Romas Lazutka Valstybės kontrolė paskelbė privačių pensijų fondų patikrinimo rezultatus ir rekomendacijas. Jos gana prieštaringos. Iš vienos pusės daroma išvada, kad didelė dalis pensijų fondų net neišsaugo iš „Sodros“ gautų lėšų sumos, veikia nuostolingai klientams, o iš kitos pusės, patariama įvesti privalomą dalyvavimą juose.
Tokią rekomendaciją būtų dar sunkiau pateisinti, jeigu taikytume ne buhalterinį, bet ekonominį pensijų fondų efektyvumo kriterijų. Tai yra, jeigu žiūrėtume ne tik į pensijų fondų sukauptų lėšų absoliučias sumas, bet ir į jų vertę.
Reklama
Lėšų atidėjimas ateičiai yra sėkmingas tik tuo atveju, jeigu bent išlaikoma jų vertė. Absoliučiai atidėtų pinigų vertę mažina infliacija, o santykinai – ekonomikos augimas.
Lėšos absoliučiai nuvertėja, jeigu iš „Sodros“ pervesta suma per metus išauga mažiau nei infliacijos indeksas. Tokį nuvertėjimą mato dauguma pensijų fondų dalyvių ir guodžiasi, kad didelės infliacijos periodas ilgai netruks. Deja. Lietuva integruojasi į Europos Sąjungos (ES) ekonomiką, kurioje kainų lygis aukštesnis ir ilgalaikė spartesnio kainų augimo tendencija neišvengiama.
Mažiau negu infliacijos poveikis būsimų pensijų vertei pažįstamas santykinis būsimų pensijų nuvertėjimas. Jis gali būti kai auga šalies ekonomika ir didėja dirbančių žmonių pajamos.
Tarkime, nėra infliacijos ir už atidėtą senatvei sumą asmuo gali nusipirkti tą patį maisto produktų rinkinį bei sumokėti už to paties buto išlaikymą kaip ir prieš dvidešimt metų. Tačiau jeigu poilsis užsienyje, buvęs tik turtingųjų privilegija, tampa įprastu eiliniam darbuotojui, to neužtikrinanti pensija santykinai nuvertėjo, o jos gavėjas santykinai nuskurdo.
Jeigu Lietuvos ūkis per metus išaugo 7 proc. ir dar yra 12 proc. infliacija, į pensijų fondą „Sodros“ pervestos lėšos turėtų augti bent dvidešimt keliais procentais, kad atskaičius administravimo mokesčius lėšų vertė nesumažėtų nei absoliučiai, nei santykinai.
Į ES besiintegruojančių šalių pensijų fondai turėtų turėti bent keliais procentiniais punktais didesnę grąžą negu ekonomiškai stipresnių šalių. Tik taip jie galėtų kompensuoti su didesne infliacija ir spartesniu ūkio augimu susijusį kaupiamo pensijų turto nuvertėjimą.
Tačiau kaip ta grąža gali skirtis, jeigu daugiausia investuojama į labiau išsivysčiusių šalių vertybinius popierius. Tuo tarpu investuoti į augančias ekonomikas yra per daug rizikinga. Ką reiškia rinkų rizika pensijų fondų dalyviai sužinos kitų metų pradžioje gavę ataskaitas apie sutirpusias sumas dėl šiųmetinio pasaulinio rinkų nuosmukio.
Lietuvos ūkio augimo ir kainų suartėjimo su ES vidurkiu tendencija yra 10-20 metų ir visą tą laikotarpį pensijų fonduose kaupiamos lėšos bus daugiau ar mažiau nuvertinamos.
Tokiomis sąlygomis pensijų reforma buvo užprogramuota klientų nuostoliams ir fondų valdytojų pelnams. Ir tik nevalyviausios demokratijos šalyse rytų Europoje privačios finansų institucijos gebėjo pasitelkti politikus ciniškam pasipinigavimui pensininkų sąskaita. Geresnės kokybės demokratijos šalys – Čekija ar Slovėnija – to išvengė ir dabar joms tegalima tik pavydėti.
Kad klientams nuostolinga pensijų fondų veikla suderinama su pelnais tų fondų savininkams, Valstybės kontrolė taip pat pastebi. Deja, veiksmingų vaistų receptui, matyt, pritrūko drąsos. O rekomendacija į nuostolingus pensijų fondus varu varyti net ir atsargesnius žmones yra gana įtartina.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
/ 3
