Ar gali būti, kad Lietuvoje darosi saugiau gyventi? Teisės institutas, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai, pateikia gana netikėtas išvadas: Lietuvoje registruotas nusikalstamumas 3-4 kartus mažesnis nei Vakarų šalyse, pernai užregistruota mažiausiai nužudymų per 20 nepriklausomybės metų ir pirmą kartą daugiau gyventojų sakė pasitikintys policija nei nepasitikintys. Atlikto tyrimo išvadas komentuoja mokslininkas dr. Gintautas Sakalauskas, leidinio „Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai“ bendraautoris.
INFOLEX: Tyrimo metu išsiaiškinote, kad Lietuvoje nusikalstamumo lygis nėra toks didelis, kaip dauguma mano. Kuo remiantis prieita prie šios išvados?
Reklama
G. Sakalauskas: Pagal Nacionalinę nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą Teisės institutas atliko tyrimą dėl nusikalstamumo lygio Lietuvoje, kuriuo buvo siekiama nustatyti registruoto nusikalstamumo tendencijas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, šiuos duomenis palyginti su užsienio valstybių duomenimis bei ištirti ir palyginti latentinį, t.y. realųjį, nusikalstamumą. Taigi, kalbant apie registruotą nusikalstamumą, yra pozityvių žinių. Nors gyventojai mano, kad nusikalstamumo lygis šalyje tik didėja, nustatyta priešingai: rodikliai per pastaruosius 10 metų iš esmės nesikeitė. Lietuvoje fiksuojamas 2,5 tūkst. užregistruotų nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų santykis, tuo tarpu daugelyje Vakarų šalių šis santykis 3-4 kartus didesnis, t.y. 100 tūkst. gyventojų tenka apie 10 tūkst. registruotų nusikalstamų veikų. Taip pat įdomu tai, kad išanalizavę tas nusikalstamas veikas, kurios dažniausiai asocijuojasi su „nusikalstamumu” (t.y. vagystės, plėšimai, nužudymai), nustatėme, jog šių veikų skaičius mažėja: per visus Lietuvos nepriklausomybės metus pernai jų buvo užregistruota mažiausiai. Sunkiau buvo nustatyti, koks yra realus (latentinis) nusikalstamumas Lietuvoje, kadangi tikslių duomenų nėra ir teko vadovautis anksčiau atliktais tyrimais bei gyventojų apklausomis. Jų rezultatai parodė, kad po truputį mažėja ir latentinis nusikalstamumas, t. y. realiai padaromų nusikalstamų veikų skaičius.
Visgi tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, lyginant su Vakarų šalimis, daug ryškesnis atotrūkis tarp užregistruotų ir neužregistruotų nusikalstamų veikų. Jei Vakarų gyventojai beveik visada kreipiasi į policiją, tai Lietuvoje – tik maždaug kas antras gyventojas. Tai iš esmės paaiškina, kodėl mūsų šalyje fiksuojamas mažesnis registruotas nusikalstamumas.
INFOLEX: Kiek latentinis nusikalstamumas Lietuvoje gali viršyti registruotą nusikalstamumą?
G. Sakalauskas: Šiuo atveju svarbu, ką laikysime atskaitos rodikliu. Pavyzdžiui, Policijos departamento užsakymu vykdytas tyrimas atskleidė, kad latentinis nusikalstamumas gali 4 kartus viršyti registruotą nusikalstamumą. Tačiau kitų tyrimų duomenimis šis nusikalstamumas gal siekti 10 ir daugiau kartų. Tai priklauso nuo pateikiamų klausimų formuluočių, apklausiamų asmenų, to, kaip suvokiamas nusikalstamumas, ir kt.
INFOLEX: Taigi, duomenys apie latentinį nusikalstamumą gana nekonkretūs.
G. Sakalauskas: Tai, ką mes sužinojome gyventojų apklausų metu, yra apytiksliai duomenys, ir tai tik padeda įsivaizduoti realaus nusikalstamumo apimtis. Imkime korupciją. Kas trečias Lietuvos gyventojas (t.y. maždaug 700 tūkst.) sakosi ėmęs arba davęs kyšį, o užregistruotų kyšininkavimo atvejų – vos 1000 per metus. Arba nelegalių narkotikų vartojimas. Apie 6 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta jų vartoję, kai užregistruota atvejų – apie 2000. Matome, kad disproporcija didžiulė.
Vis dėlto realus nusikalstamumas, lyginant Lietuvą ir užsienio valstybes, nesiskiria taip smarkiai; daug ryškesnis skirtumas tarp registruotų veikų.
INFOLEX: Kaip manote, kodėl Lietuvoje tokia didelė disproporcija tarp registruoto ir latentinio nusikalstamumo?
G. Sakalauskas: Tyrimo metu analizavome pasitikėjimo teisėsauga rodiklių kitimą per 15 metų, kas svarbu kalbant apie minimą disproporciją. Tiesa ta, kad per pastaruosius penkerius metus visuomenės pasitikėjimas teisėsauga augo. Pernai pirmą kartą daugiau gyventojų sakė pasitikintys policija nei nepasitikintys.
Reikia atkreipti dėmesį, kad policija teikia duomenis tik apie registruotas nusikalstamas veikas ir tie duomenys pristatomi kaip policijos veiklos rezultatas. Išeina, kad juo mažiau užregistruojama nusikalstamų veikų, juo efektyvesnis policijos darbas. Tai vertinimas, kuris neatitinka tikrosios padėties policijos veikloje. Visgi užregistruojamų veikų kiekis priklauso nuo to, kaip aktyviai nukentėjusieji kreipiasi į policiją, o tai susiję su jų pasitikėjimu teisėsaugos institucijomis.
Eurobarometro duomenimis, nepaisant augančio visuomenės palankumo policijai, bendras pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje yra žemas, jei lygintume su kitomis valstybėmis. Policijai perdavėme žinią, kad augantis užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius susijęs su augančiu pasitikėjimu policija, o ne su nepakankama policijos veikla mažinant nusikalstamumą. Lieka, kad ir pati policija teisingai informuotų visuomenę, pateikdama kriminogeninės situacijos Lietuvoje suvestines.
INFOLEX: Prasidėjus ekonominei krizei, buvo labai baiminamasi, kad išaugs nusikalstamumo lygis šalyje. Nuogąstavimai pasitvirtino ar ne?
G. Sakalauskas: Tyrimas buvo pradėtas 2008 metais, kai ekonominė krizė dar nebuvo įsivyravusi, o baigtas praėjusių metų pabaigoje, krizei jau einant į pabaigą. Taigi, teko reaguoti į vykstančius pokyčius. Pirmas akivaizdus dalykas – nėra tiesioginio ryšio tarp šalies ekonominės padėties ir nusikalstamumo (registruoto ir latentinio). 2009 metais buvo užregistruota tiek pat nusikalstamų veikų (83 tūkst.), kiek ir 2000 metais, esant visai kitokiai ekonominei situacijai. Buvo manančių, kad 1 proc. bedarbystės „sukuria“ 5 proc. nusikalstamumo, tačiau nuomonę nesunku paneigti. Pavyzdžiui, bedarbystės lygis 1998-1999 m. buvo labai didelis – didesnis nei šiuo metu, tačiau nusikalstamų veikų buvo mažiau nei dabar. Taigi, negalima teigti, kad ekonominė krizė didina nusikalstamumą.
INFOLEX: Kuo Lietuva išsiskiria Europos Sąjungos kontekste?
G. Sakalauskas: Lietuva kartu su posovietinėmis valstybėmis išsiskiria nužudymų skaičiumi. Pernai užregistruota mažiausiai nužudymų per 20 nepriklausomybės metų, tačiau net sumažėjęs skaičius yra žymiai didenis nei daugelyje Vakarų šalių, kur vidurkis – 1 nužudymas 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje – 6,6 nužudymai 100 tūkst. gyventojų. Sostinėje Vilniuje, kur gyvena apie 0,5 mln. žmonių, lyginant su Berlynu, kur gyvena daugiau kaip 3 mln. žmonių, nužudymų pasitaiko daugiau. Kodėl? Kriminologų ir sociologų pastebėjimais, tai yra sovietinės agresijos padarinys. Išvados tikrumą sustiprina aplinkybė, kad panaši situacija susiklosčiusi beveik visose posovietinėse valstybėse.
Kitas dalykas yra nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais. Vakarų šalyse už šias veikas įkalinti pusę nuteistų asmenų, tuo tarpu Lietuvoje – tik 10 proc. Narkotikai ir su tuo susijęs nusikalstamumas – dažniausiai didmiesčių problema. Lietuvoje tokių didelių miestų nėra ir tai mus gelbėja – esame provincija narkotikų kelių atžvilgiu.
INFOLEX: Taigi, ar Lietuvoje saugu gyventi?
G. Sakalauskas: Gyventojų saugumo jausmas priklauso nuo daugelio dalykų. Saugumas dažnai siejamas ne tik su realiu nusikalstamumu, bet ir su kitomis grėsmėmis, tokiomis kaip kariniai konfliktai, ekonominė krizė, išplitęs kiaulių gripas ar paskutinė aktualija – radiacinė tarša. Kalbant apie nusikalstamumą, paklausti žmonės paprastai atsako, kad saugiau jaučiasi savo namuose, nors daug labiau tikėtina nukentėti būtent nuo artimųjų smurto, kaimynų vagysčių ir pan.. Taigi saugumo jausmas – labai subjektyvi kategorija.
Saugumo tema labai tampriai siejasi su žiniasklaidos formuojama viešąja nuomone. Nors kriminogeninė situacija Lietuvoje gerėja, tačiau žiniasklaida yra linkusi piktnaudžiauti policijos suvestinėse pateikiamais duomenimis. Pavyzdžiui, smurtinių nusikaltimų dalis bendrame nusikaltimų skaičiuje yra ne tokia didelė, tačiau žiniasklaidoje smurtiniai nusikaltimai sudaro du trečdalius kriminalinės informacijos. Žinant tai, kad nužudymų skaičius pernai Lietuvoje buvo mažiausias per 20 metų, objektyviai gyventojai turėtų jaustis saugiau. Mano vertinimu, tai, kad Lietuvos gyventojai mano, jog šalyje yra didžiulis nusikalstamumas, – žiniasklaidos suformuota nuomonė.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
