Automobilių klubas "TR" šį savaitgalį pristato kasmetinę automobilių klubų fiestą "4 ratais į ES". Šeštadienį vyksiančiame renginyje dalyvaus dvidešimt vienas šalies automobilių klubas - tai tris kartus daugiau negu pernai.
Spalvingas automobilių klubų paradas prasidės šeštadienio popietę nuo verslo ir pramogų centro "Forum Palace". Kiekvienas klubas parade rodys specialiai paruoštą programą ir varžysis dėl geriausio parado ekipažo vardo. Pernai šį titulą pelnęs "Calibra" klubas šiemet žada daug "triukšmo ir dūmų."
"Tikrai aktyviai ruošiamės šiam paradui, aš pats netgi pasiėmiau atostogas", - pripažino Modestas Abraitis, Lietuvos "Calibra" klubo atstovas. Klubo nariai savo pasirodymą repetuoja kone kasdien, tačiau, anot M.Abraičio, tai daro ne dėl laimėjimo - jiems tiesiog įdomu dalyvauti.
Aktyviai paradui ruošiasi ir kiti automobilių klubai. Pernai tik per plauką nugalėtojams nusileidęs "Honda" klubas paradui ruošiasi jau visą mėnesį. "Honda" klubo atstovė Greta Filipovičiūtė tikino, jog šiemet sieks geriausio parado ekipažo vardo. "Nedalyvautume, jei nesitikėtume laimėti, į paradą mus gena didelis noras aplenkti "Calibra" klubą", - sakė ji. Anot G. Filipovičiūtės, šįmet, kaip ir pernai, jų pasirodymas bus susijęs su Japonija. "Liekami ištikimi "onda" automobilių gamintojams", - teigė klubo atstovė.
Parado organizatoriai, automobilių tuningo klubas "TR", taip pat žada įspūdingą reginį: parado priekyje važiuos naujas "Hansetrailer" vilkikas, ant kurio bus įrengta mini scena, gros diskžokėjas Sezzy. Ant vilkiko renginio organizatoriai užkels ir porą įspūdingiausių klubo automobilių. "Žinoma, mes patys nesivaržysime dėl "3D stikle" įsteigtos geriausio parado ekipažo taurės, tačiau juk negalime nusileisti kitiems klubams", - šypsojosi "TR" klubo prezidentas Robertas Daskevičius.
Parade dalyvaus ne tik šalies automobilių klubai, bet ir Lietuvos žurnalistų autoklubas. "Džiaugiamės, kad analogų neturintis klubų paradas sulaukė tokio didelio automobilių mėgėjų dėmesio. Šiemet renginyje tikimės išvysti virš pusantro šimto automobilių, kurie išsirikiavę sudarys kilometro ilgio eilę", - sakė R.Daskevičius.
Automobilių klubų paradas nuo "Forum Palace" judės Konstitucijos prospektu, Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto ir pasuks į Gedimino prospektą. Atrestauruotoje prospekto dalyje klubų paradas stovės apie valandą - nuo 14h. "Visi klubai įspūdingiausią savo pasirodymo dalį ketina pristatyti būtent Gedimino prospekte. Čia bus galima išvysti ir įspūdingus perdarytus automobilių modelius iš Lietuvos bei kaimyninių šalių", - akcentavo "TR" klubo prezidentas.
Baigiantis renginiui geriausiu pripažintas parado ekipažas bus apdovanotas vakarėliu italų restorane "Rossini", kur klubo narių lauks sauna, užkandžiai ir linksmybės. Taip pat geriausiam ekipažui atiteks žurnalo "Keturi ratai" metinė prenumerata.
VSAT Nuo šeštadienio iki kito antradienio Lenkijoje bus ribojamas krovininių automobilių, kurių masė viršija 12 tonų, eismas, informuoja Lietuvos ir Lenkijos pasienyje veikiantis kontaktinis pasieniečių punktas. Apribojimai Lietuvos laiku bus taikomi šeštadienį, balandžio 30 d., ir pirmadienį, gegužės 2 d., - nuo 19 iki 23 valandos, sekmadienį, gegužės 1 d., ir antradienį, gegužės 3 d., - nuo 8 iki 23 valandos.
Kontaktinio punkto pareigūnų teigimu, laikinai krovininio transporto važiavimo apribojimai įvesti dėl Lenkijoje gegužės 1 d. minimos Tarptautinės darbininkų dienos ir gegužės 3 d. - Konstitucijos dienos. Krovininiai automobiliai, kurių masė viršija 12 tonų, minėtu laiku bus nukreipiami į stovėjimo aikšteles Lenkijos teritorijoje. Pasibaigus apribojimų laikui jie iš ten galės tęsti keliones.
Prieš metus Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir panaikinus muitinės kontrolę pasienyje su Lenkija, iki tol čia nutįsdavusios daug problemų vežėjams ir pareigūnams kėlusios krovininio transporto eilės visiškai išnyko.
"Lietuvos avialinijos" Š.m. balandžio 27 d. AB aviakompanijos "Lietuvos avialinijos" (LAL) akcininkas VĮ "Valstybės turto fondas", patikėjimo teise valdantis 100 proc. bendrovės akcijų, patvirtino audituotus 2004 m. oro bendrovės finansinius rezultatus.
Nepaisant praėjusiais metais smarkiai išaugusios konkurencijos, nacionalinė oro bendrovė išliko šalies oro rinkos lydere. LAL Vilniaus Tarptautiniame oro uoste pernai užėmė 48,3 proc. reguliariųjų reisų ir 45,7 proc. jais vežtų keleivių rinkos.
2004 m. aviakompanija skraidino 442334 keleivius. Tai didžiausias pervežtų keleivių skaičius per pastaruosius 12 įmonės veiklos metų. Technikos departamentas teikė paslaugas dvigubai daugiau kitų oro bendrovių nei 2003 m. bei vystė naują veiklos kryptį - mokė kitų kompanijų techninės priežiūros specialistus. Antžeminių paslaugų departamento darbų apimtys išaugo daugiau nei ketvirtadaliu.
Grynindama veiklą aviakompanija pardavė tris iš keturių antrinių įmonių (už akcijas gautas lėšas investavo į techninės priežiūros paslaugų bei informacinių technologijų plėtrą), beveik milijonu litu sumažino bendrąsias ir administracines išlaidas.
2004 m. iš pagrindinės ir kitos nuolatinės su skrydžiais susijusios veiklos Lietuvos oro rinkos lyderė "Lietuvos avialinijos" gavo 222,01 mln. litų (23,2 mln. litų daugiau nei 2003 m.) pajamų, tačiau dėl rekordiškai išaugusių degalų kainų bei intensyvios plėtros EBITDA - 2,689 mln. litų nuostolis. Dėl apskaitos pokyčių sumažinusi ilgalaikio turto vertę kompanija iš viso patyrė 9,040 mln. litų nuostolį.
"Vadovaudamasi 12-uoju verslo apskaitos standartu įmonė pakeitė ilgalaikio turto pastatų grupės apskaitos principus ir panaudojo perkainotos vertės metodą. Dėl to bendrovė suformavo perkainojimo rezervą, o pelno (nuostolio) ataskaitoje registravo turto vertės sumažėjimą sumažinta pastatų verte. Be to, pagal minėtą standartą, ilgalaikis įmonės veikloje nebenaudojamas materialusis turtas, t.y. vienas "Boeing 737-200" orlaivių, buvo perkeltas į atsargas, kaip turtas, skirtas perleidimui, ir sumažinta jo vertė. Minėtų verčių sumažėjimas turėjo ženklios įtakos įmonės grynajam rezultatui.
Dėl išaugusių degalų kainų, plečiant skrydžių geografiją bei dažnius aviakompanijos sąnaudos išaugo 16 milijonų litų arba 80 procentų palyginti su 2003 metais", - komentavo "Lietuvos avialinijų" Finansų departamento direktorius Saulius Stasiūnas.
Pernai LAL pradėjo reguliariuosius skrydžius į Dubliną ir Milaną, atnaujino Paryžiaus reisą, dar šešiomis (Amsterdamo, Briuselio, Helsinkio, Kopenhagos, Londono ir Maskvos) kryptimis skraidė dažniau. Aviakompanija atliko beveik dvigubai daugiau užsakomųjų skrydžių nei 2003-aisiais. Pasinaudojusi ES teikiamomis galimybėmis, LAL jais skraidino keleivius ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Rygos bei Talino.
"Praėjusių metų rezultatą vertiname kaip objektyvią intensyvios plėtros išdavą. Su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje visiškai pasikeitė verslo sąlygos, suteikdamos naujų galimybių ir iššūkių. Pakeitusios kainodarą bei intensyviai plėsdamos paslaugų pasiūlą ir apimtis LAL išlaikė tvirtą lyderio poziciją. Džiaugiamės išaugusiomis pajamomis, tačiau intensyvi plėtra pareikalavo ir didelių sąnaudų. Šiais metais toliau didinsime skrydžių pasiūlą bei mažinsime bilietų kainas, tuo pritraukdami dar daugiau keleivių" - sakė LAL generalinis direktorius Vidas Žvinys.
Š.m. balandžio 24 dieną "Lietuvos avialinijos" pradėjo tiesioginius reisus į Barseloną, dažniau skraido į Briuselį, Dubliną, Paryžių ir Kijevą bei siūlo daugiau vietų į Briuselį, Maskvą ir Milaną. Vasarą LAL orlaiviai skraidys ir į Sankt Peterburgą, bendrovė planuoja atidaryti dar du naujus reisus.
Šiemet "Lietuvos avialinijos" tikisi skraidinti trečdaliu daugiau keleivių nei pernai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, pirmininkavęs balandžio 27 d. vėlai vakare pasibaigusiam Lietuvos ir Uzbekistano respublikų vyriausybinės dvišalio prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo komisijos II-ajam posėdžiui, informavo, kad šalys susitarė ir Protokolu įformino dėl tolesnio prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo, krovinių ir keleivių vežimo apimčių didinimo, civilinės aviacijos bei turizmo plėtros.
Lietuvos susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pažymėjo, kad 2003 m., lyginant su 2002 m., Lietuvos ir Uzbekistano santykių prekybiniai-ekonominiai rodikliai buvo sumažėję vidutiniškai 32,2 procentais.: eksportas - 56,1 proc., importas - 4,5 proc. Tačiau, pasak Z. Balčyčio, praėjusiais metais šie rodikliai pradėjo gerėti.: 2004 m. Lietuva į Uzbekistaną geležinkeliu transportu eksportavo 34,7 tūkst. tonų krovinių, o importavo 7,3 tūkst. tonų. Tranzitu per Lietuvos Respubliką buvo vežta 36,4 tūkst. tonų Uzbekijos krovinių. Kelių transportu eksportas sudarė 0,9 tūkst. tonų krovinių, o tranzitas - 1,7 tūkst. tonų. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 21,1 tūkst. tonų Uzbekistano krovinių.
Diskutuojant tolesnės prekybos plėtros tarp Lietuvos ir Uzbekistano klausimais, šalys pripažino, kad šioje srityje galimybės išnaudotos nepakankamai. Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, skatinant tolesnį prekybinį-ekonominį respublikų bendradarbiavimą reikėtų siekti abiejų šalių verslininkų glaudesnių ryšių, ypač dirbančių smulkaus ir vidutinio verslo srityse. Dvišalius santykius taip pat skatintų abiejų šalių institucijų, atsakingų už rinkos plėtrą, bendradarbiavimas, o įvairios prezentacijos, verslininkų susitikimai suteiktų galimybę ne tik geriau vieni kitus pažinti, padėtų užmegzti naujus glaudžius kontaktus, bet ir pagelbėtų geriau įsisavinti trečiųjų šalių rinką bei skatinti investicijas.
Lietuvos ir Uzbekistano respublikų vyriausybinės dvišalio prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo komisijos nariai apsikeitė informacija apie bankų veiklą ir sutarė, kad šioje srityje taip pat reikėtų skatinti bendradarbiavimą ir teikti informaciją šalims aktualiais bankininkystės klausimais.
Posėdyje pritarta siūlymui skatinti investicijas į tekstilės ir siuvimo, chemijos, baldų gamybos ir maisto pramonę. Buvo akcentuota, kad taip pat būtina didinti investicijas bendradarbiaujant transporto infrastruktūros plėtros ir transporto paslaugų kokybės gerinimo srityse. Z. Balčyčio nuomone, geru postūmiu didinant krovinių srautus taptų bendro kapitalo įmonių steigimas Lietuvoje ir Uzbekistane. Dėl to reikėtų plėsti ir modernizuoti logistikos technologijas, skatinti mišrius (intermodalinius ir multimodalinius) vežimus.
Sėkmingesnį bendradarbiavimą informacinių technologijų, žemės ūkio, chemijos pramonėje galėtų užtikrinti apsikeitimas specialiomis programomis, padedančiomis kelti specialistų kvalifikaciją.
Aptariant turizmo plėtros klausimus buvo pažymėta, kad būtina skatinti Lietuvos ir Uzbekistano turizmo agentūrų bendradarbiavimą ir, joms padedant, ištirti Lietuvos keleivių galimybę naudotis maršrutiniu traukiniu Taškentas-Ryga-Niujorkas-Ryga-Taškentas, kuris eksploatuojamas nuo 2004 m.
'Vytaras" Japonijos Pramoninio Dizaino Vystymo Organizacijos (Japan Industrial Design Promotion Organization - JIDPO) kasmet remiamuose pažangiausio metų dizaino ("2004 Good Design Award") rinkimuose nugalėtojo laurais ir specialiu žiuri prizu apdovanotas visame pasaulyje populiarėjantis "Hyundai" kompaktinės klasės visureigis "Tucson'. Automobilis savo klasėje pripažinimą pelnė už elegantišką, praktišką ir išskirtinį dizainą. Tai didelis postūmis kompanijai, tik prieš keturis metus pradėjusiai prekybą naujais automobiliais konkurencingoje Japonijos automobilių rinkoje. Įkurta 1969 metais JIDPO greitai tapo vienintele organizacija šalyje, inicijuojančia išsamius dizaino vystymo ir populiarinimo projektus.
Nuo pat jos įkūrimo bendradarbiaudama su Japonijos vyriausybe, pramonės atstovais ir pavieniais dizaineriais, organizacija išvystė ir prisidėjo prie dviejų pagrindinių, jau tradicija tapusių kasmetinių renginių - "Design Year" ir "Good Design Awards" (kitaip vadinamu G-Mark vardu). Pastarasis nuo kitų metų, įvertinus kylantį projekto populiarumą, įgaus tarptautinį pobūdį.
Aukštas laimėjimas dar labiau sutvirtina visame pasaulyje formuojamą naują P. Korėjos gamintojo įvaizdį ir papildo "Tucson" laimėjimų sąrašą. Kiek anksčiau "Hyundai" visureigis pelnė Kanados "Metų visureigis 2005" titulą, o populiarus Rusijos žurnalas 'Za Rulem" jį nominavo geriausiu 2004 metų automobiliu ("Best Vehicle of The Year 2004").
"Linava" Asociacijai "Linava" priklausančių įmonių finansinės veiklos analizė rodo, jog smarkiai didėjanti mokestinė našta, brangstantis kuras ir išaugusi darbo jėgos kaina daro neigiamą įtaką šalies kelių transporto įmonių konkurencingumui. Vežėjų asociacija ieško būdų išvengti neigiamų pasekmių ir siūlo valdžios institucijoms apsvarstyti galimybes, kaip bendromis pastangomis išlaikyti kelių transporto konkurencingumą ir neprarasti savo pozicijų rinkose.
2004 m. vidutiniškai vienos įmonės bendrasis pelningumas sumažėjo iki 2,8 proc. Vienos transporto įmonės sąnaudos vidutiniškai padidėjo 15 proc., iš jų, išlaidos degalams padidėjo iki 28,9 proc., darbo jėgos kaina padidėjo iki 22,5 proc. Šiemet vežėjams transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis padidėjo 400 litų už vieną automobilį ir sudaro 800 litų per metus. Nuo 2006 m. šis mokestis padvigubės ir sudarys 1600 litų už vieną transporto priemonę. Įvedus "solidarumo" mokestį, vidutiniškai vienos įmonės sumokami kelių mokesčiai už vieną krovininę kelių transporto priemonę per metus padidės 24 proc. Kitų ES šalių vyriausybės jau taiko įvairias priemones, kad palaikytų savo vežėjų konkurencingumą. Pavyzdžiui, sparčiai kylant kuro kainoms, Belgijos vyriausybė nusprendė kompensuoti savo vežėjams akcizo mokestį degalams, Prancūzija ir Vengrija taip pat svarsto tokią galimybę. Vokietijos valdžia, suprasdama kelių transporto svarbą šalies ekonomikoje, savo vežėjams kaip kompensaciją už kelių mokesčio didinimą, mažina transporto priemonės turėtojo mokestį.
Asociacijos specialistai mano, kad dalykiškai diskutuojant mokesčių klausimu su atsakingomis institucijomis galima rasti kompromisinių sprendimų. "Linavos" atstovai teigia, kad pastaraisiais metais mūsų vežėjai lietuviško kuro pirko 3,5 karto daugiau ir šis rodiklis didėja. Vertindami kuro brangimo tendencijas, vežėjų atstovai yra pasirengę aptarti kuro akcizo kompensavimo galimybes. Siekiant optimizuoti vežėjų sąnaudas, asociacijos vadovai mato realias galimybes nedidinti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį. Juk šis mokestis buvo padidintas dėl to, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. naikinamas kelių mokestis nuo pajamų. Tačiau 2006 m. jis keičiamas analogišku "solidarumo" mokesčiu, todėl būtų logiška transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio nedidinti.
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ Nuo gegužės 1 d. į Žemuosius Panerius važiuos dvigubai daugiau 12 maršruto "Žirmūnai - Šeimyniškių g. - J. Basanavičiaus g. - Žemieji Paneriai" troleibusų. Šio maršruto troleibusai važiuos tik iki Valkininkų stotelės, Titnago gatve troleibusai nevažiuos.
Iki Titnago stotelės pratęsiamas 18 troleibusų maršrutas "Pašilaičiai - Justiniškės - Žemieji Paneriai - Titnago g.. Šio maršruto troleibusai nuo gegužės 1 d. važinės visą dieną be pertraukos darbo ir poilsio dienomis.
Kad atėjus pavasariui gyventojams būtų lengviau nuvažiuoti į sodų bendrijas ar į kapines, poilsio dienomis dažniau važinės 37 maršruto "Kalvarijų g. - Tuskulėnų g. - Olandų g. - Rokantiškės" ir 50 maršruto "Antakalnis - Santariškės - Visoriai" autobusai.
Darbo dienomis dažniau važinės 47 maršruto "Centras - Pilaitė" ir 54 maršruto "Pilaitė - Stotis" autobusai. Nuo gegužės 2 d. 38 autobusų maršrutas "Žirmūnai - Antakalnis - Dvarčionys - Šilėnai" darbo dienomis pratęsiamas iki Žirmūnų. Autobusai nuo Antakalnio žiedo važiuos Antakalnio gatve, Šilo tiltu ir Žirmūnų gatve. Poilsio dienomis šio maršruto autobusai važiuos senąja trasa "Antakalnis - Šilėnai".
Keisti visuomeninio transporto maršrutus UAB "Susisiekimo paslaugos" nutarė po to, kai į šią įmonę kreipėsi Žirmūnų gyventojai, prašydama koreguoti autobusų ir troleibusų maršrutus. UAB "Susisiekimo paslaugos" atliko keleivių apklausą visuomeninio transporto stotelėse Žirmūnuose. Išnagrinėjus gyventojų apklausos rezultatus ir įvertinus galimybes, nuspręsta pakoreguoti kai kurių per Žirmūnus važiuojančių troleibusų bei autobusų maršrutų trasas bei transporto priemonių skaičių. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus koreguojami maršrutai į Žemuosius Panerius bei Antakalnį.
Anot UAB "Susisiekimo paslaugos" direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus, pasiteisinus tokiai keleivių apklausai, bus bandoma ir kituose Vilniaus rajonuose atlikti analogiškas apklausas bei išsiaiškinti keleivių poreikius. Gegužės 10 - 12 d. planuojama atlikti keleivių apklausą Šeškinės mikrorajono stotelėse. Keleivių bus prašoma sugaišti keletą minučių ir atsakyti į pateiktus klausimus. Nuo apklausos rezultatų priklausys, ar bus koreguojami šį rajoną aptarnaujantys autobusų maršrutai, transporto priemonių skaičius bei jų eismo dažnumas.
"Mikapo" 2005 m. balandžio 28d. Kaune, Taikos pr. 127c, atidaromas didžiausias ir moderniausias automobilių švaros centras visoje Lietuvoje "Autoblizgesys". Atidarymo dieną nuo 11 30 val. Kauno gatvėmis vyks iškilmingas paradas. Jame maloniai sutiko dalyvauti net du automobilininkų klubai - Renault ir BMW.
Žiūrovų laukia intriguojanti programa, kuri prasidės 12 00 val. prie švaros centro "Autoblizgesys" paradinio įėjimo (Taikos pr. 127c, Kaune). Jos metu bus siekiama per rekordiškai trumpą laiką, t.y. per 1 val., nuplauti net 50 automobilių (49 lengvuosius ir 1 mikroautobusą). Renginio metu vyks žaidimo, skelbto internete (www.autoblizgesys.lt) bei radijo Kelyje eteryje, finalas. Bus įteikiami prizai visiems laimėjusiems. Programos pabaigoje bus renkamas laimingasis, laimėsiantis pagrindinį žaidimo prizą - galimybę visą gyvenimą plauti savo automobilį šiame švaros centre nemokamai. Svečių laukia siurprizai bei diksilendo "Dix X Band' koncertas.
"Autoblizgesys" bus pats didžiausias ir moderniausias automobilių švaros centras visoje Lietuvoje. Artėjant vasarai šį švaros centrą kauniečiams dovanoja UAB"Autoblizgesys". "Šiame švaros centre klientams pasiūlysime visą paslaugų paketą nuo mašinų plovimo iki jų kėbulo padengimo teflonu", - pasakoja automobilių švaros centro direktorė Eglė Krikštaponytė. Tokių kompleksinių švaros centrų Lietuvoje yra vos keli.
Pasak Eglės Krikštaponytės, 20 aukščiausios klasės kvalifikuotų darbuotojų vienu metu galės išplauti net 16 automobilių. Klientams bus patogu palikti automobilį kad ir anksti ryte, o pasiimti vėlai vakare, kadangi švaros centro darbo laikas kasdien nuo 8.00 iki 22.00 val.. Be to įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. "Naudosime aukščiausios kokybės autokosmetiką, kuri nepažeidžia automobilių apdailos", - priduria "Autoblizgesio direktorė. Pastoviems lankytojams bus taikoma lanksti lojamulo programa.
"Autoblizgesys" bus didžiausias ir moderniausias automobilių švaros centras visoje Lietuvoje. Šį švaros centrą Kaune atidaro UAB"Autoblizgesys". Tokio tipo kompleksinių automobilių švaros centrų Lietuvoje yra vos keli.
"Geruda" Jau šį penktadienį, balandžio 30-ąją, Vilniaus Gariūnų Autoverslo Centro trasoje, greičio, azarto ir adrenalino mėgėjai galės išbandyti savo jėgas antrą kartą rengiamame drago čempionate. Šeštadienį, 16 valandą oficialiai atidaromas Gariūnų drago sezonas. Šiemet įsibėgėjimo varžybose tarp dviejų automobilių, 201 metro ilgio trasoje dalyvaus ir profesionalūs lenktynininkai, ir šio sporto mėgėjai.
Varžybas organizuojančio sporto klubo "Drageris" vadovas Edmundas Kriščiūnas sako, jog šiais metais organizuojamas čempionatas prasidės ne tik anksčiau, bet ir bus gerokai rimtesnis. Pernai organizuotame čempionate prie starto linijos dalyviai pirmą kartą išsirikiavo gegužės pabaigoje. Šiais metais lenktynės skirsis ir naujomis taisyklėmis: viena jų numato galimybę varžybose dalyvauti ir profesionalams, ir mėgėjams. "Jėgas mėgėjų klasėje drąsiai galės išmėginti kiekvienas adrenalino ištroškęs vairuotojas", - pažymėjo E. Kriščiūnas.
Čempionate laukiama standartinius ir sportinius automobilius vairuojančių dalyvių. Mėgėjai varžysis A, B, ir C klasių mašinomis, sportininkai profesionalai važiuos FWD, RWD ir AWD klasių auumobiliais. Treniruotis Gariūnų autocentro trasoje galima ketvirtadienį, balandžio 28-ąją , nuo 19 valandos vakaro. Lenktynių dieną dalyviai bus registruojami nuo 15 valandos, o kvalifikaciniai važiavimai, per kurios paaiškės po 8 kiekvienos automobilių klasės finalininkus, prasidės 16 valandą. Finalininkų tarpusavyje varžytis pradės 17.30 val. Renginio organizatorius ir sporto klubo "Drageris" vadovas E. Kriščiūnas tikisi, kad šiemet lenktynininkai bus dar aktyvesni nei pernai ir į čempionatą atvyks stipriausi Lietuvos sportininkai. Tikimasi sulaukti ir užsieniečių. Dalyviai varžysis dėl taurės ir piniginių prizų.
Žiūrovai turės neeilinę galimybę pasisemti ne tik adrenalino kupinų įspūdžių, bet ir pamatyti šou programą. Ant vilkiko priekabos prie pat lenktynių trasos bus įrengta scena. Varžybų metu gros vienintelis Lietuvoje „sporto didžėjus" Dj Mantini , šoks go-go merginos, koncertuos Next, Atlanta. Beje, šią atlikėją galima bus pamatyti ne tik ant scenos, bet ir varžybose, kaip vieną iš dalyvių. Renginio vedėjas - Gytis Balčiūnas, komentatorius - Saulenis Pociūnas.
Čempionato etapai vyks iki rudens. Antrasis etapas numatytas gegužės 28 dieną, tolesni - liepos 9-ąją ir rugsėjo 17-ąją. Tarp oficialių rungtynių į Gariūnų trasą drageriai kaip ir įprasta rinksis ketvirtadieniais. Varžybų tvarkaraštis bei visa informacija apie lenktynes skelbiama interneto tinklalapyje www.drageris.lt. Karščiausia informacija apie drag varžybas - kasdien oficialioje drag varžybų radijo stotyje Geras FM (101,9MHz sotinėje ir apylinkėse).
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA Balandžio 26 d. Susisiekimo ministerijoje vykusiame Lietuvos ir Uzbekistano respublikų Vyriausybinės prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo komisijos dvišalės transporto darbo grupės posėdyje nagrinėti keleivių ir krovinių vežimo iš vienos šalies į kitą ir tranzitu per jų teritorijas, bendradarbiavimo plėtojimo oro, geležinkelio transporte, logistikos centrų, mišraus (intermodalinio) transporto plėtros klausimai.
"Uzbekistanui labai aktuali transporto plėtra, nes mes unikali šalis, kurios kroviniai jūros uostus pasiekia per dviejų valstybių teritorijas, - sakė Uzbekistano delegacijos vadovas "Uzbekistano geležinkelių" bendrovės pirmininko pirmasis pavaduotojas Fazlitdinas Sagdulajevas, - todėl mes esame suinteresuoti spręsti bendradarbiavimo su Lietuva klausimus teigiamai". Jo teigimu, importas iš Lietuvos š.m. pirmajame ketvirtyje, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net keturis kartus, o krovinių iš Lietuvos tranzitas per Uzbekistaną - 2,5 karto. Tačiau Uzbekistano delegacija pripažino, kad jų šalies krovinių tranzitas per Lietuvą galėtų būti ir didesnis. Čia įtaką turėjo nepalankūs Rusijos geležinkelių tarifai. Todėl delegacijos nusprendė, kad abiem šalims reikia imtis papildomų pastangų, siekiant palankiai išspręsti geležinkelių tarifų klausimą tose teritorijose, per kurias eina jų eksporto - importo krovinių srautas. Lietuvos darbo grupės atstovai taip pat pasiūlė abipusiai padidinti nuo 2005 m. leidimų kvotas tarptautiniams krovinių vežimams automobiliais į trečiąsias šalis.
Kalbant apie Uzbekistano tranzitinių krovinių srautų didinimą per Klaipėdos uostą, buvo pažymėta, kad siekiant padidinti Uzbekistano krovinių vertę pasaulinėje rinkoje, reikia kurti palankias sąlygas jiems gabenti per Klaipėdos jūrų uostą. Lietuvos delegacija pristatė svečiams dinamišką uosto plėtrą ir perspektyvas, krovinių terminalų galimybes aptarnauti Uzbekistano Respublikos krovinių srautus ir pakvietė suinteresuotus šios šalies asmenis apsilankyti Klaipėdos uoste ir vietoje įsitikinti jo galimybėmis. Uzbekistano darbo grupės nariai iš savo pusės supažindino su jų šalies geležinkeliuose vykdoma reforma ir pakvietė Lietuvos suinteresuotas organizacijas dalyvauti Uzbekistano Respublikos geležinkelio transporto įmonių privatizavimo procese.
Didelį vaidmenį krovinių vežimo plėtroje vaidina logistikos centrai, kuriems mišri darbo grupė skyrė didelį dėmesį. "Mūsų pagrindinė produkcija - medvilnė užima vis didesnę dalį mūsų krovinių pasaulinėje rinkoje, - teigė F.Sagdulajevas, - todėl mes labai suinteresuoti bendromis pastangomis plėtoti logistikos centrus". Abi šalys sutarė visokeriopai remti bendradarbiavimą šioje srityje: krovinių kaupimą, paskirstymą, paketavimą ir kitų operacijų su jais vykdymą Klaipėdos uoste ir Uzbekistano teritorijoje, plėtoti bendrų Uzbekistano ir Lietuvos transporto - logistikos kompanijų steigimą.
Plečiant šalių bendradarbiavimą oro transporte, Lietuvos atstovai pakvietė Uzbekistaną pradėti oro skrydžius į šalies oro uostus. "Manome, kad reisai iš Taškento į JAV per Vilnių turėtų nemažą populiarumą mūsų šalyje", - pareiškė posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos darbo grupės vadovas, susisiekimo viceministras Aidas Gedvilas. Buvo nutarta, kad, siekiant šio tikslo, reikia atlikti keleivių srautų galimybių studiją.
Nagrinėdami mišraus (intermodalinio) transporto plėtros galimybes, Lietuvos ir Uzbekistano dvišalės transporto darbo grupės nariai konstatavo, kad, pasinaudojus Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos patirtimi eksploatuojant šaudyklinį konteinerinį traukinį "Vikingas" maršrutu Klaipėda-Odesa /Iljičiovskas, reikia ištirti galimybes organizuoti panašų traukinį maršrutu Klaipėda-Maskva-Kazachstanas-Uzbekistanas (su tolesnio krovinių peradresavimo į kitas šio regiono Azijos šalis galimybe). Lietuvos atstovai taip pat informavo kolegas iš Uzbekistano apie galimybes vežti Uzbekistano krovinius per Užkaukazę iki Iljičiovsko-Paromnaja, o iš ten "Vikingu" - į ES šalis ir atgal.
Lietuvos eksportas į Uzbekistaną 2004 m. sudarė 9, 061 mln. Lt, importas - 2,258 mln. Lt. Lietuvos ir Uzbekistano prekybos apyvarta per šį laikotarpį sudarė 11, 319 mln. Lt.
