Toks mažytis mažytis žmogutis, su rankytėm, kojytėm - matai? Išbučiuosim visus pirštukus, gal po tūkstantį kartų - tikrai! Laimingiausia paliks ši diena - kai pasaulį išvydo dukra!
Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties, Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies. Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos, Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.
Tau šiandien gieda angelai Ir džiūgaudami laimės meldžia. Tau šypsosi visi žiedai Ir švelnų aromatą skleidžia. Tau groja vėjas už langų, O debesys padangėj šoka. Tau šiandien dėmesys visų, Nes atvedei į žemę žmogų.
Kai meilės jausmo apimti Sukūrėt žemiškąjį kūną, Krito žemyn žvaigždė šviesi, Ieškodama tėvų švelnumo. Nekalto kūdikio riksme Dangaus palaima nuskambėjo. Nuo šiol privalot būt drauge, Vardan Žmogaus, kurį pradejot.
Tas mielas riksmas šaltoje nakty, Tu jo dėka ir vėl mama esi. Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy? Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini? Stiprybės, laimės ir sveikatos, Naujos gyvybės susilaukus. Ant tavo rankų dangaus dovana, Ji laukia rūpesčio, meilės, globos. Tu ne bet kas jau, tu - mama. Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis Dar apgaubtas stebuklų skraiste, Ir veidelis dar švyti kaip saulė, Kai miegodama šypsais sapne... Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, nei klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai dar ilgai...
