Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įvesti teisėsaugos institucijų vadovų rotaciją. Kilo didelių diskusijų, ar tokie ketinimai neprasilenkia su pareigūnų teisėtų lūkesčių principu, ar nebūtų verta atidėti pareigūnų rotacijos, ar numatytomis priemonėmis iš tiesų pavyktų pašalinti teisėsaugos institucijų stagnaciją? INFOLEX kalbinta Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė atkreipė dėmesį, kad praktikoje dažnai užmirštama, jog vadovaujančios pareigos skirtos ne konkretaus pareigūno gerovei užtikrinti, bet teisėsaugos institucijų tikslams pasiekti, todėl, pasak S. Cirtautienės, toliau tokia praktika neturi būti puoselėjama.
INFOLEX: Prezidentės inicijuoti projektai, daugelyje įstaigų įtvirtinsiantys pareigūnų tarnybinį kaitumą, sulaukė nemažai kritikos, kaip neva nuvertinantys ilgamečius įstaigų vadovus ir kitus aukštas pareigas užimančius, pasižymėjusius pareigūnus. Kaip manote, kokios tokios reakcijos priežastys?
Reklama
S. Cirtautienė: Pirmiausia, vertinant Prezidentės pateiktus įstatymų projektus dėl teisėsaugos institucijų vadovų kadencijų ir kaitos, būtina pažymėti, kad Prezidentės siūlymai nėra savitiksliai. Jais siekiama sukurti prielaidas efektyvesnei, atviresnei ir skaidresnei teisėsaugai, mažinti šių institucijų inertiškumą ir stagnaciją, dėl kurios ji dažnai ne be pagrindo kaltinama arogancija, rūpinimusi savo išlikimu bei privilegijų gynimu, bet ne tiesioginių funkcijų vykdymu, ginant Lietuvos žmonių interesus.
Deja, šiandien ne tik statutinėse (esamose ar buvusiose) organizacijose, bet ir platesnėje visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad aukštesnės pareigos asmeniui skiriamos tarsi atlygis už gerą tarnybą, todėl pareigūnas teisę į jas turi iki pat pensinio amžiaus. Dėl tokios praktikos dažnai pamirštama, kad vadovaujančios pareigos skirtos ne konkretaus pareigūno gerovei užtikrinti, bet teisėsaugos institucijų tikslams pasiekti. Toks požiūris ir jį atspindinti praktika sunkiai suderinama su tais reikalavimais, kurie turėtų būti keliami modernios teisinės valstybės institucijoms, todėl ir buvo imtasi įvesti kadencijas ir apriboti jų skaičių. Šiame kontekste vertinant Prezidentės siūlymus, reikia pripažinti, kad jie paveiks konkrečių pareigūnų karjerą ir tam tikrus interesus, tačiau tai yra neišvengiamas, neatidėliotinas ir būtinas žingsnis siekiant realių teigiamų permainų teisėsaugoje ir visuomenės pasitikėjimo teisėsauga didėjimo.
INFOLEX: Kiek rotacija kaip priemonė yra iš tiesų efektyvi gerinant institucijų darbą?
S. Cirtautienė: Kad vadovų kaita itin naudinga visai sistemai, vienareikšmiškai patvirtino teismų pavyzdys. Prieš keletą metų nustačius penkerių metų kadencijas visų be išimties teismų pirmininkams ir laikui bėgant pasikeitus jau ne vieno teismo vadovui, akivaizdu, kad naujiems vadovams lengviau objektyviai ir kritiškai vertinti ilgą laiką egzistavusią praktiką, kitaip pasižiūrėti į sisteminius arba konkrečių pareigūnų darbo trūkumus, o naujos idėjos ir principingi veiksmai leidžia įžvelgti teigiamas tendencijas, sprendžiant per laiką susikaupusias problemas. Žinoma, yra nemažai ilgamečių vadovų, kurie kuo puikiausiai atlieka savo pareigas ir galėtų jas nepriekaištingai eiti dar antra tiek, tačiau taip yra, deja, ne visur.
INFOLEX: Esama siūlymų atidėti teisėsaugos pareigūnų rotaciją ir tai siejama su rotuojamų pareigūnų teisėtais lūkesčiais. Pasverkite, kas svarbiau: vieno asmens teisėti lūkesčiai ar institucijų, įpareigotų ginti žmonių interesus, veiklos efektyvumas?
S. Cirtautienė: Nenorėčiau sutikti su įstatyme įtvirtinto pareigūnų kaitumo principo prilyginimu pažeistiems jų lūkesčiams. Ar tikrai lūkestis, kad į pareigas paskirtas asmuo jas garantuotai užims tol, kol sulauks pensinio amžiaus ir pats pageidaus iš jų pasitraukti, net jei jo tarnyba užtruktų keliolika ar dar daugiau metų, yra protingas ir tiek pagrįstas, kad turėtų būti prilyginamas įstatymo suteiktai garantijai? Ar bet kuris kitas asmuo, pavyzdžiui, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, gali jaustis užtikrintas, kad užimamą darbo vietą turės iki pat pensinio amžiaus? Tikriausiai ne.
Pagrįstas lūkestis užimamas pareigas eiti tam tikrą laiko tarpą turėtų susiformuoti tuomet, kai asmuo į pareigas priimamas apibrėžtai kadencijai. Tokiu atveju reikėtų sutikti, kad bandymai asmenį ne dėl jo kaltės iš užimamų pareigų atleisti anksčiau būtų sunkiai suderinami su teisėtų lūkesčių principu. Analogiškas situacijas yra nagrinėjęs netgi Konstitucinis Teismas, kuris pripažino, kad būtent asmens skyrimas į pareigas iš anksto apibrėžtam laikotarpiui yra pagrindas susiformuoti pagrįstam ir todėl saugotinam lūkesčiui. Šiuo atveju to nėra, todėl ir kalbėti reikėtų ne tiek apie pagrįstą ir racionalų lūkestį, o apie minėtas tradicijas, kurios, Prezidentės manymu, neturėtų būti toliau puoselėjamos.
INFOLEX: Ar yra numatyta, kokios apimties turėtų būti rotacija, t.y. kiek pareigūnų turėtų paveikti šis pakeitimas, jei iniciatyvai pritartų Seimas?
S. Cirtautienė: Prezidentė siūlė nustatyti kadencijas institucijų vadovų pavaduotojams (vadovams jos jau yra nustatytos), taip pat visų struktūrinių padalinių vadovams bei jų pavaduotojams. Pavyzdžiui, STT tai reikštų ne tik teritorines ar visoje šalies teritorijoje veikiančias valdybas, kurios yra stambiausi tarnybos struktūriniai padaliniai, bet ir šiose valdybose veikiančius, taip pat savarankiškus skyrius bei poskyrius. Prokuratūros atveju tai būtų Generalinės prokuratūros departamentai ir skyriai, visos teritorinės prokuratūros ir jų skyriai.
Seime svarstant STT ir VSD įstatymų pakeitimus, nutarta apsiriboti tik pačių stambiausių padalinių vadovais. Tai, viena vertus, palengvins įstatymo įgyvendinimą (negalima nesutikti, kad kuo mažiau rotuojamų asmenų, tuo lengviau bus spręsti pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamai kilsiančias darbo organizavimo ir personalo vadybos problemas), kita vertus, kyla klausimas, ar vien tik aukščiausių grandžių vadovų kaitos visiškai pakaks tam, kad būtų pasiekti rotacijai keliami tikslai.
INFOLEX: Koks rotacijos mechanizmas yra siūlomas ir kokios turėtų būti pareigūnų, dėl įvedamų ribojimų turėsiančių palikti dabartinę tarnybą, tolesnės karjeros perspektyvos?
S. Cirtautienė: Kadenciją baigusiam pareigūnui turėtų būti siūlomos kitos lygiavertės ar, nesant tokios galimybės, žemesnės pareigos toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, o pats pareigūnas turėtų apsispręsti, kam teikti pirmenybę, pavyzdžiui, ar jam svarbiau užimti kuo aukštesnes pareigas, ar pasilikti toje pačioje vietovėje, tačiau žemesnėse pareigose, nei iki tol eitos.
Kiek kitoks mechanizmas siūlomas tik prokuratūros sistemai: Prezidentės pateiktu Prokuratūros įstatymo projektu, kuriuo įtvirtinama rotacija, taip pat siūloma nustatyti, kad į visas vadovaujamas (t.y. vyriausiųjų prokurorų) ar aukštesnes pareigas asmenys būtų skiriami tik konkurso keliu. Šis principas turėtų galioti ir kadencijas baigusiems bei analogiškų pareigų pageidaujantiems vyriausiesiems prokurorams bei jų pavaduotojams. Jie konkurse į pageidaujamas pareigas turės dalyvauti lygiais pagrindais su visais kitais pretendentais. Kaip atsvarą šiam reikalavimui buvusiems vyriausiesiems prokurorams siūlome garantuoti teisę į eilinio prokuroro pareigas prokuratūroje, kurioje jie ėjo vadovo pareigas.
INFOLEX: Prezidentės pateiktuose projektuose kadencijos ir maksimalus tarnybos tose pačiose pareigose laikas apibrėžtas griežtai, be galimybės kadenciją baigusį pareigūną užimamose pareigose palikti dar kuriam laikui, jei, pavyzdžiui, to reikalauja tarnybos interesai. Galbūt reikėtų numatyti tokią galimybę ir rotaciją padaryti lankstesnę?
S. Cirtautienė: Rengiant ir pristatant šiuos projektus ne kartą girdėjome gąsdinimų, kad toks reguliavimas neva pakenks tarnybos interesams, nes galimi atvejai, kai pareigūnas, vykdantis kokią nors itin svarbią ar specifinę užduotį, iš užimamų pareigų turės pasitraukti tik įpusėjus darbams. Tačiau su tokiais pasvarstymais nesinorėtų sutikti.
Numačius galimybę kadenciją baigiančius pareigūnus užimamose pareigose palikti dar kuriam laikui ir ypač šį laiką susiejus su konkrečių užduočių atlikimu, jų atlikimas kaip tik gali ženkliai užtrukti, nes pareigūnai bus suinteresuoti jas atlikinėti kuo ilgiau. Be to, reikia pastebėti, kad numatyti penkerių metų laikotarpiai yra pakankamai ilgi, kad būtų galima planuoti darbus, numatyti kadencijų pabaigas ir rasti tinkamus vykdomų funkcijų perėmėjus. Kaip žinome, nieko nėra pastoviau už laikiną, todėl tikrai nemanome, kad sistemose, kuriose siekiama išgyvendinti didžiulio masto stagnaciją, reikia numatyti išimtis, kurios leistų ją tęsti.
INFOLEX: Kodėl rotacija numatoma tik prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau neįtraukti lieka, pvz., Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai?
S. Cirtautienė: Vadovybės apsaugos departamentas, kaip ir policijos sistemos įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kai kurios kitos įstaigos vadovaujasi įstatymu patvirtintu Vidaus tarnybos statutu, kuriame pareigūnų rotacija numatyta dar 2008 metais. Kad minėtose institucijose pareigūnų kaita kol kas vyksta vangiai, pirmiausia įstatymo taikymo (tiksliau – atitinkamos valdymo srities poįstatyminio reglamentavimo) problema, todėl papildomi įstatymo pakeitimai jos neišspręs. Čia jau reikalinga politinė valia ir ryžtingumas, kurio šioje srityje kol kas trūksta.
INFOLEX: Kokiose dar sistemose, be teisėsaugos institucijų, būtų tikslinga siekti vadovų (ne tik jų?) kaitos?
S. Cirtautienė: Tiek su pernelyg tampriu suaugimu su užimama pozicija susijusios rizikos, tiek ir elementari bei žmogiška „išsisėmimo“ dešimtmečiais einant tas pačias pareigas problema yra būdinga anaiptol ne vien teisėsaugai, nors reikia pripažinti, kad šioje srityje įsišakniję minėti reiškiniai kelia didžiausią grėsmę. Dėl šios priežasties vien teisėsauga apsiriboti neketinama. Pavyzdžiui, Prezidentė jau yra inicijavusi analogiškų principų diegimą sveikatos priežiūros sistemoje, svarstomas ir kitų viešojo gyvenimo sričių „išjudinimas“ šiuo keliu.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
