Virginija Motiejūnienė Nors Vyriausybė buvo įsipareigojusi grąžinti žemę buvusiems savininkams iki 2007 m. pabaigos, tačiau šie darbai šiemet baigti nebus. Mažiausiai žemės buvusiems savininkams grąžinta miestuose – antai sostinėje žemę natūra kol kas yra atgavę tik 12 proc. žmonių.
Rajonuose žemės ūkio paskirties plotai grąžinti beveik 98 proc. norinčiųjų, praneša LTV naujienų tarnyba.
Reklama
„Miestuose bendras grąžinimo procentas yra 59 proc. Mažiausiai grąžinta Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Palangos miestuose“, – skaičiavo Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Šrtai Vilniuje, netoli Eišiškių plento, anksčiau buvo rėžinis Užusienio kaimas. Atgauti ten žemę šiuo metu nori maždaug 250 žmonių.
Tačiau dar neseniai šį 67 hektarų plotą valstybė buvo išnuomojusi akcinei bendrovei „Alvilė“.
Nors Vilniaus apskrities administracija nuomos sutartį su bendrove yra nutraukusi, tačiau pastaroji dėl to ketina bylinėtis. Kol teisminiai ginčai nesibaigs, žemės sklypai žmonėms formuojami nebus.
Ši situacija tik viena iš daugelio, dėl ko žemės reforma Lietuvoje vis dar nebaigiama. Ir nors rajonuose žemę yra susigrąžinę beveik 98 proc. pretendentų, miestuose padėtis blogesnė
Sostinėje žemę natūra kol kas yra atgavę tik 12 proc. žmonių. Vilniaus apskrities viršininkas sako, kad šiuo metu laisvos žemės sostinėje yra perpus mažiau nei norima atgauti.
Tad daugeliui teks rinktis kitus kompensavimo būdus už žemę: arba akcijas, arba žemę kituose Lietuvos rajonuose. Šiuo metu prašymus nuosavybei į žemę atkurti Vilniuje yra padavę 6,3 tūkst. piliečių.
„Laukiantys vilniečiai, kurių daugiau kaip 3 tūkst. eilėje stovi, jau turėtų patys apsispręsti, ar jie eis į kitą kadastrinę vietovę ir ieškos žemės patys, nes yra žemėlapiai sudaryti, ar ims akcijas.
Nes, nori nenori, tokį sunkų sprendimą mums reikės priimti ir tą pasirinkimą prievartiniu būdu realizuoti“, – tvirtina Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas sako, kad žemė vertybiniais popieriais įkainojama per pigiai.
„Žmonės akcijomis neima. Pavyzdžiui, žemė vidutiniškai parduodama po 12 tūkst. Lt už arą, t. y. 1,2 mln. už hektarą, o akcijų siūloma tik 10 tūkst. už hektarą“, – lygina Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Rimantas Liakas.
Pasak Premjero, vangaus žemės grąžinimo priežasčių yra daug, tačiau didžiausia – lėtas detaliųjų planų sudarymas savivaldybėse. Tad po Naujųjų metų dėl to pasitarti ketinama kviestis miestų ir rajonų savivaldybių bei apskričių vadovus.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
