kaip padėti mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį.
Projektą, kuriam skirta 6 mln. litų finansinė parama, įgyvendins Švietimo plėtotės centras prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su partneriais: Vilniaus miesto, Kelmės, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės, Ukmergės, Varėnos, Zarasų rajonų savivaldybėmis. Projektą planuojama vykdyti 3 metus.
Matematikos ir informatikos institutas Gegužės 5 - 9 dienomis Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje vyksta 11-oji Baltijos šalių mokinių informatikos olimpiada. Olimpiadą, kurioje dalyvauja 49 mokiniai iš įvairiausių šalių, organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Pasvalio Petro Vileišio gimnazija bei Matematikos ir informatikos institutas.
Į olimpiadą atvyko mokinių komandos iš Danijos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos. Svečio teisėmis šiemet olimpiadoje dalyvauja Izraelio komanda. Lietuvai atstovaus dvi Lietuvos komandos, kurias sudaro mokiniai iš Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos, Kauno technologijos universiteto gimnazijos, Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos, Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos bei Vilniaus licėjaus.
Olimpiados dalyviai ne tik atliks užduotis. Jiems bus surengtas alternatyvios muzikos vakaras „Jaunimas prieš alkoholį ir narkotikus", vakaronė, teatralizuota ekskursija „siauruku", komandų vadovams - surengta išvyka į Kryžių kalną, diskusija apie informatikos mokymo problemas ir kt.
Tuo pačiu metu, kaip ir mokinių olimpiada, vyks informacinių technologijų varžybų iniciatorių pasitarimas, kuriame dalyvaus Egipto, Austrijos, Olandijos, Slovakijos, Lenkijos, Lietuvos mokslininkai, švietimo darbuotojai, ketinantys savo šalyse taip pat rengti tokias olimpiadas.
11-oji Baltijos šalių mokinių informatikos olimpiada uždaroma ir dalyviai apdovanojami gegužės 8 d. 17.30 val. Pasvalio krašto muziejuje. Keturi Lietuvos mokiniai, parodę geriausius rezultatus, dalyvaus Tarptautinėje mokinių informatikos olimpiadoje, kuri šiemet rugpjūčio mėn. vyks Lenkijoje. Iš tarptautinių informatikos olimpiadų Lietuvos mokiniai tradiciškai grįžta su medaliais. Iš pernai Atėnuose vykusios olimpiados lietuviai parsivežė vieną sidabro ir du bronzos medalius. Pirmojoje tarptautinėje informatikų olimpiadoje, vykusiose 1989 m. Bulgarijoje, Sovietų Sąjungos komandos sudėtyje dalyvavęs lietuvis Andrius Čepaitis vienintelis iš komandos laimėjo aukso medalį.
Jau šį rudenį pirmosios Lietuvos pagrindinės mokyklos savo reikmėms pradės naudoti vidinį tinklą (intranetą) , panašų į tą, kuris veikia Lietuvos verslo įmonėse, organizacijose, universitetuose. Mokyklų tobulinimo programos (MTP) dalinio komponento "Virtuali mokymosi aplinka" dėka nupirkta intraneto programinė įranga, kuria galės naudotis visos šalies mokyklos.
mokyklos intranetas - vidinis mokyklos kompiuterių tinklas, kuriame informacija naudojama ir tvarkoma interneto technologijų priemonėmis Intraneto pagrindinis uždavinys - šiuolaikinių technologijų pagalba kokybiškai keisti ugdymo procesą, sudarant sąlygas mokyklos bendruomenės nariams patogiai naudoti informaciją, skirtą mokymuisi, mokymui, informavimui bei administravimui. Mokytojai intranete gali pristatyti mokymui ir mokymuisi skirtą informaciją, dėstomo dalyko metodinę medžiagą, individualias programas, informaciją apie mokinių pasiekimus konkursuose, varžybose ir olimpiadose, auklėjamosios klasės tinklalapius ir istoriją, vertingus mokinių referatus ar kitus darbus.
mokyklos administracija intranete gali pateikti ugdymo planus, programas, klasių sąrašus, tvarkaraščius, informaciją apie mokinių ir mokytojų pasiekimus, skelbti naujienas, organizuoti dokumentų projektų svarstymus, forumus mokyklos bendruomenei, rengti apklausas ir tyrimus. Į intranetą ketinama perkelti ir mokyklos dokumentus, kalendorių, kitą kasdien vartojamą informaciją.
Nuošalyje neliks ir tėvai - jiems bus parengta speciali mokyklos informacija, taip pat bus galima susipažinti, pavyzdžiui, su savo vaiko virtualia "pažymių knygele" . Mokiniai, galės kurti savo svetaines, naudotis elektroniniu paštu ir dalyvauti diskusijų forumuose.
Mokyklų intraneto programinė įranga parengta naudojant atviro kodo programas, todėl ateityje juo galės naudotis visos šalies mokyklos. Prieš pradedant mokyklose diegti intranetą buvo vykdomas žvalgomasis diegimo projektas, kurio metu programinė įranga buvo tobulinama, atsižvelgus į mokyklų poreikius ir pasirengta diegti intranetą MTP dalyvaujančiose mokyklose. Intraneto galimybes jau išbandė Elektrėnų "Versmės", Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos, kuriose dirba ekspertai, rengę programinės įrangos techninę charakteristiką, Telšių rajono Viešvėnų ir Kauno Kazio Griniaus pagrindinėse mokyklose. Numatoma, kad iki šių metų pabaigos intranetu naudosis 70 MTP dalyvaujančių šalies pagrindinių mokyklų.
Kurdami mokyklos intraneto programą, programuotojai naudojo pasaulyje populiaria "Wiki" technologija. "Wiki" technologijos esmė yra ta, kad intraneto puslapius gali kartu kurti ir tobulinti visi registruoti vartotojai. Intraneto puslapiai kuriami WYSIWYG ( angl. "What You See Is What You Get" ) redaktoriumi. Intranetu naudotis bus taip pat paprasta, kaip įprastu teksto redaktoriumi. Manome, kad intranetu naudosis tiek savo puslapius kuriantys mokiniai, tiek mokytojai., - pasakojo sprendimą kūrusios UAB "Viae Ventus" direktorius Tomas Jonušas.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės bei Mokyklų tobulinimo programos dalinio komponento "Virtuali aplinka" koordinatorės Editos Sederevičiūtės, intranetas yra svarbi, tačiau ne vienintelė MTP Lietuvos mokykloms suteikiama technologinė naujovė. Be savo vidinio tinklo, MTP dalyvaujančios mokyklos galės naudotis ir virtualiąja mokymosi aplinka, kuri padės mokyklos bendruomenei keistis informacija ir turimais ištekliais tarpusavyje ir su kitomis pagrindinėmis mokyklomis.
Mokyklų tobulinimo programa - didžiausias Lietuvos bendrojo lavinimo investicinis projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biudžetas siekia 180 mln. litų, iš kurių per 100 mln. litų sudaro Pasaulio banko paskola, kuri bus pradėta grąžinti 2007, o baigta - 2019 m. Už pasiskolintus iš PB pinigus šalies mokykloms perkamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai, renovuojamos mokyklos, finansuojamos užsienio specialistų konsultacijos. Už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių lėšas finansuojamas įvairių metodikų bei mokymo programų rengimas, mokytojų ir mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo seminarai, švietimo valdymo, politikos analizės, moksleivių pažangos vertinimo sistemų sukūrimas.
Mokyklų tobulinimo programos tikslas - pagerinti šalies 5-10 klasių mokinių pasiekimus modernizuojant bendrąjį lavinimą ir užtikrinant veiksmingą ir racionalų švietimui skirtų lėšų panaudojimą. Programos poveikį pajus visa bendrojo lavinimo sistema - keliama mokytojų kvalifikacija, diegiami nauji vadybos, mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant tarp skirtingų mokyklų ir mokyklų bendruomenių grupių principai atsilieps švietimo stiprėjimui ir tobulėjimui.
Šiandien 17 val. "Ąžuolyno" vidurinėje mokykloje (Architektų g.68, Vilnius) įvyks kūrybinio konkurso "Europos medis" baigiamasis akcentas - nugalėtojų apdovanojimo šventė, į kurią susirinks Lazdynų, Vilkpėdės, Žemųjų ir Aukštųjų Panerių, Trakų Vokės ir Liudvinavo darželių ir mokyklų pradinių klasių auklėtiniai, pristatę konkursui savo darbą - "Europietišką medį". Vakar įvykusio darbų vertinimo komisijos posėdžio metu buvo išrinkti patys kūrybiškiausi ir originaliausi mažųjų sukurti darbai. Aukščiausias mažųjų pagamintas medelis yra net 2 metrų, visi medeliai pagaminti iš originalių medžiagų - nuo popieriaus, plastiko ar net šluosčių, stebina formų gausa - nuo tradicinio medelio iki tautinius motyvus atspindinčio kūrinio. Šventės metu 20 švietimo įstaigų geriausių darbų autoriai bus apdovanoti specialiais diplomais ir knygyno "Pegasas" dovanomis. Šventės dalyvius dainomis ir žaidimais linksmins "Teatriuko" aktoriai, vaikai galės paskanauti šventinio torto. Nuo ateinančio pirmadienio, t.y. gegužės 9d. konkursui pateikti darbai bus eksponuojami Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, kur vaikų kūryba galės pasidžiaugti ligoninės personalas, pacientai ir visi Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai. Konkursas "Europos medis" yra rengiamas Seimo Pirmininko pavaduotojo ir Lazdynų vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Gintaro Steponavičiaus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje vienerių metų sukakties proga. Konkursu taip pat siekiama paskatinti mažuosius kūrybiškai pažvelgti į pavasarį žydinčius sodus bei medžius, sukomponuoti Lazdynų apygardos žydintį Europos sodą, pristatyti Lazdynų apygardos mažųjų kūrybą apygardos gyventojams. Kūrybiniai konkursai mažiesiems Lazdynų apygardos gyventojams įvairiomis progomis yra rengiami nuolat ir susilaukia didelio švietimo įstaigų susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo.
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Nuo kitų mokslo metų turėtų mažėti mokymosi krūviai. Tai numato švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti 2005-2007 metų bendrieji ugdymo planai.
"Naujuose planuose mokykloms suteikiama dar daugiau galimybių ir teisių individualizuoti mokymą pagal mokinių gebėjimus, interesus ir polinkius. Ir dar griežčiau normuojamas mokinių krūvis", - sako švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas.
Bendruosiuose ugdymo planuose dar labiau reglamentuojamas mokinių mokymo krūvis, nustatyta, kad mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, apie jį mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, per dieną mokiniams gali būti ne daugiau kaip septynios pamokos. Nustatytas minimalus savaitinių pamokų skaičius I-XII klasėse: I klasėje - 22 pamokos, II-IV - 23 pamokos, V - 26 pamokos, VI - 28 pamokos, VII - 29 pamokos, VIII - X klasėse - 30 pamokų, XI-XII - 28 pamokos. Taip pat nustatytas maksimalus pamokų skaičius, jis siekia iki 32 val. per savaitę.
Vertinant mokinių pasiekimus rekomenduojama pažymiu vertinti tik kontrolines užduotis, savarankiškus, projektinius, kūrybinius, laboratorinius ir kitus darbus, kai mokiniai parodo išsilavinimo standartuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus.
2005-2007 metų bendruosiuose ugdymo planuose siūloma dar labiau atkreipti dėmesį į mokinius, kurie linkę į praktinę veiklą. Jiems būtina pasiūlyti technologijų, kūno kultūros, menų modulius.
Planuose nustatyta, kad nuo 2005 metų rugsėjo 1 d. penktoje klasėje įvedamas naujas dalykas - informacinės technologijos. Taip pat įvedamos išlyginamosios klasės užsieniečių vaikams, nemokantiems valstybinės kalbos ir norintiems tęsti mokslą Lietuvoje.
Civilinė sauga, priešgaisrinė sauga, saugus eismas sujungti į vieną dalyką - Žmogaus saugą, kuriam skiriamos valandos. Praplėstos mokytojų tarybos teisės.
Tėvų ir Lietuvos mokinių parlamento prašymu nustatytos konkrečios rudens, Kalėdų ir Velykų mokinių atostogų datos: rudens atostogos - nuo spalio 31 d. iki lapkričio 6 d. imtinai, Kalėdų atostogos - nuo gruodžio 24 d. iki sausio 6 d. imtinai ir Velykų atostogos - nuo balandžio 10 d. iki balandžio 17 d. imtinai.
Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programų įgyvendinimą mokyklose. Bendrieji ugdymo planai rengiami kas dveji metai.
VU TSPMI Šiandien VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko apskrito stalo diskusija "Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje". Diskusijoje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys, Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka, VU TSPMI direktorius prof. Raimundas Lopata, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, LR Prezidentūros Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės atstovai, VU TSPMI dėstytojai bei studentai. Diskusijos metu doc. Vytautas Radžvilas ir doc. Antanas Kulakauskas pristatė VU TSPMI konceptualų požiūrį į aukštojo mokslo reformą - "Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformos gairės".
Pristatydami VU TSPMI požiūrį į aukštojo mokslo reformą, gairių autoriai konstatavo, kad nors Lietuvos mokslo ir studijų reforma trunka jau keliolika metų, lauktų rezultatų kol kas nepasiekta. Tai iš esmės pripažįsta visi šios reformos vykdytojai, dalyviai ir jos rezultatais suinteresuoti asmenys. Pasak doc. Antano Kulakausko: "Galima labai ilgai vardinti mokslo ir studijų sistemoje susikaupusias problemas, tačiau toks vardijimas vargu ar pakeistų esamą padėtį, nes minėtos problemos vertintinos tik kaip stiprėjančios sistemos krizės simptomai".
Gairių rengėjų nuomone, pagrindinė reformų nesėkmių priežastis yra ta, kad jas planuojant ir įgyvendinant trūko esminės tarpinės grandies - pačios akademinės bendruomenės ir visuomenės apskritai dalyvavimo. Akademinės bendruomenės vardu iki šiol kalbėjo vadinamasis akademinis elitas, o visuomenės - už mokslą ir studijas atsakingi valstybės pareigūnai. Šią padėtį būtina iš pagrindų keisti. Todėl siūlomos mokslo ir studijų reformos gairės grindžiamos prielaida, kad būtent akademinės bendruomenės savivalda ir visuomenės vykdoma sistemos bei jos veiklos kontrolė turi tapti lemiamu reformos veiksniu. Šitaip keičiant reformos principus ir atskaitos taškus ji neišvengiamai turi įgyti sisteminį pobūdį suponuodama visuminę sistemos pertvarką, apimančią organizacijos, vadybos ir finansavimo sritis.
Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformos gairių autoriai išskyrė tris svarbiausius tarpusavyje susijusius strateginius struktūrinės mokslo ir studijų sistemos reformos tikslus.
Pirmasis tikslas - visos mokslo ir studijų sistemos finansavimo principų pakeitimas. Finansinė atsakomybė turėtų tekti tiek šios sistemos paslaugų tiesioginiams vartotojams, tiek naudojantiems jos "gaminamus produktus". Valstybė didžiausią dėmesį turėtų skirti mokslinio ir intelektualinio potencialo stiprinimui, ypač aukštosiose mokyklose, įskaitant ir kolegijas, prioritetą teikdama nacionaliniu požiūriu svarbioms, būtinoms mokslo sritims.
Antrasis - reikėtų ryžtingai apsispręsti arba likviduoti iš sovietmečio paveldėtą mokslo ir studijų sistemos dvilypumą, arba stiprinti aukštųjų mokyklų mokslinį potencialą, keičiant nusistovėjusį santykį tarp mokslinio tiriamojo ir edukacinio darbo aukštojoje mokykloje. Kitaip sakant, mokslinis darbas aukštosiose mokyklose, bent jau universitetinėse, turėtų būti ne priedas prie edukacinio darbo, kaip dabar, o jam lygiavertis, t.y. būti pamatine šio darbo baze.
Trečiasis tikslas - institucionalizuotos, socialinės bazės akademinei laisvei skleistis, profesiniams reikalams spręsti ir visavertei mokslo ir studijų institucijų autonomijai užtikrinti sukūrimas nacionaliniu mastu. Kitaip sakant, būtina teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinti, kad atskiroms mokslo sritims atstovaujančios mokslo draugijos ir asociacijos virstų veikliu visos mokslo ir studijų sistemos elementu, aktyviu, svarbiu ir būtinu veikėju.
Visi kiti reformos uždaviniai būtų išvestiniai iš šių fundamentalių tikslų arba juos papildantys.
Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformos gairių tekstą galite rasti VU TSPMI interneto tinklapyje www.tspmi.vu.lt.
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA Vilniaus Jėzuitų gimnazijos stovyklavietėje (Gobstų kaimas, Vilniaus raj.) į keturių dienų tarptautinę krikščioniškąją kariūnų konferenciją studijuoti Šventąjį Raštą susirinks kariūnai iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Maždaug šešiasdešimt kariūnų iš 12 valstybių - Lietuvos, Anglijos, Austrijos, Čekijos, Estijos, JAV, Latvijos, Norvegijos, Rumunijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos tris dienas klausysis paskaitų, mažomis grupėmis studijuos Bibliją, diskutuos bei dalinsis tikėjimo patirtimi.
Ryto ir vakaro maldas aukos bei užsiėmimus ves Alytaus įgulos kapelionas kapitonas Remigijus Butkevičius, tėvas Antanas Saulaitis, kapelionas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Joe Supa, britų atsargos karininkas kapelionas Homfray Vines bei atsargos karininkas iš Norvegijos kapelionas Inge Wold. O sekmadienį (gegužės 8 d.) bus švenčiama Eucharistija (Šv. Mišios).
Ši konferencija - tai galimybė jauniesiems karininkams ir kariūnams giliau pažinti krikščioniškąjį tikėjimą, skirtingas denominacijas, tarpusavyje dalintis patirtimi ir įžvalgomis, naujai pažvelgti į Šventąjį Raštą bei atrasti naujus sprendimus savo kaip būsimo vado tarnyboje.
Konferencijos dalyviams taip pat numatyta išvyka į Trakus bei apsilankymas Trakų pilyje; kiekvieną vakarą - vakaronė prie laužo, sportiniai žaidimai.
Lietuvoje tarptautinė krikščioniškoji kariūnų konferencija organizuojama jau trečią kartą. Konferenciją organizuoja Lietuvos kariuomenės Ordinariatas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Žurnalistų dėmesiui. Konferencijos atidarymo ceremonijos pradžia gegužės 5 d. 9 val. Gobstų kaime, Vilniaus raj. Dėl papildomos informacijos kreiptis į Lietuvos kariuomenės vyriausiąjį kapelioną plk. Juozą Gražulį, konferencijos koordinatorių, tel. 8 (5) 2787013.
Ceremonijoje dalyvaus Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, kariuomenės Ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Vitalijus Vaikšnoras, Karo akademijos atstovai.
Prezidento spaudos tarnyba Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė jau tradicine tapusios Lietuvos studentų politologijos olimpiados dalyvius su kuriais diskutavo tema "valstybės ateities vizija jaunimo akimis".
Prezidentas pasveikino ir atminimo dovanas įteikė trims šios olimpiados nugalėtojams - Jonui Survilai, Eglei Samoškaitei ir Artiomui Četverikovui.
V. Adamkus pažymėjo, kad nuo jaunimo pilietinio ir politinio aktyvumo priklauso šalies ateitis, todėl labai gerai, kad jau šiandien visuomeninės, akademinės ar net politinės veiklos pagalba jaunimas aktyviai dalyvauja savo ateities kūrime.
Susitikimo metu valstybės vadovas teiravosi jaunųjų politologų, kaip jaunoji karta įsivaizduoja ateities Lietuvą, kokius strateginius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus mato. Prezidentas klausė ką, jų manymu, turėtų daryti Lietuvos politikai, kad kiekvienas šalies pilietis žinotų, kur eina ir ko siekia Lietuva.
Jaunieji politologai daug dėmesio skyrė Prezidento metiniame pranešime iškeltomis strateginėms idėjoms. V. Adamkus su jaunimu diskutavo ar Lietuva sugebės per artimiausius penkiolika metų priartėti prie ES ekonominio lygio vidurkio, palietė pilietinės visuomenės, lietuvių emigracijos, demografines bei tautos nykimo problemas. Studentai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šalies aukštojo mokslo studijų kokybės.
Diskusijos dalyviai domėjosi kokie yra Lietuvos prioritetai šaliai įstojus į ES ir NATO, kaip mūsų valstybė sieks lyderystės regione, kaip vystysis tolimesni santykiai su Rusija.
Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį, gegužės 5 d., 11 val. KAM Juodojoje salėje pasirašys bendradarbiavimo sutartį dėl Vilniaus vaikų vasaros poilsio ir užimtumo organizavimo. Vilniaus savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija jau ne pirmus metus sėkmingai bendradarbiauja organizuodamos Vilniaus vaikų vasaros poilsį ir užimtumą. Nuo 2003 metų Pabradės centriniame poligone nuolat rengiamos stovyklos, kuriose dalyvauja apie 800 socialiai remtinų vaikų. Šiose stovyklose aktyviai propaguojamas sveikas gyvenimo būdas, vaikai susipažįsta su kario profesija, karine technika, daug sportuoja. Nors stovykla garsėja griežta tvarka, sulaukia populiarumo rizikos grupės vaikų tarpe. Bendradarbiavimo sutartį dėl Vilniaus vaikų vasaros poilsio ir užimtumo organizavimo pasirašys Vilniaus mero pavaduotojas Kęstutis Masiulis bei Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas. ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį, gegužės 5 d., 11 val. KAM Juodojoje salėje pasirašys bendradarbiavimo sutartį dėl Vilniaus vaikų vasaros poilsio ir užimtumo organizavimo. Vilniaus savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija jau ne pirmus metus sėkmingai bendradarbiauja organizuodamos Vilniaus vaikų vasaros poilsį ir užimtumą. Nuo 2003 metų Pabradės centriniame poligone nuolat rengiamos stovyklos, kuriose dalyvauja apie 800 socialiai remtinų vaikų. Šiose stovyklose aktyviai propaguojamas sveikas gyvenimo būdas, vaikai susipažįsta su kario profesija, karine technika, daug sportuoja. Nors stovykla garsėja griežta tvarka, sulaukia populiarumo rizikos grupės vaikų tarpe. Bendradarbiavimo sutartį dėl Vilniaus vaikų vasaros poilsio ir užimtumo organizavimo pasirašys Vilniaus mero pavaduotojas Kęstutis Masiulis bei Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas.
