Ramūnas Liutkevičius Ūkininkai nepritaria Vyriausybės ketinimams keisti valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką - tada šis mokestis būtų mokamas nuo vidutinės rinkos vertės. Tačiau jie pripažįsta, kad kai kurios permainos subrendo.
"Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos kaina turės didėti dėl susidariusio didelio skirtumo tarp nuomojamos žemės iš privačių asmenų ir valstybinės žemės įkainių", - linkęs pripažinti Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Šiuo metu privačios žemės ūkio paskirties žemės nuoma Lietuvoje, anot B.Markausko, dešimt kartų didesnė už valstybinės žemės nuomą ir vidutiniškai siekia 200 litų už hektarą.
"Susidaręs didelis skirtumas tarp nuomojamos žemės iš privačių asmenų ir valstybinės žemės įkainių, todėl valstybės įkainiai turėtų didėti. Bet mes darysime viską, kad įkainiai pakiltų nedaug", - tikino LŽ B.Markauskas.
Jis taip pat manytų, kad reikėtų didinti mokestį už nedirbamas ir apleistas žemes. Brangstant maisto produktams, jo nuomone, valstybė esą turėtų visapusiškai skatinti žemės ūkio gamybą.
Kitos galimybės
B.Markauskas LŽ pripažino, kad valstybinės žemės lieka vis mažiau, tad ir nuomos kaina netrukus turėsianti nedaug svarbos. Tačiau žemdirbiai esą nesutiktų su tuo, kad smarkiai brangtų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma.
Kita vertus, jie esą galėtų suprasti brangsiančią komercinės paskirties žemės nuomą, kur atsiveria "visai kitos galimybės".
"Negalima nė palyginti pajamų, gaunamų pastačius gamyklą hektaro plote, ir pajamų, gaunamų iš tokio pat ploto, verčiantis žemės ūkio produktų gamyba", - nurodė jis galimybių skirtumus.
Įkainių keitimui neprieštarauja
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Rakickas LŽ sakė, kad dabartiniai žemės nuomos mokesčio įkainiai, šiaip ar taip, tenkina ir atitinka gaunamas pajamas, ūkininkui užsiimant žemės ūkio veikla.
"Kita vertus, tarkime, Žemaitija, turėdama mažiau palankias ūkininkauti žemes nuskriaudžiama, nes ūkininkai iš Marijampolės, Šakių, Pasvalio, Radviliškio, Kėdainių moka tokį pat nuomos mokestį kaip ir mes, nors, pavyzdžiui, grūdų derlius minėtose derlingesnėse žemėse gaunamas kur kas didesnis. Todėl, atrodo, būtų tikslinga patikslinti kainas ir kriterijus. Vis dėlto svarbiausia, kad viskas būtų daroma sąžiningai ir neatsitiktų taip, jog derlingų žemių nuomininkai mokėtų mažiau už Žemaitijos ūkininkus", - svarstė Telšių ūkininkas.
Naujos kainos - kitąmet
Praėjusių metų rudenį Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė naujai Žemės ūkio ministerijos kartu su Finansų ministerija parengtai valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkai. Ja vadovaujantis, šis mokestis būtų mokamas nuo vidutinės rinkos vertės, nes žemės vertės žemėlapiai, atlikus žemės rinkos sandorių masinį vertinimą, atnaujinami kiekvienais metais.
Šiuo metu žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, nustatytos pagal 1999 metais patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Tai esą neužtikrina žemės įvertinimo rinkos verte.
Valstybinės žemės nuomos, privačios žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčiams skaičiuoti daugelyje užsienio valstybių jau taikoma vidutinė rinkos vertė, nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius.
Naująją žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką siūloma taikyti nuo kitų - 2009 metų.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
