SAM Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga šių metų birželio 2 d. įsakymu patvirtino Lietuvos medicinos normą MN 46:2005 "Dantų technikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė".
Dantų techniko veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustatanti medicinos norma - privaloma dantų technikams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.
Normoje reglamentuojamos pagrindinės dantų techniko teisės - teisė verstis praktika, teisė konsultuoti pacientus, gydytojus odontologus ir kitus specialistus, teisė atsisakyti teikti burnos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Nustatyta, kad dantų technikas privalo teikti būtinąją medicinos pagalbą, bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais, laikytis Odontologų profesinės etikos kodekso principų ir atlikti kitas teisės aktų tvarka nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad dantų technikas privalo ne tik įgyvendinti įvairias sveikatos programas, bet ir propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones.
Įsakymu apibrėžta dantų techniko profesinė kompetencija, kurią sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs dantų techniko profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas savo profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis dantų technologijos, mokslo ir praktikos pažanga.
Už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą priskirtų funkcijų atlikimą ar profesinės etikos kodekso reikalavimų pažeidimą bei kompetencijos viršijimą numatyta dantų techniko atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.
Patvirtinta medicinos norma keičia įsakymu pripažįstama netekusia galios 1997 metais patvirtinta dantų techniko veiklą reglamentuojančią medicinos normą MN 46:1997.
Rengiant 2005 metų medicinos normą vadovautasi tokiais naujausiais teisės aktais kaip Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu, LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo", LR Vyriausybės nutarimu "Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir Profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo ir kt.
VVSPT Lietuvos Vyriausybė įgaliojo Sveikatos apsaugos ministeriją savo įstaigai perduoti kai kurias ne maisto produktų saugos kontrolės funkcijas. Kaip jos vykdomos? Atsako Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Veslava GOLNIS. Koks teisinis šių funkcijų vykdymo pagrindas? Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai apskrityse nuo 2005 m. vasario 1 d., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 93 ,,Dėl vartotojams teikiamų paslaugų atitikties teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams kontrolės funkcijų perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai", vykdo vartotojams teikiamų kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugų saugos kontrolę. Kas išaiškėjo pirmųjų patikrinimų metu? Visuomenės sveikatos centrų apskrityse duomenimis, Lietuvoje minėtas paslaugas teikia 6262 objektai. Nuo vasario iki birželio mėnesio visuomenės sveikatos specialistai patikrino 1496 objektuose vartotojams teikiamų paslaugų atitikimą higienos normų reikalavimams. Net 1007 objektuose buvo nustatyti paslaugų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Daugiausiai pažeidimų (756-uose objektuose) nustatyta kirpyklose, kosmetikos, tatuiruočių kabinetuose, grožio salonuose. Kokie dažniausi pažeidimai? Paprastai neužtikrinama tinkama įrankių ir instrumentų dezinfekcija ir sterilizacija, nevykdoma sterilizatorių darbo efektyvumo kontrolė arba tai daroma neturint šiai veiklai išduoto leidimo-higienos paso, nesilaikoma reikalavimų tvarkant atliekas. Dažnai darbuotojai neišklausę privalomųjų higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo kursų. Taip pat nemažai pažeidimų nustatyta 53-uose soliariumų paslaugas teikiančiuose objektuose, Taip pat neturima šiai veiklai išduoto leidimo-higienos paso, darbuotojai neišklausę privalomųjų higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo kursų, nepateikiama informacija apie soliariumų keliamą riziką sveikatai, deginimosi režimą, nepateikiami soliariumų įrangų techniniai pasai, nepildomas soliariumų įrangos patikros darbų žurnalas, pirmą kartą apsilankiusiems neišduodamos paslaugų teikimo kortelės, kuriose pažymima švitinimo trukmė ir seansų trukmė, naudojami valikliai ir dezinfekcinės medžiagos, kurių tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs. Taip pat dažniausiai įmonėje nėra pirmosios medicinos pagalbos rinkinio, neįrengti dušai. Pažeidimų rasta ir 27-iuose baseinuose, kur vėlgi be standartinių trūkumų neatliekami baseinų vandens cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai, 34-iuose sporto klubuose, kuriuose dažnai nėra patalpų, įrangos ir inventoriaus priežiūrai bei valymui naudojamų valiklių ir dezinfekcinių medžiagų saugos duomenų lapų, jų naudojimo instrukcijų lietuvių kalba, nesilaikoma patalpų, sporto įrangos ir inventoriaus valymo ir priežiūros reikalavimų, persirengimo patalpų, dušinių kiekis neatitinka higienos normoje nurodyto skaičiaus, nėra sporto įrangos ir inventoriaus techninių pasų ir eksploatavimo instrukcijų lietuvių kalba, sporto salėse nėra pirmosios pagalbos rinkinių ar jų sudėtis ir apimtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, susidėvėjęs inventorius, patalpoms, kuriose teikiamos kūno kultūros ir sporto paslaugos, būtinas remontas. Patikrinta padėtis 24-iose viešosiose pirtyse, 17-oje skalbyklų, 87-iuose apgyvendinimo paslaugas (paslaugos) teikiančiuose objektuose - viešbučiuose, bendrabučiuose, kaimo turizmo sodybose ir kt. Pažeidimai panašūs kaip ir visose šio tipo įstaigose. Objektų, kuriuose nustatyti higienos normų pažeidimai, vadovams griežtai nurodyta pažeidimus pašalinti. Iki birželio 2 d. 200 objektų, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, patikrinti pakartotinai. Iš viso atlikta 1696 tokių patikrinimų. Bet Jūsų specialistai gauna ir skundų. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse duomenimis, per šiuos keturis mėnesius gauta 20 skundų dėl vartotojams teikiamų kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugų kokybės. Patikrinus iš jų 17 rasta pagrįstų. Daugiausiai - septyniuose skunduose - skųstasi dėl kirpyklose, kosmetikos, tatuiruočių kabinetuose, grožio salonuose teikiamų paslaugų, o 5 skundai gauti dėl sporto klubų veiklos. Šių įstaigų vadovams taip pat nurodyti kuo greičiau pašalinti trūkumus.
Lietuvos AIDS centras Per 2005 m. gegužės mėnesį iš 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų Lietuvoje net 14 diagnozuota Klaipėdos mieste. Pernai per tą patį laikotarpį Klaipėdoje išaiškinti tik 5 atvejai.
Iš 14 ŽIV užsikrėtusių klaipėdiečių - 12 - ka vyrų ir 2 moterys.
10 vyrų užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus, 2 - heteroseksualių lytinių santykių metu. Pastarieji abu yra jūreiviai. Moterys ŽI virusu užsikrėtė per narkotikus.
Dauguma klaipėdiečių (8 asmenys) išaiškinti Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros įstaigose, kiti - kardomojo kalinimo įstaigose.
Užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis infekcijos nustatymo metu - 30 metų.
Lietuvos AIDS centro direktoriaus dr. Sauliaus Čaplinsko nuomone, medikus neramina augantis priklausančių nuo narkotikų asmenų skaičius ir spartėjantys ŽIV plitimo tempai Klaipėdos mieste.
Klaipėdoje paskutiniais metais stebimas ŽIV infekcijos atvejų padidėjimas: 2002 m. išaiškinti 25 ŽIV infekcijos atvejai, 2003 m. - 22, 2004 m. - 56, šiemet jau išaiškinti 35 ŽIV atvejai, kai pernai per tą patį laikotarpį išaiškinti 23 ŽIV atvejai.
Uostamiestyje ŽIV paplitimo rodiklis 100 tūkst. gyventojų 4,8 karto viršija bendrą šalies paplitimo rodiklį. Dauguma 83 proc. (52 atvejai) 2004 metais ir 57 proc. (20 atvejų) 2005 m. diagnozuotų ŽIV Klaipėdos apskrities gyventojų išaiškinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietose.
Užsikrėtusiųjų vartojant intraveninius narkotikus tarp naujai išaiškintų per 2005 m. penkis mėnesius atvejų Klaipėdoje siekia 83 proc., o 2004 m. siekė net 98,2 proc.
Anot dr. Sauliaus Čaplisko, Klaipėdoje ŽIV infekcijai pristabdyti vietos valdžia ir medikai deda dideles pastangas, tą rodo gegužės mėnesį žymiai padidėjęs naujų ŽIV atvejų išaiškinimas Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau ŽIV epidemiologinės situacijos tendencijos rodo, kad pastangos vis dar nepakankamos ir reikia plėsti "žemo slenksčio" paslaugų prieinamumą, apimtis ir kokybę didelės rizikos užsikrėsti ŽIV infekcija asmenų grupėms.
Iš viso Klaipėdoje diagnozuoti 295 ŽIV infekuoti asmenys, iš kurių dauguma (234) yra intraveninių narkotikų vartotojai. Klaipėdoje ŽI viruso nešiotojos yra 46 moterys, t.y. 39 proc. visų ŽIV infekuotų moterų Lietuvoje.
AIDS diagnozuota 18-kai Klaipėdos miesto gyventojų. 10 jau mirė nuo AIDS.
Nuo ŽIV infekcijos registravimo pradžios Lietuvoje (1988m.) iki 2005 birželio 1 d. iš viso nustatyta 1046 ŽIV užsikrėtusių asmenų, kurių dauguma - leidžiamų narkotikų vartotojai, tačiau daugėja tokių, kurie užsikrėtė per nesaugius lytinius santykius.
Pagal apskritis, daugiausiai ŽIV infekuotų žmonių gyvena Klaipėdos apskrityje (313), antroje vietoje - Vilniaus (176), Kauno (48), Šiaulių (47), Telšių (39, iš kurių 38 Mažeikių mieste), Alytaus (16), Panevėžio (12), Marijampolės (13), Tauragės (5), Utenos (4) apskrityse.
AIDS diagnozuota 91 žmonėms, iš kurių 81 vyrams ir 10 moterims. 40 asmenų jau mirė nuo AIDS.
SAM Birželio 9 d., sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga susitikimo su žurnalistais metu pristatė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą bei numatomą restruktūrizacijos eigą.
Ministras teigė, kad šių metų balandžio 13 d. vykusiame Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Vilniaus apskrities bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, buvo sutarta dėl pagrindinių Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos principų.
Pasak Ž. Padaigos, numatoma suformuoti Sveikatos apsaugos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskričiai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų kompleksus. Po restruktūrizacijos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų kompleksas bus sukurtas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje bus sutelktos Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios gydymo įstaigos, o Vilniaus apskrities pacientams sveikatos priežiūros paslaugas teiks Antakalnio ligoninė. Pertvarkant Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigas, planuojama atnaujinti bei statyti naujus pastatus. O lėšos tam tikslui bus gautos pardavus atlaisvintas patalpas.
Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plane numatyti du etapai: pirmasis - 2003 - 2005 m., antrasis - 2006 -2008 m.
Ž. Padaiga taip pat patikino, kad pertvarkomų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai nebus atleidžiami, nes restruktūrizacija atliekama planuojant ir derinant Vilniaus miesto ir apskrities specialistų išteklius ir poreikį.
Spaudos pusryčiuose dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis pabrėžė, kad pagrindinis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos tikslas - paslaugų kokybės ir prieinamumo pacientams gerinimas bei siekis efektyviau panaudoti sveikatos sistemos išteklius. Pasak S. Janonio, mažinant stacionarinių paslaugų apimtis bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse siekiama, kad kuo daugiau pacientų būtų gydomi ambulatoriškai, dienos stacionare ar šeimos gydytojų. "Atsisakę neefektyviai naudojamų patalpų ir turėdami tuos pačius išteklius, galėsime suteikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Be to, atsirastų daugiau galimybių didinti gydytojų atlyginimus", - teigė S. Janonis.
SAM Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja apklausą, kuria siekiama nustatyti visuomenės požiūrį į rūkymą restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Lietuvos gyventojų apklausa vyks birželio 8 - 14 dienomis. Rūkymas yra viena iš didžiausių išvengiamų mirties priežasčių pasaulyje. Kasmet pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta apie 4,9 mln. žmonių. Lietuvoje rūkymas sąlygoja apie 7000 mirčių kasmet. Neabejotinai įrodyta ir pasyvaus rūkymo žala. Bendras niekada nerūkiusių, tačiau gyvenančių su rūkaliais mirtingumas padidėja 15 proc. Tyrimai parodė, kad moterys, gyvenančios šeimoje su rūkančiu vyru dvigubai dažniau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu nei moterys, kurios nerūko ir gyvena nerūkančiose šeimose. Pasyvus rūkymas 25-30 proc. padidina išeminės širdies ligos riziką ir keturis kartus padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Toks pat poveikis gresia ir barų, restoranų, kavinių ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų darbuotojams, kurie yra priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru savo darbo vietose. Moksliškai yra įrodyta, kad jokia ventiliacija negali pašalinti kenksmingų junginių, išsiskiriančių degant cigaretei. Todėl ventiliacijos sistemų diegimas baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose aptarnavimo įstaigose tam, kad apsaugoti klientus ir darbuotojus, nėra tikslingas. Kelios šalys jau išsprendė šią problemą labai pažangiu ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamu būdu, visiškai uždrausdamos rūkymą baruose, restoranuose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Toks draudimas jau galioja Airijoje, Italijoje, Maltoje, Norvegijoje, Švedijoje bei kai kuriose JAV valstijose. Visose šalyse, kuriose buvo planuojama įvesti tokio pobūdžio draudimą, buvo atliktos visuomenės nuomonės apklausos. Norvegijoje tokį draudimą palaikė 47 proc. gyventojų (praėjus metams, pritariančių dalis padidėjo iki 58 proc.), Airijoje - 59 proc., Švedijoje - 85 proc. palaikė draudimą rūkyti restoranuose, o baruose ir klubuose - 77 proc. Tyrimai rodo, jog teigiamas rūkymo draudimo poveikis pajuntamas pakankamai greitai. Praėjus trims mėnesiams po draudimo įsigaliojimo Niujorke, barų, restoranų ir kavinių nerūkančių darbuotojų organizme 85 proc. sumažėjo kotinino, kuris yra pagrindinis nikotino metabolitas plazmoje, koncentracija. Iš 74 proc. darbuotojų, kurie skundėsi kvėpavimo sutrikimais, net 59 proc. šie simptomai išnyko uždraudus rūkymą jų darbo vietose. Tai ne tik apsaugojo nerūkančius nuo pasyvaus rūkymo, tačiau ir sumažino rūkymo paplitimą bei per dieną surūkomų cigarečių skaičių rūkalių tarpe. Italijoje per penkis pirmuosius draudimo mėnesius rūkyti metė kas dešimtas rūkalius, o 6,6 proc. rūkė mažiau. Įvedus draudimą rūkyti restoranuose, kavinėse ir baruose dažnai baiminamasi neigiamo ekonominio efekto, tačiau tyrimai rodo, jog rūkymo draudimas neturėjo jokio arba turėjo teigiamą poveikį kavinių, restoranų, barų pardavimo apimtims šalyse, įgyvendinusiose draudimą rūkyti. Niujorke per pirmus draudimo metus baruose, kavinėse ir restoranuose klientai išleido 8,7 proc. lėšų daugiau nei per praėjusius metus, padidėjo šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius. Airijoje per pirmuosius draudimo metus - 2004-uosius - barų pardavimo apimtys sumažėjo 4,4 procentais, tačiau tam įtaką padarė ne rūkymo draudimas: pardavimai mažėjo jau nuo 2001 m. dėl didėjančių kainų, besikeičiančio gyvenimo būdo, demografinių veiksnių. Norvegijoje kavinių, restoranų, barų lankytojų skaičius nepakito.
Rokiškio psichiatrijos ligoninė pradėjo vykdyti projektą "Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centro įkūrimas", skirtą spręsti nepakankamų socialinių paslaugų problemą asmenims, padariusiems nusikaltimus ir teismo sprendimu gydomiems Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Projektas, kurio bendra suma yra 517,6 tūkstančiai litų, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų paramos lėšų. Rokiškio psichiatrijos ligoninė projektui skirs 41,7 tūkstančio litų nuosavą indėlį.
Projekto vykdymo metu ligoninės teritorijoje, rekonstravus seną pastatą, bus įkurtas naujas modernus užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras. Jame bus teikiamos užimtumo, darbo terapijos, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo paslaugos ligoninėje gydomiems ir baigusiems gydymą pacientams.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje šiuo metu yra 175 pacientai, kuriems reikalinga ilgalaikė socialinė pagalba. Daugelio tokių pacientų gydymo laikotarpis trunka keletą metų, o kai kurie jų gali ligoninėje praleisti visą likusį gyvenimą.
Socialinių paslaugų gerinimo būtinybę, pasak projekto vadovės ligoninės socialinės pagalbos skyriaus vedėjos Renatos Rudnickienės, nulėmė ne tik ligoninės darbuotojų stebėjimai. Ligoninėje vykdytos pacientų anoniminės apklausos parodė, kad net 60 procentų pacientų nebuvo įtraukti į užimtumo programas.
Prieš pusantrų metų Kauno VDU Psichologijos katedros specialistai atliko Rokiškio ligoninės paciento gyvenimo kokybės įvertinimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad besigydančių šioje specializuotoje ligoninėje asmenų gyvenimo kokybė yra žemesnė negu sveikos populiacijos žmonių. Pacientai tampa nesavarankiški, ilgas gydymo laikas neigiamai veikia jų socialinius ryšius, suprastėja žmonių gebėjimas judėti, sumažėja darbingumas bei motyvacija.
"Mūsų pacientai atvykę iš skirtingų Lietuvos regionų. Po ligoninėje praleistų metų žmonės praranda turėtus įgūdžius, nutrūksta ryšiai su šeima ir bendruomene. Ilgą laiką išbuvus izoliuotam nuo visuomenės, sunku savimi pasirūpinti, grįžti į buvusią aplinką', - sakė projekto vadovė R.Rudnickienė. Įkurtas užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras padėtų pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir turėtų teigiamą poveikį išėjus iš ligoninės.
SAM Atšilus orams, padaugėjo nusiskundimų įvairių kraujasiurbių antplūdžiu. Siūlome visuomenės sveikatos specialistės parengtą publikaciją apie šiuos parazitus. Kraujasiurbių nariuotakojų gausos pokyčiai turi didžiulę praktinę reikšmę. Pagausėjimai įtakoja transmisinių ligų paplitimą, platintojų gausos sumažėjimas mažina populiacijos žalingumą. Gausos dinamika gali būti dvejopa: kinta individų gausumas populiacijoje arba keičiasi apgyvendintų stacijų skaičius Ektoparazitai besimaitinantys krauju (uodai, moskitai, sparvos, kai kurios kraujasiurbės musės, blusos, erkės) dažni žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų platintojai. Sukėlėją paprastai perduoda (inokuliuoja) kraujo siurbimo metu į žaizdelę.
Erkės
Iksodinės erkės - laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nimfa, imago). Joms būdinga vienkartinė mityba kiekvienoje vystymosi stadijoje. Kraujo siurbimas trunka nuo poros dienų iki savaitės. Erkė maitinasi tik šiltuoju metų sezonu, po to žiemoja. Erkių gyvenimo trukmė ir fenologiniai reiškiniai priklauso nuo gamtinio arealo ypatumų, radimvietės tipo ir parazitų ryšių su maisto šaltiniu. Šios erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai.
Europinė miško erkė Ixodes ricinus - pagrindinis erkių platinamų ligų platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi visuose šalies miškuose ir miestų parkuose, o aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėn. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas gegužės viduryje. Tačiau pastarųjų metų klimatiniai pokyčiai įtakoją gamtoje vykstančius procesus. Spėjame, kad šiais metais didžiausias erkių aktyvumas bus stebėtas birželio mėnesį.
Parazitinės erkės parazituoja vabzdžius, stuburinius gyvūnus (roplius, paukščius, žinduolius, ir žmogų). Siurbdamos kraują, erkės ne tik nualina organizmą, bet perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkius žmonių susirgimus. Erkių morfologinės, fiziologinės ir biocheminės savybės skiriasi nuo kitų kraujasiurbių vabzdžių, todėl jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas.( dėmėtoji šiltinė, Marselio karštinė, paroksizminė riketsijozė, Ku karštinė, Laimo liga, erlichijozė, babeziojozė, erkinis encefalitas, Omsko, Krymo, Uzbekijos hemoraginės karštinės, tuliaremija). Dauguma šių ligų priskiriama gamtinių židininių transmisinių ligų grupei.
Lietuvoje erkių tyrimai dėl užsikrėtimo erkinio encefalito virusu pradėti 1970 metais, o dėl Laimo ligos sukėlėjo Borrelia burgdorferi - 1991m. Erkinio encefalito virusas iš erkių yra išskirtas visuose šalies administraciniuose rajonuose, 221 vietovėje, o Laimo ligos sukėlėjas aptiktas erkėse iš 150 vietovių.
Mūsų šalyje dažniausiai registruojami Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai: 2004 m. registruota 1740 Laimo ligos ir 425 erkinio encefalito atvejai, kai 2003m. - 3688 ir 763 atitinkamai.
Iksodinėms erkėms labiausiai tinkama aplinka - lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos šios erkės, bet čia jų gausa mažesnė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 m.) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Šio ir kitų jutiminių sugebėjimų pagalba, erkė gali judėti link aukos.
Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis. Seilėse yra nuskausminančių, kraujo krešėjimą stabdančių bei cementinį kamštį formuojančių medžiagų. Dėka tokių savybių, ji netrukdoma gali maitintis jai reikiamą laiką: žmogus įsisiurbimo nejaučia, atsitiktiniu judesiu erkės nepašalins, nes ji stipriai įsitvirtinusi odoje. Be to, jei žmogui įsisiurbė lerva ar nimfa, jas sunkiau aptikti dėl mažo dydžio. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.
Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė - skiepai nuo erkinio encefalito Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas - tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę. Norint apsaugoti stovyklavietes, poilsiavietes, kempingus, sveikatingumo kompleksus bei sodybas nuo erkių invazijos, būtina jų teritorijose išnaikinti menkaverčius krūmus, sausuolius, reguliariai pjauti žolę, o nupjovus tuoj pat ją išvežti, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takelius, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių, paplūdimių link. Kadangi graužikai taip pat yra erkių platinamų infekcijų šaltinis, sistemingas graužikų naikinimas mažina apsikrėtimo šiomis zoonozėmis galimybę.
Upiniai mašalai
Pasaulyje yra registruota apie 1300 upinių mašalų rūšių, tačiau ne visi jie yra kraujasiurbiai. Kraujasiurbių mašalų įkandimai yra skausmingi, sukelia stiprų niežulį, odos patinimą ir uždegimą įkandimo vietoje. Odos pokyčiai gali išsilaikyti ilgą laiką. Daugybiniai įkandimai sukelia simuliotoksikozę, kuri gali pasireikšti bendrais organizmo negalavimais: galvos skausmu, svaigimu, kraujospūdžio sutrikimais, silpnumu, kvėpavimo sutrikimu ir pan. Upiniai mašalai gali platinti paukščių leukocotozoonozes, tripanosomiazes, žmonių onchocerkozę (paplitusi Afrikoje, centrinėje ir pietų Amerikoje), gyvulių onchocerkozę, kuri registruojama ir Europoje.
8-to dešimtmečio pabaigoje stebėtas ryškus kraujasiurbių mašalų populiacijos pagausėjimas Pietryčių Lietuvoje. Masinių jų antplūdžių metu kentėjo žmonės? krito galvijai? paukščiai. Didžiausius finansinius nuostolius dėl šių vabzdžių patirdavo Druskininkų miestas? žmonėms atsisakius važiuoti į kurortą. Panaši situacija stebėta Danijoje, Kazachstane, Rusijoje, Ukrainoje.
1991 m. tyrimais buvo nustatyta, kad Lietuvoje didžiausią grėsmę žmonėms ir galvijams kelia rūšis Simulium maculatum, kurios lervos ir lėliukės vystosi Nemune bei vėliau išaiškinta šios rūšies biologines savybes, veisyklos, vystymosi terminai, biologinio preparato Vecto Bac-12AS poveikio lervoms efektyvumą. Nuo 1998 m. Lietuvos vyriausybė skiria pinigų Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programai. Priklausomai nuo skirtingų aplinkybių kasmet biologinis preparatas panaudojamas maždaug 250 km Nemuno atkarpoje. Šis preparatas nekenksmingas aplinkai ir kitai vandens faunai. Tai paremta literatūroje aprašytais ir Ekologijos institute atliktais bakteriologiniais tyrimais.
2004 m. buvo pasiekta, kad žmones puolančių mašalų skaičius buvo 7-10 kartų mažesnis ir masinis jų skraidymas truko 2 savaitėmis trumpiau negu 1998 m.
Uodai
Uodų epidemiologinė reikšmę - didelė. Jie platina maliariją, gausią arbovirusų grupę, helmintus ir kt. Jų reikšmingumą apsprendžia daugelis biologinių ir ekologinių faktorių, tai imlumas sukėlėjams, populiacijos tankumas, kontaktas su žmogumi ir jo būstu, aktyvumas ir pernešėjo gyvenimo trukmė. Uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), bet yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje - maliarija, uodų platinami encefalitai. Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms - įvairius odos patologinius simptomus.
Visos uodų priešimaginės stadijos vystosi vandenyje, skraido tik suaugėliai. Oro temperatūra sąlygoja vystymosi trukmę. Vienoms rūšims būdinga viena generacija, kitoms - keletas. Kuo yra daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė.
Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Nors ne specialistui atrodo, kad jie yra visi vienodi, tai netiesa. Labiausiai Lietuvoje paplitę taip vadinami miško uodai: apie 98% žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: prūduose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose. Atidedamų kiaušinių skaičius priklauso nuo uodo patelės rūšies ir prisiurbto kraujo kiekio. Vieni Aedes genties uodai mėgsta šilumą, jų gausiausiai stebima šiltuoju sezono metu, o kiti - šalčiamėgiai. Pastarieji iš kiaušinių pradeda vystytis pradėjus tirpti sniegui ir susidarius pirmosioms balutėms. Kadangi praeitų metų vasara buvo gausiai kritulių, susidarė geros sąlygos uodams veistis iki pat rudens. Vaisingos patelės atidėjo kiaušinius, kurie sėkmingai peržiemojo. Šių metų pavasaris buvo šaltas ir vėlyvas, o paskutinę gegužės savaitę atšilus orams, uodų vystymasis paspartėjo ir todėl stebima didelė jų gausa. Kai kuriose vietovėse gegužės 28 d. žmogų per 5 minutes puolė 30-40 uodų.
Atsižvelgiant į tai, kad šalyje kritulių nemažėja, galima prognozuoti, kad laikinų vandens telkinių bus pakankamai uodams veistis. Užkrečiamųjų ligų specialistai pataria, kad vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus, aromatizuotas žvakes, skleidžiančias stiprų kvapą, kuris nubaido kraujasiurbius.
Liberalų ir centro frakcija Nuo šiol Kauno moterys galės greičiau ir tiksliau diagnozuoti vis labiau plintantį krūties vėžį. Vakar Kauno Dainavos poliklinikoje (Pramonės pr. 31) buvo atidarytas Mamografijos kabinetas. Viena iš didžiausių tokio kabineto iniciatorių buvusi Kauno miesto Tarybos narė, dabar Seimo narė liberalcentristė Violeta Boreikienė džiaugiasi, kad prieš metus sunkiai pradėtas projektas pagaliau Kauno miesto tarybos sprendimu buvo įgyvendintas, tam miesto savivalda skyrė 200 000Lt. Už šiuos pinigus Dainavos poliklinika įsigijo puikų, aukštos kokybės vokiečių gamybos "Siemens" mamografą. Šio aparato dėka galima itin tiksliai diagnozuoti pradines krūties vėžio stadijas. Ankstesnėje stadijoje diagnozavus ligą, didesnė tikimybė ją nugalėti. Pasitikrinti galės visos norinčios moterys, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Patikra bus atliekama nemokamai.
vtv.lt Panevėžyje birželio 1-ąją sėkmingai baigėsi pirmasis tokio pobūdžio Lietuvoje projektas "Džiaukimės pavasariu be alergijos!". Mokslininkai alergiją vadina šio amžiaus rykšte. Tai yra socialinė, ekonominė ir ekologinė problema. Plačiau…
VMVT patikrino 244 maisto produktų gamybos ir 189 prekybos įmones. Dažniausiai pažeidžiami maisto priedų ženklinimo reikalavimai - 55 įmonėse (12,7 %), netvarkoma maisto priedų apskaita - 44 įmonėse (10 %) ir 32 įmonės (7,4 %) neturėjo elektroninių svarstyklių.
"Kaune nustatėme daugiausiai pažeidimų. Net 36 miltinės konditerijos kepinių įmonėse, 10 duonos gaminių įmonių ir vienoje daržovių perdirbimo įmonėje nustatyti pažeidimai dėl neteisingo maisto priedų naudojimo", - sakė VMVT Maisto skyriaus specialistė Irena Pečiulienė.
VMVT už šiuos pažeidimus taikė poveikio priemones: 5 įmonių veikla sustabdyta, 16 atvejų uždrausta maisto priedus, maisto priedų mišinius naudoti maisto produktams, 31 atveju taikytos nuobaudos, 10 įmonių įspėtos.
Tokių patikrinimų metu pareigūnai stebi, ar laikomasi griežtų dozavimo reikalavimų, ar tvarkoma maisto priedų apskaita, ar maisto produktų gamybai naudojami maisto priedai su įsigijimo dokumentais, ar maisto priedų laikymo sąlygos atitinka reikalavimus. Kiekvieno tikrinimo metu tiek gamybos, tiek prekybos įmonėse pareigūnai tikrina, ar teisingai ženklinami maisto priedai.
Pasak specialistės, šiandien nerasime įmonių, kurios nenaudotų maisto priedų. Produktų be maisto priedų galime rasti, tačiau ne itin daug. "Kartais net nesusimąstome, kad citrinos rūgštis taip pat yra maisto priedas, o vanilė - kvapioji medžiaga,"- priminė I. Pečiulienė.
Maisto priedas - medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produkto sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri, sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, vežimo ar laikymo), tampa pati (ar jos dariniai) tokių maisto produktų sudėtine dalimi.
Lietuvos higienos norma HN 53- 2003 "Leidžiami vartoti maisto priedai" nustato maisto priedus, jų naudojimo Lietuvoje gaminamuose ir importuojamuose maisto produktuose privalomuosius reikalavimus.
