Vaisius

Kęstutis Cemnolonskis
Kalėdų išvakarėse Seimas nutarė pradėti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Šiuo įstatymo projektu siekiama riboti aborto atlikimo tvarką Lietuvoje. Pakomentuoti šį įstatymo projektą vtv.lt paprašė Mykolo Romerio universiteto docentą, bioteisės ekspertą Joną Juškevičių.

Šio įstatymo projekto oponentai teigia, kad šiuo įstatymu Seimas pažeis moters konstitucines teises, tame tarpe ir moters teisę į apsisprendimą, kurios beje yra įtvirtintos ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Kiek yra pagrįsti šie būgštavimai?

Pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teismas nagrinėdamas bylas susijusias su nėštumo nutraukimu, konstatavo, kad pradėto, bet negimusio vaiko statuso vertinimas priklauso valstybės, bet ne tarptautinės bendruomenės diskrecijai, pažymėdamas, kad “teisės į gyvybę pradžia – tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis bei religinis klausimas ir kad kiekvienoje valstybėje gali būti skirtingas požiūris į gyvybės pradžią“.

Deja, mūsų šalies pagrindiniai teisės aktai neišreiškia aiškaus požiūrio į žmogaus gyvybės pradžią, o aborto atlikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, t.y. poįstatyminis aktas. Taigi, jeigu Seimas pritartų pateiktam įstatymo projektui, tai šiuo įstatymu Lietuva nepažeistų jokių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, lygiai taip pat kaip jų nepažeidžia Lenkija, Malta, Airija ar bet kuri kita šalis, kuri nusistato griežtesnį ar liberalesnį aborto režimą.

Kai kurie Seimo nariai, teigia kad moterys turi teisę į savo kūną, ir kad aborto įstatymai neleistinai įsikištų į žmogaus privatų gyvenimą.

Šis teiginys, nors gali įspūdingai skambėti, vis tik turi menką teisinį pagrindą bent jau Europos teisinėje tradicijoje. Ar vaisius yra moters kūno dalis?  Medicinos mokslas įrodė, kad nors vaisiaus vystymasis yra tampriai susijęs su motinos kūnu, tačiau vaisiaus genetinė informacija nesutampa su motinos, gali nesutapti ir kraujo grupė.

Nesigilinant į egzistuojančius teisininkų ginčus, ar žmogaus vaisius yra teisės subjektas ar viso labo tik teisės saugomas objektas, vargu ar teisės mokslas imsis tvirtinti priešingai negu medicinos mokslas įrodė. Galiausiai, minėtas Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje, nors ir vengdamas aiškiai pasisakyti dėl negimusio vaiko statuso, atskiria motinos ir negimusio vaiko interesus.

Tačiau ar šis įstatymo projektas „neina prieš srovę“ žvelgiant globaliu mastu? Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigia, kad šiuo metu pasaulyje vyksta visuotinis judėjimas už aborto legalizavimą, ypatingai atkreipdama  dėmesį į potencialą Afrikos šalyse.

Kad egzistuoja potencialas Afrikos šalyse, sunku ginčytis. Nereikia pamiršti, kad aborto legalizavimas yra matomas, kaip efektyvi priemonė spartaus Afrikos šalių gyventojų skaičiaus augimui sustabdyti bei spręsti su tuo susijusias skurdo problemas.

Nors Jungtinių Tautų Kairo ir Pekino konferencijų dokumentai pripažino, kad abortas negali būti gyventojų skaičiaus  reguliavimo priemone, tačiau praktikoje pastebima stipri tendencija, kai tarptautinės ekonominės pagalbos organizacijos sieja teikiamą pagalbą skurdžioms šalims su jų įsipareigojimu reguliuoti gyventojų skaičių.

Trečiojo pasaulio kontekstas, manau sutiksite, nėra pavyzdys Lietuvai. Kalbant apie Vakarų civilizacijos šalis, tai galima stebėti prieštaringus procesus. Portugalijoje valdantieji socialistai liberalizavo aborto režimą, nors jų inicijuotas tautos referendumas šiuo klausimu žlugo. Jungtinėse Valstijose, iš kurios prasidėjo didžioji „aborto revoliucijos“ banga ir kur aborto klausimas yra ypatingai politiškai jautrus, tiek įstatymų leidyboje, tiek teismų sprendimuose stebima aiški tendencija riboti abortų atlikimo tvarką. Apribojimų klausimas iškilo ir praėjusios kadencijos Rusijos Dūmoje, nors čia šio klausimo aktualumą lėmė ne teisiniai ar ideologiniai motyvai, bet katastrofiškai blogėjanti Rusijos demografinė padėtis.

Taigi, jeigu pergalingu aborto liberalizavimo žygiu prieš gerą dešimtmetį buvo praktiškai neabejojama, tai šiandien yra pradedamas stebėti šio reiškinio permąstymas moraliniu, politiniu, teisiniu bei socialiniu atžvilgiais.

Kaip alternatyva aborto griežtinimui ir Lietuvoje yra siūlomas lytinis švietimas, prieinami, o gal net ir nemokami kontraceptikai paaugliams ir kitoms rizikos grupėms?

Be abejo, abortų problemos sprendimas turi būti kompleksinis ir tam turi būti pasitelkiamos ne tik teisinės, bet ir kitos socialinės priemonės. Šia linkme kai kas daroma.

Artimiausiu metu yra numatoma išleisti Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai metodinę mokymo priemonę vidurinėms mokykloms, kuri yra po ilgų diskusijų gimęs įvairių sričių specialistų darbo rezultatas.

Teisiniu požiūriu itin rimtų abejonių kelia siekis liberalizuoti hormoninių kontraceptikų prieinamumą paauglių kategorijai. Šie kontraceptikai neturi pediatrinės indikacijos, o tai reiškia, kad gamintojai netyrė šių preparatų poveikio nepilnamečių sveikatai ir neprisiima jokios atsakomybės vartotojų teisių požiūriu, jei šie preparatai ir bus naudojami nepilnamečių. Atitinkamai, kelia nuostabą kai kurių valstybės pareigūnų noras lytinio švietimo programose pateikti informaciją apie tariamą šių preparatų naudą ir naudojimo būdus, jau nekalbant apie tai kad tai kirstųsi su Farmacijos įstatyme įtvirtintais farmacinės reklamos apribojimais.   

Ar manote kad Seimas priims šį įstatymą?

Sunku pasakyti, kaip nuspręs Seimas. Net jeigu šis įstatymo projektas ir patirs nesėkmę, aborto režimo peržiūrėjimo vienokia ar kitokia apimtimi klausimas liks atviras.       

Dėkoju už pokalbį.

Vardas:
El. paštas:
Komentaras:
	Norėčiau gauti el.laišką, jeigu bus paskelbta daugiau komentarų