-Justai, kada gi pagaliau vesi?
- Kai surimtėsiu.
- 0 kada surimtėsi?
- Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris.
- Kodėl?
- Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės.
- Sūneli, nevesk gražuolės! - pataria motina. - Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems.
- Verčiau tegul kitiems būna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus.
Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko:
-Justai, nevesk sausio mėnesį, - vesk balandį.
- Kodėl? - nustebo vaikinas.
- Išloši dar tris mėnesius.
Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti. Plačiau…

Vaikinas su mergina eina į civilinės metrikacijos biurą tuoktis. Staiga mergina sulėtina žingsnį ir, šiek tiek sumišusi, sako:
- Brangusis, aš noriu tau prisipažinti: aš turėjau mylimąjį.
- Brangioji, man...
- Nepertrauk! Štai to vaikino atminimui ant krūties išsitatuiravau jo portretą.
Po kurio laiko mergina vėl sulėtina žingsnį. Vaikinas nustebęs pažvelgia į savo būsimą žmonelę.
- Tu turėjai dar ir kitą?
-Turėjau, brangusis! Ir jo atminimui išsitatuiravau jo portretą ant kitos krūties.
Prie pat civilinės metrikacijos skyriaus būsimoji šeimos galva pradeda isteriškai juoktis.
- Ko tu taip? - įsižeidusi klausia būsimoji žmonelė. - Išprotėjai, ar ką?
- O ne... Aš tiesiog įsivaizduoju, kaip ištįs jų veidai po dvidešimties metų...
Tad pakelkime taures, bičiuliai, jog ir po dvidešimties ir po penkiasdešimties metų mūsų veidai neištįstų. Plačiau…

Buvo gražus vasaros saulėlydis. mergina nutarė paplaukioti gaiviame upelio vandenyje. Apsidairė. Aplinkui nė gyvos dvasios. Pakrūmėje nusirengė ir nuogutukė liuoktelėjo nuo stataus kranto. Netoli tenuplaukė. Suktelėjusi galvą pamatė, kad kažkas kuičiasi prie jos drabužių.
-Viešpatie, - šmėkštelėjo mintis galvoje, - negi man lemta tapti žalčio žmona?! - Ir garsiai sušuko: - Žalty, ką darai?
- Nešūkauk! - sušnypštė ,,žaltys", išgąsdinto žmogaus balsu ir ėmė teisintis, jog chuliganai nudžiovę jo drabužius ir jis negalįs nuogutukas eiti į miestą.
- Tau gali pakakti sijonėlio. Būk gerutė, paskolink kelnaites.
Jis taip pažvelgė, kad merginos širdis suvirpėjo, ji tikrai buvo gerutė ir sulemenusi ,,Imk!" šmurkštelėjo į sijonėlį.
Šiaip taip dangstydamiesi turimais merginos drabužėliais, jiedu patraukė į miestą. Kaip tyčia priešais juos išdygo du patruliuojantys policininkai.
- Kas čia per maskaradas! - įtariai nužvelgę vyrioką sušuko tvarkos saugotojai, vis nenuleisdami akių nuo nelaimėlio, įlindusio į moteriškas išvirkščias, atbulai užmautas kelnaites.
Ilgokai jie du aiškino, kaip visa tai buvę. Policininkai pagaliau patikėjo, nusišypsojo, susimerkė ir pasakė:
- Laimingai!
Jų linkėjimas pateko tiesiai į Dievo ausį. Jiedu buvo laimingi ne tik tą vakarą, bet, sako, ir likusį gyvenimą, kai vienas po kito pasipylė žalčiukai - žalčio vaikai.
Taigi pakelkime taures už merginas, kurios susiranda žalčius ir laimingai gyvena ne tik pasakose.  Plačiau…

Prieš keliolika metų atšoktos vestuvės sukėlė gyvas diskusijas Temidės šventovės užkulisiuose. Keturiasdešimt septynerių metų plėšikas Ričardas Simsonas teisme, pasinaudodamas pertraukėle, sugebėjo įrodyti pagrindinei kaltinimo liudininkei, jog jis viską darąs tik jos gerovei ir prikalbėjo merginą čia pat teisėtai susituokti. Santuoka skubiai buvo įregistruota. Teismo procesą teko nutraukti, o plėšiką paleisti į laisvę. Taip jis išvengė ilgų metų nelaisvės, nes pagal įstatymą kaltinamojo žmona, kaip artima giminė, negali būti liudininke.
Simsonas ir jaunoji spinduliavo iš laimės, įstatymų sargai tik skėsčiojo rankomis. Tačiau juos nuramino jaunosios motina:
- Jis neliks nenubaustas, - pasakė ji. - Jis pats save pasmerkė aukščiausiai bausmei. Savo dukterį aš tikrai gerai pažįstu...
Tad pakelkime taures už vyrus, kurie neišvengia didžiausios bausmės ir vesdami netenka tikrosios laisvės. Plačiau…

Jaunikis sako savo būsimai žmonelei:
- Brangioji, norėčiau tuojau po vestuvių važiuoti į Palangą. Prie jūros...
- Gerai, brangusis, važiuojame prie jūros.
- Ne važiuojame, o skrendame, brangioji!
- Kaip įsakysi, brangusis...
merginos motina patraukia dukterį į šoną ir tyliai šnibžda:
- Ar ne per daug komanduoja tavo būsimasis vyras?
- Palik jį ramybėje, mama. Lai Romas diktuoja savo paskutinę valią!
Pakelkime taures už vyrus, kurie dar prieš šeimyninį gyvenimą pareiškė savo paskutinę valią. Plačiau…