Mindaugas Pliauga Mano nuomone, feminizmas - nesveiko proto filosofija. Nepaisant to, aš šiek tiek simpatizuoju feminizmui. Dėl ko? Ogi todėl, kad jis gerai jaučia laiko dvasią.
Perskaičiau straipsnį N.Vasiliauskaitė: Dar kartą apie “pirštų laužymą”. Manau, šis straipsnis nevykęs atsakas į S.Stomos straipsnį. Tokie straipsniai neskatina pozityvios diskusijos,
Reklama
S.Stomos rašymo stilius labai gražus (jaučiasi rašytojo ranka). Jis sugeba kelti naujas idėjas ar duoti minčių kitiems, kurie jas gali giliai išmąstyti ar pritaikyti praktikai. Be to, jis gali parašyti gražų tekstą, net paviršutiniškai išmanydamas rašomą dalyką ar netgi būti priešingų pažiūrų. Prisipažinsiu, kad man tai būtų labai sunkus atvejis.
Nepažįstu asmeniškai N.Vasiliauskaitės ir nesiimu vertinti jos didelio proto, bet jos rašomus straipsnius perskaitau ir galiu vertinti. Visų pirma, nemanau, kad jos straipsnių lygis yra aukštesnis negu S.Stomos ir, anot jos, kad ji „žaidžia visai kitoje lygoje“. N.Vasiliauskaitės rašymo stilius yra tipiškas feministinis. Tuo noriu pasakyti, kad autorė yra tipiška feministė, kuri siekdama vidinės harmonijos, vidinio orumo ir t.t., pasiduoda į žemas emocijas, ko pasekoje patenka į tamsą. Mano nuomone, feminizmas- nesveiko proto filosofija. Nepaisant to, aš šiek tiek simpatizuoju feminizmui. Dėl ko? Ogi todėl, kad jis gerai jaučia laiko dvasią. Taip pat vienas iš privalumų yra tikslūs pastebėjimai ir gera visuomenės analizė feministinėje literatūroje (nemaišykime su propagandiniais straipsniais). Deja, šis jų darbas netikėtai dėl vidinių problemų pasisuka visiškai kita kryptimi ir padaromos išvados ir sprendimai, kurie prieštarauja jų pradinėms analizėms, faktams. Žodžiu, feminisčių vadinamieji moksliniai darbai veda į vienas išvadas, o jos padaro kitas ir netgi kartais priešingas! Siekdamos šviesos - patenka į tamsą. Vertinant gėrio- blogio matu: pasiduoda tamsiajai žmogaus pusei, ko pasekoje tarnauja tamsos jėgoms. Šis straipsnis tą akivaizdžiai patvirtina.
Juokingai atrodo savęs ir NK95 sureikšminimas, kai N.Vasiliauskaitė rašo „Todėl apgailestauju: mielai savo ar NK95 vardu pakelčiau pirštinę, bet mesti ją turėtų tie, kas sugeba tai daryti geriau.“ NK95 visuomenėje beveik nežinoma ir nereikšminga. Ji tik reikšminga, galbūt, mažam ratui vadinamųjų intelektualų. Todėl toks S.Stomos pastebėjimas (rašymas apie NK95) yra puikus tokiam judėjimui. Mano nuomone, turėtų džiaugtis NK95, kad jiems meta pirštinę S.Stoma, nes rimti politikos apžvalgininkai daug dėmesio jums skirti negali. Jūs dar pačiame žemiausiame lygyje. Jūs turite pakilti, kad būtų galima jums mesti pirštinę, kurios jūs norite. Paminėtina, kad autorė labai negražiai sumenkina S.Stomos išsilavinimo lygį, kuriuo ji pranoksta S.Stoma tik feminizmo filosofijoje ir gal šiek tiek kitur. Filosofijos krypčių yra daug. S.Stoma irgi turi pranašumų prieš N.Vasiliauskaitę, todėl jie yra panašaus lygio žaidėjai. S.Stomos noras diskutuoti sveikintinas, nes tradicinės šeimos tema yra aktuali ne tik mokslininkams- teoretikams, bet ir mums visiems, nes nuo to priklauso mūsų pilnavertis gyvenimas. Šioje srityje reikšmingai gali pasisakyti kiekvienas žmogus, nes jis gyvena toje aplinkoje ir turi vienokios ar kitokios patirties.
Reikia pripažinti, kad straipsnyje yra ir pozityvios kritikos. Vis dėlto S.Stomos blogo straipsniai publikuojami DELFI, todėl autorius turėtų rimčiau žiūrėti į teksto turinį ir vengti tokio neapgalvoto „Dievo piršto“. Autorės kritika dėl sąvokų nėra visiškai pagrįsta. Aišku, sąvokų svarbumas neabejotinas, bet sąvokos dažnai mokslo istorijoje kito arba jos būdavo skirtingai interpretuojamos. Feminizmo sąvokos ne visada tiksliai atitinka kitų filosofijų sąvokas, nors pavadinimai gali būti vienodi. Todėl reikia straipsniuose publikuojamuose DELFI ir kt. panašaus pobūdžio portaluose diskutuoti ne moksline, tik išrinktiesiems suprantama kalba, o įprasta, paprasta lietuvių kalba.
Mano nuomone, geriausia straipsnio dalis, kuriame buvo dėstomos mintys apie šeimos institutą. Tikrai įdomus požiūris ir vertingas vaisingoms diskusijoms. Šioje srityje neturiu aiškaus nusistatymo, t.y. nesu nei tradicinės šeimos šalininkas nei priešininkas. Suprasdamas, kad reikia pasirinkti ar atrasti naują kelią, labai domiuosi diskusijose dėstomais argumentais ir vertinu jų pagrįstumą. N.Vasiliauskaitė teigia, kad „istoriškai šeima visada buvo ekonominis institutas“. Manau, šis požiūris per daug skurdus ir neaprėpia visų žmogaus interesų. Sutinku, kad tradicinės šeimos pamatas buvo ekonominis motyvas. Seniau šeima individui buvo labai svarbi dėl ekonominių priežasčių.
Virš 90 proc. gyventojų dirbo kaime ir jiems dabar feminisčių iškelti klausimai nebuvo aktualūs (išskyrus pasišventusius), nes jie neturėjo jokių galimybių. Reikėjo galvoti kaip išgyventi ir išmaitinti šeimą. Dominavo Maslou poreikių piramidės pirmos pakopos, o šių nepatenkinus aukštesnės pakopos yra neaktualios. Dar XIX a. tekstuose galima rasti viengungio dejavimus kaip jam blogai ūkyje be pačios. Todėl ne tik moterys buvo priklausomos nuo vyrų, bet ir vyrai nuo moterų. Šeimos siekdamos materialinės gerovės pasiskirstė darbais, kurie virto moterų ir vyrų. Šie vaidmenys įgijo tradicijas, papročius ir visą jų gyvenimo turinį. Manau, buvo pagal tų laikų sąlygas pusiausvyra (tik visuomenės viršūnėlėje vyrų dominavimas stipriai reiškėsi, tai sudarė apie 5 % gyventojų). Vieną sferą kontroliavo vyrai, o kitą moterys. Atsižvelgus į tų laikų įšūkius, tai buvo naudinga tiek vyrams tiek moterims. Ekonominiu požiūriu buvo specializacija. Kiekviena lytis specializavosi darbe, kuriame ji turi lyginamąjį pranašumą. Šis principas leidžia šeimai geriau gyventi, nes specializacija suteikia abipusę naudą. Šį santykinio pranašumo principą ekonomikoje dar XIX a. pradžioje suformulavo britų ekonomistas D.Ricardo.
Nors šeima nebuvo „jausmų ugdymo” mokykla, bet tokie kaip meilės, sekso, bendravimo, vaikų auklėjimo ir kt. poreikiai buvo nepaprastai svarbūs. Sutikime, kad žmogus ne vien duona gyvas. N.Vasiliauskaitei norėčiau priminti istoriją, kad sentimentalius romanus skaitydavo palyginti mažai moterų aukštuomenėje, o ką jau kalbėti apie kaimo merginas! Taip buvo todėl, kad retas kuris mokėjo skaityti. Meilės poreikis yra stiprus ir čia nereikia skaityti romanų, kad šio jausmo norėtum. p.N.Vasiliauskaite, gal S.Stomos straipsnis nesukelia tau noro diskutuoti, bet yra kitų, turinio požiūriu vertų tau pasireikšti. (kaip tik tau). Tokį įvardinčiau bernardinai.lt publikuotą Vita Baltušytė. Ar Katalikų Bažnyčia skatina lyčių diskriminaciją?. Matosi, turi potencialo ir būtų puiku, kad rastum gerą atkirtį į šio straipsnio turinį.
Pabaigai norėčiau tarti žodį feministėms:
Dvasingume: menkystė – tamsos pusėje, didingumas – šviesos pusėje. Jei bent kiek dėsite pastangų siekdamos šviesos, sulauksite paramos. Kovokite dėl šviesos ir būtinai ją išskirkite, išgryninkite. Kitaip, norite ar nenorite, iškrisite – prarasite sielos, proto, kūno ir paties žmogiškumo visumą.
Viso to raktas – jūsų blaivus mąstymas. Visomis išgalėmis jį puoselėkite. Išplėškite jį iš tamsos.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
