Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti šalies įstatymai bei norminiai teisės aktai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą. Pagal šiuos teisės aktus privataus gyvenimo sąvoka apima ne tik asmens būsto, teritorijos ar jo fizinį neliečiamumą, bet ir informacinį bei komunikacinį privatumą.
Tai reiškia, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, kitoks susižinojimas apie asmenį, taip pat asmens duomenys yra saugomi kaip privataus gyvenimo dalis. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, todėl tam tikrais atvejais kyla privataus gyvenimo ir kitų teisėtų interesų konfliktas. Vienas iš problemiškiausių aspektų – tai darbo teisiniai santykiai. Teisinių paslaugų kontora D LEGALS šiame straipsnyje analizuoja, kokias atvejais ir apimtimi darbdavys gali teisėtai kontroliuoti savo darbuotoją.
Asmens duomenų apsaugos ir komunikacinio privatumo problemiškumas darbo santykiuose labiausiai kyla, kai kalbama apie vadinamąją elektroninę darbo vietą. Elektroninė darbo vieta - tai darbuotojo atliekami telefoniniai pokalbiai, IT telefonija (pavyzdžiui programa Skype), naudojimasis elektroniniu paštu, internetu ir pan. Pagal Lietuvoje įtvirtintą reglamentavimą šiems santykiams yra taikomos bendrosios komunikacinio privatumo ir asmens duomenų apsaugos nuostatos, todėl nesant specialaus reglamentavimo neretai kyla įvairių dviprasmybių.
Remiantis bendru principu, darbdavys gali turėti teisėtą interesą imtis darbuotojų kontrolės, siekdamas apsaugoti savo verslo interesus, gerinti paslaugų kokybę, darbuotojų darbo našumą ir efektyvumą. Kita vertus, darbuotojo teisė į privatų gyvenimą neišnyksta vien dėl to fakto, kad darbuotojas naudoja komunikacinę įrangą ar kitas verslo priemones darbo metu, todėl jis gali turėti teisę į ryšio ir elektroninių duomenų slaptumą. Taigi esant šiai dviejų interesų kolizijai, darbuotojo teisė į privatumą tam tikrais atvejais gali būti ribojama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neteisėta darbuotojo elektroninio pašto žinučių ar pokalbių telefonu kontrolė gali darbdaviui užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal LR Baudžiamojo kodekso 166 str. „Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas“, darbdaviai turėtų būti itin atidūs ir laikytis visų reikalavimų kontroliuodami darbuotojo elektroninę darbo vietą.
LR Elektroninių ryšių įstatymo 61 str. 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti. Pagal šią nuostatą, darbdavys, norėdamas įrašyti telefoninį pokalbį ar sekti kitą su elektroniais ryšiais susijusią informaciją, turėtų informuoti darbuotoją bei gauti jo sutikimą, o klientus prieš pokalbį informuoti ir duoti galimybę nesutikti su šia sąlyga, tai išreiškiant, pavyzdžiui tokiu būdu: „Siekdami užtikrinti paslaugų kokybę ir Jūsų duomenų apsaugą, pokalbį įrašysime. Jeigu sutinkate, prašome palaukti sujungimo“. Darbuotojo sutikimo forma įstatyme nėra tiksliai įvardyta, tačiau be abejo rašytinė forma yra vienas saugiausių sutikimo formos įtvirtinimo būdų. Sutikimas gali būti įtvirtintas atskiru susitarimu, numatytas darbo sutartyje arba įtrauktas į pareiginius nuostatus, su kuriais darbuotojas būtų supažindintas, svarbu tik, kad nekiltų abejonių dėl darbuotojo sutikimo laisvos valios.
Darbdaviams, norintiems kontroliuoti darbuotojo elektroninę darbo vietą, yra taikomos ir papildomos sąlygos, visų pirma, tai laikytis proporcingumo principo. Elektroninės darbo vietos kontrolė turi būti vykdoma tik, kai tai yra neišvengiama ir reikalinga, ir tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, darbuotojo kompiuteryje saugomos informacijos kasdieninė, įprasta kontrolė neturėtų būti leistina, išskyrus atvejus, kai turima konkrečių įrodymų apie darbuotojo platinamą nelegalią programinę įrangą ar kitus neteisėtus veiksmus. Darbuotojo susirašinėjimas ir darbdaviui priklausančios elektroninio pašto dėžutės galėtų būti kontroliuojami tada, kai darbdavys nustatė aiškias taisykles dėl elektroninio pašto naudojimo asmeninias tikslais. Antra sąlyga – tai būtinumo principas. Darbdavys gali kontroliuoti darbuotojo elektroninę darbo vietą tik tada, kai tokia priemonė yra būtina konkrečiam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, įmonės, kuriose paslaugų teikimas telefonu sudaro svarbią jų veiklos dalį, esant darbuotojų sutikimui galėtų įrašinėti telefoninius pokalbius siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
LR elektroninių ryšių įstatyme numatytos kelios išimtys, kai būtinumo, proporcingumo ir darbuotojo sutikimo reikalavimai netaikomi, pavyzdžiui: siekiant laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai būtina balso, elektroninio pašto ir kitoms paslaugoms teikti; taip pat reikalavimai netaikomi informacijos ir duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos įrodymus. Pastaruoju atveju, pavyzdžiui, agentui telefonu derinant draudimo sutarties sąlygas, įstatymo leidėjas reikalauja tik pranešimo apie tokį pokalbio įrašymą ir jo tikslą. Iškilus ginčui dėl pokalbio interpretavimo, duomenų subjektas turi teisę paklausyti tokį pokalbį ir/arba gauti jo įrašo išklotinę.
Paminėtina, kad negausi Lietuvos teismų praktika taip pat kol kas brėžia tik pirmines gaires darbuotojų ir darbdavių interesų apsaugos pusiausvyrai nustatyti. Pagrindiniai aspektai iki šiol nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vilniaus apygardos teismo – tai atvejai, kai darbuotojas darbo metu naudojasi Skype programa kitiems nei darbo tikslams bei eMule programos įdiegimas darbo kompiuteryje siekiant siųstis nelegalią garso ar vaizdinę medžiagą. Vienu atveju teismas buvo linkęs ginti darbuotojo interesus, nurodydamas, kad interneto naudojimas pramoginiais tikslais darbo metu savaime negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nebent darbdavys įrodytų, kad dėl tokio naudojimo patyrė realių neigiamų padarinių. Antru atveju teismas buvo labiau linkęs ginti darbdavio interesus, nurodydamas, kad darbdavys turi teisę žinoti, kokiam tikslui yra naudojamos darbo priemonės ir kuo užsiima darbuotojas darbo metu. Nustačius, kad darbuotojas darbui skirtą kompiuterį darbo metu naudoja savo asmeninais tikslais, darbdavio pateiktas darbuotojo pokalbiu Skype išrašas negali būti laikomas gautas neteisėtai ar netinkamu įrodymu, kadangi abi darbo sutarties pusės turi tam tikras teises ir pareigas. Teismas taip pat nurodė, kad darbdavio pateikti duomenys yra susiję tik su darbuotojo padarytais pažeidimais ir požiūriu į darbdavį, todėl darbuotojo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nepažeista. Ši teismų praktika rodo, kad yra siekiama kompromiso tarp darbuotojų teisių ir darbdavio teisėtų interesų.
Apibendrinant, D LEGALS darbdaviams siūlytų elektroninės darbo vietos kontrolę bandyti didinti kitais mažiau darbuotojų teises ribojančias būdais. Tai galėtų būti konkrečių interneto puslapių blokavimas arba kitų techninių prieigos kontrolės priemonių diegimas. Vis tik jeigu yra būtina tiesiogiai kontroliuoti darbuotojo elektroninę darbo vietą, darbdaviams patartina gauti darbuotojų raštišką sutikimą. Taip pat siūlytina elektroninės darbo vietos naudojimo tvarką įtraukti į pareiginius nuostatus numatant darbuotojo atsakomybę už netinkamą darbo vietos naudojimą. Be abejo, sankcija už pažeidimus turėtų būti numatyta ne per griežta, t.y. proporcinga.
Šioje teisinėje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip absoliučiai teisinga ir išsami. Dėl išsamesnės individualios konsultacijos galite kreiptis į teisinių paslaugų kontorą D LEGALS
Šis el.pašto adresas apsaugotas nuo SPAMinių programų, pažiūrėti jį galite naudodami javaskriptą
.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
