LiJOT Šiandien startuoja pilietiškumą skatinanti informacinė kampanija "Europos Sąjunga - man ne dzin", kurią koordinuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). "Mums rūpi, kad jauni žmonės domėtųsi Europos Sąjunga ir jos teikiamomis galimybėmis. Šia kampanija skatiname ne tik skirtingų visuomenės atstovų diskusijas, bet ir raginame ieškoti būdų, kad jaunimas kuo daugiau žinotų apie Europą, švęstų tokias visam žemynui svarbias datas. Juk mums ne dzin", - teigia LiJOT prezidentas Miroslavas Monkevičius.
Europos reikalų komiteto pirmininkas Vydas Gedvilas, politikos savaitraščio "Atgimimas" redaktorė Indrė Makaraitytė, Europos jaunimo forumo prezidentas Renaldas Vaisbrodas, jaunimo autoritetai Linas Adomaitis bei Svaras pietų "Neringos" restorane metu ne tik susipažins su "Europos Sąjunga - man ne dzin” kampanija, bet ir drauge apžvelgs, kas pasikeitė Lietuvos jaunimo gyvenime per pirmus narystės Europos Sąjungoje metus.
Visoje Lietuvoje šią savaitę vyksta LiJOT ir regioninių partnerių organizuojami renginiai, kurių metu bus švenčiama Europos diena. 15-oje didžiausių miestų (Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Kazlų Rūdoje, Kėdainiuose, Marijampolėje, N.Akmenėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Šilalėje, Šilutėje, Utenoje, Vilniuje, Visagine, Zarasuose) jaunimas rengs eisenas, organizuos diskusijas, kvies į teminius vakarėlius. Akciją vainikuos gegužės 9-ąją, Europos dieną, jaunimo organizacijų kurtų videofilmų "Europa jaunimo akimis po vienerių metų” pristatymai visuomenei.
Projektą remia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Primename, kad LiJOT yra 1992 m. įkurta 51 didžiausios jaunimo organizacijos sąjunga, vienijanti nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas.
Prezidento spaudos tarnyba Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė su darbo vizitu Vilniuje viešintį Danijos Ministrą Pirmininką Andersą Fogą Rasmuseną (Anders Fogh Rasmussen).
Darbinių pietų metu Lietuvos ir Danijos valstybių vadovai aptarė dvišalius ir Europos Sąjungos išorinius santykius, Lietuvos vadovo sėkmingą dalyvavimą sureguliuojant krizę Ukrainoje, Lietuvos regionines iniciatyvas bei padėtį Irake ir Afganistane.
Lietuvos Prezidentas pasidžiaugė, jog šaliai minint pirmąsias narystės Europos Sąjungoje metines, Lietuvoje vieši didžiausios Lietuvos euroatlantinių siekių rėmėjos - Danijos - Ministras Pirmininkas. "Tai labai simboliška. Atrodytų, jog Danija savo paramą tęsia ir šiandien. Tikrai džiugu, kad Lietuvos tarptautinės iniciatyvos ir veiksmai sulaukia mūsų senų draugų ir rėmėjų - danų - paramos", - sakė V. Adamkus.
Lietuvos ir Danijos vadovai pasidalijo mintimis apie situaciją Irake ir Afganistane. Danijos premjeras pabrėžė, jog Danija labai teigiamai įvertino Lietuvos pasiryžimą įsitraukti į taikos ir stabilumo kūrimą Afganistane ir viliasi paremti šias Lietuvos pastangas.
Susitikime taip pat buvo aptarta demokratijos plėtra Rytų Europos regione - Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Baltarusijoje. Danijos Premjeras pasidžiaugė Prezidento V. Adamkus veikla Ukrainoje ir teigė, jog šiais veiksmais Lietuva parodė savo gebėjimą aktyviai įsitraukti į tarptautinius procesus ir tapti aktyvia bei atsakinga tarptautinės bendruomenės nare.
Danijos ir Lietuvos vadovai sutarė, jog Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimo patirtis yra labai svarbi ir pamokanti, todėl ją būtina tęsti tiek ES viduje, tiek regione, ir siekti artimesnio Baltijos ir Juodosios jūros valstybių bendradarbiavimo.
APLINKOS MINISTERIJA Rytoj, gegužės 3 d., 11 val. Aplinkos ministerijos Mažojoje salėje (A. Jakšto 4/9) bus sudaryta Aplinkos ministerijos ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos bendradarbiavimo sutartis. Ją pasirašys aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Arūnas Noreikis.
Draugija, kurios ištakos siejamos su 1873 m. Oginskių įkurtu Gyvulių globotojų Lietuvos skyriumi, aktyviai gina gyvūnų teises ir rengia akcijas prieš žiaurų elgesį su jais. Dabar šalyje veikia 14 šios organizacijos skyrių. Draugija visiems rastiems sergantiems, sužeistiems gyvūnams gydyti, globoti ir slaugyti yra įsteigusi Laukinių gyvūnų reabilitacijos centrą. Jame yra visa reikiama įranga, dirba labai kvalifikuoti specialistai. Per dvejus Centro veiklos metus čia pabuvojo per 350 įvairių laukinių gyvūnų. Daugiau kaip pusė jų išgydyti ir išleisti atgal į gamtą. Kitus dėl jų negalių priglaudė žmonės. Reabilitacijos centre nemažai gyvūnų laikomi per žiemą ir paleidžiami jiems palankiu metu. Pavyzdžiui, neseniai į laisvę iškeliavo čia peržiemoję gandrai.
Aplinkos ministerija siekia skatinti visuomenę rūpintis laukine gyvūnija, todėl remia Lietuvos gyvūnų globos draugijos iniciatyvas ir pastangas. Bendradarbiavimo sutartis numato, kad kartu bus planuojamos globos akcijos. Taip pat ministerija teiks draugijai įvairaus pobūdžio paramą, skirtą laukiniams gyvūnams gelbėti, gydyti, globoti, slaugyti ir grąžinti į laisvę.
Koncerne sėkmingai vykdomi 2 darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektai, iš dalies finansuojami Europos Socialinio fondo ir nacionalinio biudžeto lėšomis. Projektai skirti darbo įgūdžiams su naujomis IT technologijomis ir pramonės įrengimais įgyti.
"Manome, kad investuoti į darbuotojų kompetenciją ne mažiau svarbu nei į naujas technologijas, - juk vis svarbesnė tampa intelekto kuriama pridėtinė vertė. Džiaugiamės, kad Europos Sąjungoje tam skiriamas didelis dėmesys", - sakė koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas A.Laurinaitis.
Pirmasis projektas -"Darbuotojų gebėjimų informacinių technologijų srityje tobulinimas". Paramos gavėjas - "Achemos grupė". ES paramos suma - 256, 5 tūkst. Lt. Projekto metu numatoma sistemingai darbuotojus mokyti dirbti su verslo, dokumentų valdymo programomis ir administracine informacine sistema. Mokymų metu projekto dalyvių įgytų darbo su verslo valdymo sistemomis įgūdžių pritaikymo sfera itin plati ir prilygsta bendro lygio mokymams. Gauta parama sudaro 59 procentus bendros projekto vertės. Projektas truks iki 2006 vasario 28 d.
Antrasis projektas - "Amoniako gamybos cechų personalo rengimas ir kvalifikacijos kėlimas". Paramos gavėjas - UAB "Amitt". ES paramos suma - 855 tūkst. Lt. Vykdant šį projektą bus sprendžiama darbuotojų kvalifikacijos ir regioninio nedarbo problema. Be to, intensyviai diegiant naujas technologijas iškyla kita - aukštos ir atitinkančios įmonės poreikius kvalifikacijos darbininkų stygiaus problema. Planuojant projektą numatyta, kad siekiant sėkmingos naujo amoniako agregato veiklos pradžios, dalis esamų AB ,,Achema" darbuotojų bus perkvalifikuojami atsižvelgiant į naujo cechų ir įrengimų aptarnavimo poreikius. Planuojama įrengti mokymo klasę su simuliacinėmis darbo vietomis. Darbuotojų mokymui bus atrinkta mokymo įstaiga, turinti LR Švietimo ministerijos licenciją rengti atitinkamų profesijų specialistus ir patirtį šioje veikloje.
Projektas įgyvendinamas Jonavos rajone ir yra aktualus regionų plėtros požiūriu. Bendrovių modernizavimo projektas apskritai sudarys sąlygas spartesnei regiono ekonomikos plėtrai ir sukurs per 100 naujų darbo vietų, taigi prisidės prie nedarbo lygio rajone mažinimo. Gauta parama sudaro 35 procentus bendros projekto vertės. Projekto pabaiga - 2007 gegužės 31 d.
"Achemos grupė" mokymui tradiciškai skiria didelį dėmesį. Kiekvienas darbuotojas kompanijoje rengiamiems mokymams skiria mažiausiai 40 valandų. Darbuotojai mokosi kalbų, kompiuterių technologijų, verslo valdymo metodikų, su konkrečia profesija susijusių dalykų.
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA Gegužės 2-3 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus su oficialiu vizitu vieši Latvijoje. Kaimyninėje šalyje generolas majoras V. Tutkus lankysis Latvijos kariuomenės vado vice admirolo Gaidžio Andrejaus Zeiboto kvietimu.
Pirmąją vizito dieną generolas majoras Valdas Tutkus susitiks su Latvijos krašto apsaugos ministru Ainaru Repše ir Latvijos kariuomenės vadovybe. Susitikimų metu bus kalbamasi apie dvišalį bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, bus aptariamas Latvijos dalyvavimo Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupėje Afganistane klausimas.
Gegužės 3 d. kariuomenės vadas lankysis Latvijos karinėse jūrų pajėgose ir Baltijos šalių narų rengimo centre, kuriame rengiami ir Lietuvos kariuomenės narai. Šiuo metu centre dėsto du Lietuvos karinių jūrų pajėgų instruktoriai.
Kariuomenės vadas į Lietuvą grįš trečiadienį, gegužės 4 d.
Dainius Radzevičius Nuo gegužės 2 d. pradeda veikti iš esmės reformuota valstybės garantuojama teisinės pagalbos sistema.
Formali pagalbos teikimo pradžia yra gegužės pirmoji. Visgi teisingumo ministras Gintautas Bužinskas ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis atsiprašo gyventojų už galimus laikinus nepatogumus teikiant pagalbą pirmąją savaitę. Tikimasi, kad per šį laiką visus organizacinius klausimus išspręs visos savivaldybės, kurioms tai visiškai nauja valstybės deleguota funkcija. "teisinės pagalbos reforma tik pradėta, o rezultatus ir pirmuosius apibendrinimus darysime lapkričio mėnesį", kalbėjo teisingumo ministras. "Šiandien dar sunku pasakyti, kaip ir kiek žmonės naudosis teisine pagalba, todėl rezultatus, kaip viščiukus, skaičiuosime rudenį", ministrui antrino Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis.
Pagalba - dviejų lygių
2005 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengtas ir Seimo priimtas naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šis įstatymas nustatyto dviejų lygių teisinę pagalbą - pirminę ir antrinę.
Pirminė teisinė pagalba - tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas. Ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą. Tačiau naudojantis šia pagalba negalima tikėtis, kad Jūsų interesai bus ginami ir teisme.
Antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Kam ir kokiom sąlygom teikiama teisinė pagalba?
Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Tereikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.
Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, kuri gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo jam padeda surašyti ar pats surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba jei tuo pačiu klausimu jau buvo suteikta išsami advokato konsultacija ar yra akivaizdu, kad tokią konsultaciją galima gauti ir nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagalbos negaus ir tie, kurie kreipsis ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų.
Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tuomet, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tiesa, įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Pvz., nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą arba jei jie yra valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose ir kai kurie kiti.
Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos: " Vilniaus tarnyba Kaštonų g. 3 Tel. 8-5-2647480 " Kauno tarnyba Kęstučio g. 21, Tel. 8-37-331846 " Klaipėdos tarnyba H.Manto g. 38, Tel. 8-46-310220 " Šiaulių tarnyba Dvaro g. 81, Tel. 8-41-521109 " Panevėžio tarnyba Anykščių g. 4, Tel. 8-45-581675
Norint gauti antrinę teisinę pagalbą reikia pateikti Tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.
Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dokumentų gavimo dienos. Apie sprendimą Tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai, su kuriais Tarnybos yra sudariusios sutartis.
Kas sumoka už teisinę pagalbą?
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos, atsižvelgiant į asmenų turto ir pajamų lygį. Išskiriami tik du asmens turto ir pajamų lygiai. Pirmas lygis kai valstybė garantuoja ir finansuoja 100 procentų, antras lygis - 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daugiau informacijos gali suteikti Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnyba (Tel.: 8-5-2662981, 8-5-2662980, faks. 8-5-2625940, e.paštas:
Šis el.pašto adresas apsaugotas nuo SPAMinių programų, pažiūrėti jį galite naudodami javaskriptą
, adresas internete: www.tm.lt).
Liberalų ir centro frakcija Vilniaus miesto Justiniškių rinkiminėje apygardoje pastaraisiais metais dėl įvairių aplinkybių susidarė į nedidelę "ekologinę katastrofą" panaši padėtis, kuomet teritorija tarp Justiniškių, Pašilaičių ir Buivydiškių bei Vilniaus rajono pradžios virto nekontroliuojamu savavališku sąvartynu. Plačiau…
LR URM Vokietijoje gegužės 2 dieną atidaromas naujas Lietuvos garbės konsulatas, kuris apims Badeno-Viurtembergo žemės konsulinę apygardą.
Konsulatui vadovaus Lietuvos garbės konsulas baronas Wolfgangas von Stettenas.
Tai bus septintasis Lietuvos garbės konsulatas Vokietijoje. Kiti konsulatai veikia Frankfurte prie Maino, Diuseldorfe, Hamburge, Erfurte, Drezdene ir Miunchene.
Konsulato atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės pirmininkas Justinas Karosas bei grupės nariai Saulius Lapėnas ir Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Romanas Podagėlis, Badeno-Viurtembergo žemės ir Kiuncelzau miestelio atstovai.
Wolfgangas von Stettenas buvo Vokietijos parlamento Bundestago deputatas ir nuolat aktyviai rėmė Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Būdamas parlamentaru, jis vadovavo Bundestago Vokietijos ir Baltijos šalių parlamentinės draugystės grupei.
Naujasis garbės konsulatas įsikūręs adresu: Amrichshauser Strasse 10, D-74653 Kuenzelsau. Konsulato telefonas: +49 7940/1269103; faksas: +49 7940/1269104.
Prezidento spaudos tarnyba Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo konferencijoje "Verslas ir filantropija", kur buvo pristatyti Lietuvos įmonių apklausos rezultatai apie filantropinės veiklos paplitimą verslo sektoriuje, šio sektoriaus požiūrį į filantropinę veiklą bei dalyvavimo joje aspektus.
Konferencijoje buvo aptarti tyrimo rezultatai, išryškinantys verslo sektoriaus indėlį į filantropinę veiklą, diskutuojama dėl tolesnės verslo filantropijos perspektyvos.
Prezidentas pasidžiaugė, kad akivaizdžiai matyti ne tik verslo filantropijos tradicijų užuomazgos, bet ir nuoseklaus vystymosi požymiai. Pasak šalies vadovo, tai teikia vilties, kad filantropija plėsis, o kartu plėsis bei stiprės visuomenės solidarumas, atskirų socialinių sluoksnių ryšys, piliečių pasitikėjimas ir pagarba. "Tikiuosi, kad ši konferencija taps impulsu platesnėms diskusijoms apie privataus sektoriaus vaidmenį kuriant pilietinę visuomenę", - sakė Valdas Adamkus.
vtv.lt Sueigoje ketinama aptarti Judėjimo plėtros perspektyvas. Taip pat sueigoje bus pristatytos Piliečių judėjimo "Kitas pasirinkimas" vertybinės nuostatos ir programinės gairės. Plačiau…
