Vilniaus meras Artūras Zuokas su savivaldybės atstovais šiandien apsilankė Žirmūnų gatvės 3-ajame name, kuriame neseniai baigėsi pirmasis pavyzdinio daugiabučio namo Vilniuje atnaujinimo etapas. Šio namo gyventojai praėjusiais metais sutiko, kad savivaldybė pradėtų kapitalinę 60 butų 40 metų senumo namo renovaciją, kuri, energetikos specialistų teigimu, turėtų būti atlikta visuose iki 1993 m. statytuose daugiabučiuose namuose. Statybininkai jau įrengė naujus butų, laiptinių, rūsio langus, pakeitė balkonų bei laiptinių duris. Pirmo etapo darbų vertė siekė 182 tūkstančius litų. Pagal programą "Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą", antrajame namo renovavimo etape bus šiltinama ir keičiama susidėvėjusi stogo danga, šiltinamos pastato sienos, stiklinami balkonai, atnaujinamos vidinės inžinerinės sistemos, atliekami kiti kompleksinio atnaujinimo darbai. Prognozuojama, kad namo renovacija kainuos iki 2 mln. litų. Pusę lėšų padengs savivaldybė, likusią dalį per 15 metų turės grąžinti namo bendrija. Skaičiuojama, kad vieno buto gyventojai per mėnesį turės mokėti iki 100 litų, tačiau socialiai remtinoms šeimoms numatytos lengvatos. "Senų namų renovacija tikrai pasiteisins ir atsipirks. Kai kuriuose butuose temperatūra žiemą tesiekdavo 16 laipsnių šilumos. Pakeitus langus temperatūra butuose pakilo keturiais laipsniais, tad namo gyventojų pageidavimu buvo sumažintas šilumos tiekimas į pastatą. Tai sumažins gyventojų sąskaitas už šildymą, pakils atnaujintų namų butų vertė", - sakė meras A. Zuokas. Renovavus senus namus būtų galima sutaupyti iki 40 proc. energijos išlaidų. Atšilus orams savivaldybė taip pat ketina sutvarkyti kvartalo aplinką, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo ir poilsio aikšteles. Tam ketinama skirti iki pusantro milijonų litų."Savivaldybė sieks sutvarkyti ir aplinkinius namus, kad šis kvartalas taptų pavyzdžiu kitų namų gyventojams, kurie į senų namų renovaciją žiūri įtariai", - sakė A.Zuokas. Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad senų daugiabučių namų renovacija gali įsibėgėti dar šiemet, kai komerciniai bankai namų bendrijoms pradės teikti paskolas.
Pasikeitus situacijai rinkoje, bendrovė "Vilniaus Akropolis" nutraukia investicijas į biurų pastatą Vilniuje, Ozo g. 25. Nuspręsta nebetęsti biurų pastato statybos šalia didžiausio Baltijos valstybėse prekybos ir pramogų centro "Akropolis".
"Įvertinus sąnaudas bei planuojamas pajamas, buvo nuspręsta nutraukti aukštuminio biuro pastato Vilniuje statybas, - sako UAB "Vilniaus Akropolis" valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius. - Esant dabartinei situacijai, dangoraižis būtų tiesiog nuostolingas bendrovei".
"Ginčai užsitęsė, o per tą laiką biurų nuomos įkainiai Vilniuje ženkliai sumažėjo. Šiandien "Ober Haus" reklaminio leidinio puslapiai pilni skelbimų, kur A klasės biurų nuomos kaina vos dengia statybos kaštus, - sako M.Marcinkevičius. - Rinka jau dabar yra perpildyta, kai kurie projektai nebepelningi, kartu įvertinus vis augančius Savivaldybės reikalavimus, kurie tampa našta bendrovei, mūsų biurų pastatas virsta nuostolingu".
Pernai NT rinkoje didžiausias augimas įvyko prekybinių patalpų segmente, skelbia tarptautiniai nekilnojamojo turto konsultantai (NT) KOBA, išleidę kasmet rengiamą Lietuvos NT rinkos apžvalgą. Kasmet rengiamą nekilnojamojo turto apžvalgą KOBA rengia kartu su advokatų profesine bendrija "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus". Apžvalgoje pateikiami išsamūs NT rinkos duomenys, taip pat apžvelgiama teisinė bei investicinė aplinka.
2004 metų apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais prekybinių patalpų plotas vien Vilniuje padidėjo 110 tūkst. kv. m ir beveik visas jis yra išnuomotas. Tuo tarpu Kaune šiemet jau atsidarys 70 tūkst. kv. m prekybos centras, o iš viso šiame mieste per artimiausius metus numatoma pastatyti 240 tūkst. kv. m prekybinių patalpų. Mažmeninės prekybos patalpos išlieka perspektyviausiu NT segmentu dėl nuolat augančios rinkos. KOBA generalinio direktoriaus Baltijos šalims Hans Urban Nielsen teigimu, visuose miestuose sparčiai besivystantis mažmeninės prekybos patalpų segmentas byloja ne tik apie gerėjančią ekonominę padėtį, bet ir apie kintančius gyventojų pirkimo įpročius, kai pirkimas tampa ir pramoga. 2004 metai tapo ir didžiausio augimo metais biuro patalpų rinkoje. Vien "Europos" verslo centro Vilniuje patalpų plotas išplėtė pasiūlą daugiau nei 17 tūkst. kv. m. KOBA duomenimis, pernai Vilniuje atidarytų biuro patalpų plotas sudarė 37 700 kv. m, o bendras pasiūlytų projektų plotas viršijo 50 tūkst. kv. m. KOBA prognozuoja, kad šiais metais Vilniuje biuro patalpų pasiūla bus daugiau nei 30 tūkst. kv. m. Dėl žemės ir automobilių aikštelių vietos trūkumo Vilniaus centre A klasės biurų patalpų vystymas persikels į Šnipiškes, o B klasės - į labiau nuo centro nutolusius rajonus. Nemažo sujudimo laukiama ir Klaipėdos biurų patalpų rinkoje. Pernai čia buvo atidaryti keli nauji aukštos klasės biurų pastatai (pvz., 1.200 kv. m pastatas S. Daukanto gatvėje), ir biurų pasiūla turėtų dar augti, pradėjus įgyvendinti keletą stambių verslo centrų projektų centrinėje miesto dalyje (10 tūkst. kv. m Naujojo uosto g.). Tuo tarpu Kaune pasiūlyti nauji aukštos klasės biurai yra nepaklausūs potencialiems nuomininkams. Tai gali paskatinti perorientuoti strategiją ir pradėti pardavinėti šių pastatų patalpas atskirai. Lietuvos narystė ES ir NATO galutinai panaikino abejones dėl šalies ateities perspektyvos bei sumažino riziką, todėl NT objektų kapitalizacijos koeficientas nuo 11-12 proc. nukrito iki 10-10,5 proc. Tai byloja apie NT rinkos Lietuvoje brandą, kas skatina komercinio NT kiekio augimą. Palyginimui, kapitalizacijos koeficientas Europos šalyse neviršija 7-8 proc. KOBA prognozuoja, jog šis rodiklis Lietuvoje šiemet ir toliau mažės, todėl komercinio NT vertė atitinkamai ir toliau augs. Auganti turto vertė taip pat paskatino kai kurias įmones įsigyti nuosavas patalpas. "Augant NT kainoms nuosavos biuro patalpos daugeliui įmonių, ypatingai smulkioms, tapo nebe prabanga, o investicija, ir manome, jog ši tendencija tik stiprės', - prognozuoja KOBA direktorius Baltijos šalims. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog pernai įvyko lūžis ir tarptautiniai investuotojai peržengė Vilniaus ribas: keletas stambių objektų buvo parduoti užsienio investuotojams Kaune ir Klaipėdoje. Visgi stambaus NT investicijų augimo, H.U.Nielsen manymu, nereikėtų tikėtis, nes Lietuvai didelę konkurenciją sudaro mažiau įsisavintos rinkos, tokios kaip Ukraina arba Rumunija. Tuo tarpu sandėliavimo patalpų sektoriuje pernai labai žymių pokyčių neįvyko. "Prekybinių ir biurų patalpų rinka pamažu užsipildo, tad investuotojų dėmesys turėtų nukrypti į iki šiol sąlyginai nejudrų sandėliavimo ir industrinių patalpų sektorių”, - tvirtina H.U.Nielsen. KOBA prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje pastatytų sandėliavimo patalpų plotas sudarys apie 240 tūkst. kv. m.
Apie "KOBA" (www.koba.lt) Tarptautiniai nekilnojamojo turto konsultantai, kompanija KOBA, buvo įsteigta 2000 m. birželio mėn. Vilniuje kaip KOBA tinklo, kurio darbą koordinuoja Kopenhagoje (Danija) esantis pagrindinis biuras, filialas. KOBA tarpininkauja renkantis biurų, pramonines ir sandėliavimo bei prekybines patalpas, žemės sklypus, dirba su investiciniais nekilnojamojo turto projektais; konsultuoja komercinio nekilnojamojo turto vertinimo, turto valdymo, nekilnojamojo turto portfelio optimizavimo klausimais ir teikia kitas paslaugas verslui bei individualiems užsakovams.
Apie "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" (www.jbblegal.lt) Advokatų profesinė bendrija "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" yra viena pirmaujančių advokatų kontorų Lietuvoje, teikianti juridines konsultacijas šalies ir užsienio įmonėms. Advokatų profesinės bendrijos teisininkai įgijo didelės darbo patirties advokatų kontorose, audito ir konsultacijų bendrovėse, LR Teisingumo ministerijoje, ES institucijose bei didžiausiose tarptautinėse kompanijose. "Jurevičius, Balčiūnas & Bartkus" teikia paslaugas įmonių susijungimų ir įsigijimų, bendrovių teisės, bankroto teisės, distribucijos teisės, konkurencijos teisės, finansų ir bankininkystės teisės, Europos Sąjungos teisės, transporto teisės, draudimo teisės, aplinkosaugos teisės, energetikos teisės, nekilnojamojo turto teisės, darbo teisės, intelektinės nuosavybės ir informacinių technologijų teisės, civilinės teisės, arbitražo teisės, mokestinių ginčų, lobizmo, sporto ir pramogų teisės srityse. "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" yra "Baltic Legal Solutions" narė. "Baltic Legal Solutions" tinklas apima advokatų profesinę bendriją "Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" Lietuvoje, advokatų kontoras "Kronbergs & Čiukste" Latvijoje ir 'Teder, Glikman & Partnerid" Estijoje bei vienija virš 60 praktikuojančių teisininkų.
Mobilios statybinės technikos poreikis auga Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bei atsivėrus sienoms ir palengvėjus ekonominiam vystymuisi, tarp statybinių organizacijų vis labiau auga poreikis mini ir vidutinei statybinei technikai. Ši Europoje pagaminta technika įgauna didelę paklausą Lietuvos rinkoje. Ankstesni sovietinės didžiagabaritinės statybinės technikos modeliai pamažu užleidžia pozicijas. Universalius ekskavatorius, mini krautuvus, mini ekskavatorius, mobilius keliamuosius bokštelius vis dažniau galima išvysti ne tik stambių, bet ir mažesnių Lietuvos statybos įmonių darbų aikštelėse. Apie mobilios statybinės technikos paklausos augimą byloja ir bendrovės "HKL Baumaschinen", užsiimančios tokios technikos prekyba, nuoma bei techniniu aptarnavimu praėjusių metų rodikliai. Per 2004 metus įmonės "HKL Baumaschinen" pelningumas padidėjo 20 proc. Išaugo mobilios statybinės įrangos pardavimai, tai pat pakilo technikos nuomos paklausa. Tam didelės įtakos turi miesto gatvių siaurėjimas, dėl kurio didžiagabaritinė įranga jose nebegali dirbti, smulkiosios technikos darbo efektyvumas, jos manevringumas ir ekonomiškumas. Praėjusiais metais padidėjo ir bendrovės "HKL Baumaschinen" partnerių skaičius. Ši statybinės technikos logistiką plėtojanti įmonė pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su stambia, pasaulinio lygio kompanija"Terex Shaereff", kurios platus technikos asortimentas bei visiškai nauji techniniai sprendimai itin palengvina darbus statybų objektuose. Būtent su "Terex Shaereff" koncerno produkcija "HKL Baumaschinen" dalyvaus didžiausioje Baltijos šalyse statybos ir remonto parodoje "Resta 2005", kuri įvyks kovo 22-25 dienomis Vilniuje. Bendrovė "HKL Baumaschinen" yra ir vienintelis vieno stambiausių dyzelinių, patvarių ir ekonomiškų variklių įvairiai europietiškai statybinei technikai gamintojų "Deutz" atstovas Lietuvoje. Šios įmonės varikliai Lietuvoje tampa vis populiaresni. Bendrovė "HKL Baumaschinen" bendradarbiauja ir su kitomis, gerai žinomomis firmomis ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje, tokiomis kaip: "Endress", "Kramer Allrad", "Ammann Yanmar", "Rammer", "Trackto technik", "Compair Demag". Siekdama suteikti kuo geresnes sąlygas Lietuvos statybinės technikos darbų logistikoje ir plėsdama savo veiklą, bendrovė "HKL Baumaschinen" į savo infrastruktūrą jau investavo virš 0,5 mln. litų. Per 2004 metus taip pat buvo atnaujintas įmonės technikos parkas. Šiais metais į technikos atnaujinimą bus investuota dar apie 1 mln. litų. Bendrovė planuoja įsigyti naujų ekskavatorių, frontalinių krautuvų ir kitos statybinės technikos. Prognozuojama, jog mobili statybinė technika dėl savo efektyvumo ir nuolat didėjančios konkurencijos tarp statybinių kompanijų ateityje turėtų tapti ypač reikšminga. Tokia įranga padės sutaupyti ne tik laiką, bet ir pinigus, kas labai aktualu Lietuvos statybos įmonėms.
Sostinės meras Artūras Zuokas sveikina bendrovės "VP Market" sprendimą nutraukti daugiaaukščio pastato šalia prekybos centro "Akropolis" statybą. "Laikau garbingu tokį kompanijos sprendimą, kuriuo "VP Market" pademonstravo, kad jai svarbūs ne tik verslo interesai, bet ir visuomenės nuomonė. Aš nevieną kartą esu pareiškęs, kad šis projektas bus vertinamas principingai, atidžiai sekiau specialistų ir visuomenės diskusijas. Pats turėjau abejonių, ar toks pastatas, kokį norėjo statyti bendrovė, šioje miesto vietoje yra tinkamas", - teigė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Mero teigimu, toks kompanijos sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms verslo įmonėms. Verslininkų planai statyti daugiaaukštį pastatą Šeškinėje sukėlė prieštaringas diskusijas miestiečių tarpe. Vilniaus miesto savivaldybė buvo sustabdžiusi 14 aukštų pastato statybą. Aktyvi diskusija dėl šio aukštuminio pastato statybos parodė, kad mieste tvirtėja pilietinė visuomenė, kurios balsas yra girdimas, o vilniečiai aktyviai dalyvauja apsprendžiant miesto ateitį. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pranešė prieš išduodant leidimus principingai vertinsianti visas planuojamas aukštuminių pastatų statybas, ypač centrinėje miesto dalyje. Kovo pradžioje savivaldybė kreipėsi į Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrių, kad šis drauge su Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistais pakartotinai apsvarstytų keletą Vilniaus senamiestyje ir jo apsaugos zonoje pastatytų ar statomų objektų, sukėlusių kontraversiškus vertinimus visuomenėje ir ekspertų tarpe, nors šių objektų projektams anksčiau buvo pritarta Architektų sąjungos Urbanistikos ir architektūros ekspertų taryboje. Rašte prašoma dar kartą persvarstyti ir pateikti išvadas dėl šių objektų senamiestyje ir jo prieigose: Vilniaus dailės akademijos pastatų Maironio g. 1, 3, Šiltadaržio g. 6, Bernardinų g. 8/8 rekonstrukcijos į mokomuosius korpusus projektą, gyvenamųjų namų A. Juozapavičiaus g. 3, 9A, Rinktinės g. 4 statybos projektus, komercinio centro Rinktinės g. 3/1 statybos projektą, komercinio-administracinio centro Savanorių pr. 1 projektą. Meras A. Zuokas kritiškai vertina kai kuriuos Lietuvos Architektų sąjungos Vilniaus skyriaus sprendimus. Dalis sostinės architektų dalyvauja rengiant prieštaringai vertinamų pastatų projektus, kurių nepalaiko didžioji dalis visuomenės ir specialistų. Sostinės vadovas kviečia miesto gyventojus, specialistus tolimesnei aktyviai diskusijai, siekiant priimti Vilniaus plėtros poreikius ir visuomenės interesus atitinkančius sprendimus.
Šiemet jau ketvirtąjį kartą iš eilės rengiamos parodos-konkurso "Individualių namų architektūra 2005” proga bus išleistas dalyvių darbų katalogas, kuris bus platinamas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse.
Anot vieno iš parodos rengėjų UAB "Doleta" generalinio direktoriaus Vytauto Silevičiaus, šiemet pirmą kartą išleidžiamas parodos-konkurso katalogas taps puikiu šiuolaikinės mūsų šalies individualių namų architektūros pasiuntiniu tarptautinėje erdvėje, padės parodoje-konkurse dalyvaujantiems architektams rasti naujų užsakovų, užmegzti naudingų kontaktų.
Lietuvos architektų sąjungos bei medinių langų gamintojos "Doleta" organizuojamos parodos-konkurso katalogą išleis leidykla "Namas ir aš". Planuojama leidinio apimtis - apie 200 psl., jo tiražas viršys 5 tūkst. egzempliorių.
"Esame įsitikinę, jog vienam svarbiausių Lietuvos architektūros gyvenimo įvykių skirtas katalogas dar labiau padidins parodai-konkursui pateikiamų projektų išliekamąją vertę. Įvertinę savo patirtį specializuotos būsto periodikos leidybos srityje, neabejojame, kad šis katalogas sukels didelį susidomėjimą", - teigia leidyklos "Namas ir aš" direktorius Saulius Kocys.
Parodos-konkurso darbų katalogas bus platinamas D.Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir kitose valstybėse, jį taip pat galės įsigyti ir Lietuvos architektūros, statybos verslo atstovai bei visi besidomintys šiuolaikinėmis individualių namų architektūros tendencijomis ar ketinantys statyti nuosavą būstą.
Paroda-konkursas "Individualių namų architektūra 2005" birželio 2-20 d. bus surengta Vilniaus Rotušėje, vėliau ekspozicija keliaus į Kauną bei Klaipėdą. Parodos-konkurso organizatoriai neslepia, jog šiais metais jie tikisi sulaukti rekordinio skaičiaus darbų - virš 100 realizuotų ar idėjinių individualių namų projektų. Pernai parodai-konkursui buvo pateikta daugiau nei 80 darbų. Priešingai nei ankstesniais metais, šiemet parodoje dalyvauti norintys architektai galės pateikti ne vieną, o net iki 5 savo darbų.
Pirmoji paroda "Individualių namų architektūra" buvo surengta 2002 m. Po metų parodos koncepcija buvo praplėsta iki konkurso, kuriame atskirose kategorijose vertinami realizuoti bei idėjiniai individualių namų projektai.
2004 m. parodos-konkurso dalyvių gretas papildė ir architektūros studentai, kuriems įsteigta speciali "Geriausio Lietuvos ARCH-Jauniaus" nominacija. Taip pat praėjusiais metais savo nuomonę apie parodai-konkursui pateiktus projektus galėjo išreikšti ir interneto vartų "Delfi" lankytojai - daugiau nei 7300 internautų rinko "Tinkamiausią Lietuvos namą".
