Kovo mėnesį Seimas turėtų apsvarstyti pateiktas kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus ir trečdaliu atnaujinti Konstitucinio Teismo sudėtį. Prof. (HP) dr. Gediminas Mesonis – vienas iš trijų kandidatų, ir su INFOLEX kalbasi apie Konstitucijos aiškinimą, visuomenės požiūrį į Konstitucinį Teismą ir pačios institucijos veiklos kokybę. Mokslininkas teigia: „Konstitucinio Teismo sprendimai turi atspindėti ne tik kiekvieno teisėjo bona fide, bet ir savo turiniu būti taikdariški: sprendžiantys esančias, o ne kuriantys naujas teisines problemas“.
INFOLEX: Konstitucijos aiškinimas daro didžiulę įtaką visam teisėkūros procesui, todėl įdomu, kaip pakryps Konstitucijos aiškinimas, pasikeitus Konstitucinio Teismo sudėčiai. Pasakykite, kokias vertybes Jūs labiausiai gintumėte, tapęs Konstitucinio Teismo teisėju?
Reklama
G. Mesonis: Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika įpareigoja „ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę“, bei paklusti „tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Tautos referendume priimta Konstitucija yra ta vertybė, kurią teisėjai turi ginti. Tačiau pats žodis „konstitucija“ dar savaime nėra vertybė. Konstitucija yra vertybė todėl, kad joje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės, kurios sudaro vieningą sistemą. Taigi mėginimas ginti kažkurias vertybes „labiausiai“ reikštų kitų vertybių aukojimo arba siaurinimo neišvengiamumą. Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės turi būti ginamos besąlygiškai, neišskiriant jų tariamai skirtingo vertingumo.
Pažymėtinas dar vienas Konstitucijos aspektas. Konstitucijos samprata – tai ne statinė, o dinaminė materija. Universali visiems laikams Konstitucijos interpretacija vargu ar galima. Taigi ir žmogaus teisių ir laisvių turinys Konstitucijos interpretacijoje nuolat atspindi žmonijos raidos tendencijas, kurios, kalbant apie demokratinio pasaulio patirtį, yra siejamos su žmogaus teisių ir laisvių katalogo turtėjimu. Konstitucinio Teismo sprendimai turi atspindėti ne tik kiekvieno teisėjo bona fide, bet ir savo turiniu būti taikdariški: sprendžiantys esančias, o ne kuriantys naujas teisines problemas.
Galime pastebėti, kad mokslinė teorija, pasaulinė konstitucinės justicijos raidos praktika įrodė, kad konstitucinio reguliavimo stabilumas – didelė vertybė, ir tas vertingumas taip pat nėra „pats sau“. Teisinio reguliavimo nestabilumas – taip pat žmogaus teisių ir laisvių „nedraugas“. To stabilumo išsaugojimas, manyčiau, ir yra viena iš Konstitucinio Teismo funkcijų.
Papildomai, konstitucinės justicijos problemų nagrinėjimas yra permanentinė demokratinės visuomenės būsena. Visos konstitucinės justicijos bylos siejasi su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, todėl labai svarbios socialinei aplinkai. Manyčiau, siekiant išlaikyti Konstitucinio Teismo orumą bei užtikrinti sprendimo parengimo kokybiškumą, bylos turi būti nagrinėjamos, kiek įmanoma, eilės tvarka. Bylų nagrinėjimo eiliškumo principo laikymasis ne tik užtikrintų teisinio reguliavimo stabilumą, jo prognozuojamumą, bet ir sudarytų prielaidas tam, kad sprendimai butų nepriekaištingi teisiniu požiūriu bei skatinantys socialinės aplinkos taiką.
INFOLEX: Nors Konstitucinis Teismas patenka tarp institucijų, kuriomis labiausiai pasitiki lietuviai, tačiau, remiantis apklausų duomenimis, visgi gana didelė asmenų, neturinčių nuomonės apie šią instituciją, dalis. Kas, Jūsų manymu, lemia mažą visuomenės domėjimąsi konstituciniais sprendimais?
G. Mesonis: Konstitucinis Teismas nėra institucija, veikianti atsitiktinumo sąlygomis. Tai valstybinės valdžios institucijų sistemos integrali dalis. Pasitikėjimas Konstituciniu Teismu yra tiek pat svarbus, kaip ir bet kuria valstybinės valdžios institucija: Prezidentu, Seimu, Vyriausybe ir kt. Šiuo metu visuomenėje yra išsakoma pakankamai daug kritikos daugeliui valstybinės valdžios institucijų. Ne išimtis ir Konstitucinis Teismas. Tačiau tai demokratinės visuomenės gyvavimo esmė. Demokratijoje privalu diskutuoti, analizuoti, kritikuoti, siūlyti. Būtų galima pageidauti nebent daugiau profesionalumo, nes neretai tai, už ką Vokietijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje institucijos yra šlovinamos, pas mus aršiai kritikuojama, ir atvirkščiai.
Nedrįsčiau teigti, kad visuomenė nesidomi Konstitucinio Teismo darbu. Pažiūrėkime, kokia procentinė dalis dalyvauja rinkimuose... Kita vertus, tas domėjimasis – ne toks jau lengvas darbas, kaip gali atrodyti. Tam reikia pasiruošimo, žinių ir laiko, ir visa tai dar negarantuoja, kad subjektyvus pažinimas įgaus objektyvias išraiškas. Neabejoju, kad Lietuvos raidos perspektyvoje natūraliai daugės besidominčiųjų teise. Tai suprantama, nes branda ir kokybė pasiekiama tik palaipsniui.
INFOLEX: Konstitucinis Teismas karts nuo karto kritikuojamas dėl savo „neklystamumo“. Ką Jūs galvotumėte apie konstitucinių išaiškinimų galią ir klaidos tikimybę?
G. Mesonis: Tauta yra suverenas. Jos valia buvo išreikšta referendume ir tos valios išraiška – dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra tik viena iš valstybinės valdžios institucijų, kuri neturi įgaliojimų keisti Konstitucijos. Konstitucinis Teismas tik užtikrina konstitucinį teisėtumą. Tai labai svarbi, teisės aktų sistemiškumą užtikrinanti funkcija, kurią taip pat atlieka žmonės. O dar senovės romėnai sakė: humanum errare est (lot. klysti žmogiška).
Dar keli aspektai. Pirmiausia Konstitucinis Teismas ar mokslas niekada nėra konstatavęs Konstitucinio Teismo „neklystamumo“ fakto. Dažniausiai „neklystamumas“ yra painiojamas su sprendimo privalomumu. Tikiuosi, sutiksime su tuo faktu, kad dėl teismo sprendimų galima diskutuoti, bet jie vis tiek yra vykdytini. Kita vertus, tai nereiškia, kad tie sprendimai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti keičiami. Egzistuoja Konstitucijos reinterpretacijos galimybė. Tai pripažįsta mokslinė doktrina, pavyzdžių pateikia ir pasaulio konstitucinės justicijos veiklos praktika. Derėtų pažymėti, kad konstitucijos reinterpretacija yra labai komplikuota procedūra, priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau, pasikartosiu, ji egzistuoja.
INFOLEX: Jūsų 2010 m. išleista mokslinė monografija „Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai”, be kita ko, vertinama už gyvą bei vaizdingą kalbos stilių. Ar galima tikėtis, kad Konstitucinio Teismo sprendimai taip pat bus surašomi kiek gyvesne kalba?
G. Mesonis: Filosofai teigia, kad tikrovės pažinimas vyksta tik įvertinus proporcijas, t.y. lyginant. Jūs sakote, kad mano monografija parašyta gyva kalba. Ačiū už gerą žodį. Visgi padovanojęs savo knygą tėvams (medikė ir fizikas), gavau iš jų pastabą, kad ji parašyta per daug sudėtingai, kad „tik specialistas ją gali suprasti“. Štai jums ir „gyvas žodis“...
O jeigu rimtai, tai mokslinės kalbos negalima tapatinti su jurisprudencine kalba. Teismų jurisprudencija – tai teisinė materija, kuri daro įtaką žmogaus teisėms ir laisvėms. Taigi tai, ką sau gali leisti mokslininkas, ne visuomet gali sau leisti teisėjas, spręsdamas bylas.
Kita vertus, ne kartą skaitydamas Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, esu susidaręs įspūdį, kad labai aiški ir teisinga mūsų Konstitucinio Teismo mintis yra „įvilkta“ į gan sudėtingą lingvistinę ir terminologinę konstrukciją. Bet tiesa ir tai, kad teisinė kalba yra griežta, turi savo frazeologiją, ir negalima to ignoruoti. Jei atsirastų manančių kitaip, siūlyčiau paskaityti Vokietijos Konstitucinio Teismo, JAV Aukščiausiojo Teismo ir, pvz., Lenkijos Konstitucinio Tribunolo jurisprudencijas. Neabejoju, kad tie, kuriems pavyks įsigilinti į tekstų turinį, pagirs mūsų jurisprudencijos stilistinį nuosaikumą.
Ir dar vienas aspektas. Konstitucinio Teismo jurisprudencija – tai ne vieno asmens, o kolegialios institucijos veiklos rezultatas, pasiektas tam tikras kompromisas. Bet koks kolegialių diskusijų pagrindu gimęs tekstas dėl objektyvių priežasčių kalbiniu požiūriu yra „nušlifuojamas“. Na, JAV Aukščiausiasis Teismas jurisprudencijoje necituoja Tenesio Viljamso ar Teodoro Dreizerio, o Vokietijos Konstitucinis Teismas – Bertoldo Brechto ar brolių Grimų, net jeigu kai kurie teisėjai ir būtų linkę tai padaryti.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
