Statistikos departamentas Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. kovo mėn. AB "Lietuvos geležinkeliai" vežė 4122,1 tūkst. tonų krovinių, tai 1,8 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Palyginti su 2004 m. kovo mėn., tarptautiniais maršrutais vežtų krovinių šių metų kovo mėn. sumažėjo 2,8 procento ir jie sudarė 3026,0 tūkst. tonų, o vidaus vežimas padidėjo 17,4 procento ir sudarė 1096,1 tūkst. tonų. Didelę tarptautiniais maršrutais vežtų krovinių lyginamąją dalį sudarė vežimas tranzitu (56,1%), kuris palyginti su 2004 m. kovo mėn., padidėjo 8,9 procento. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2005 m. kovo mėn. pakrauta ir iškrauta 2424,4 tūkst. tonų krovinių ir jų krova, palyginti su 2004 m. kovo mėn., sumažėjo 8,8 procento. Tarp perkrautų krovinių skystieji kroviniai sudarė 49,7 procento (1204,7 tūkst. t), birieji - 24,4 procento (590,8 tūkst. t) ir bendrieji - 25,9 procento (628,9 tūkst. t). Palyginti su 2004 m. kovo mėn., skystųjų krovinių krova sumažėjo 20,2 procento (2004 m. kovo mėn. - 1509,7 tūkst. t), biriųjų krovinių - 3,1 procento (2004 m. kovo mėn. - 609,6 tūkst. t), o bendrųjų krovinių krova išaugo 16,9 procento (2004 m. kovo mėn. - 538,2 tūkst. t). Krovos mažėjimą lėmė 20,7 procento (2005 m. kovo mėn. - 1102,0 tūkst. t, 2004 m. kovo mėn. - 1389,1 tūkst. t) sumažėjęs žalios naftos ir naftos produktų perkrovimas. 2005 m. kovo mėn. perkrauta 18,3 tūkst. konteinerių (TEU ), 12,0 tūkst. kelių transporto priemonių, 434 prekiniai vagonai. Palyginti su 2004 m. kovo mėn., konteinerių krova padidėjo 63,1 procento, o prekinių vagonų sumažėjo 33,4 procento ir kelių transporto priemonių sumažėjo 7,6 procento.
2005 m. kovo mėn. į oro uostus atvyko ir išvyko 94,6 tūkst. keleivių, tai 38,9 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Didžioji dalis keleivių (84,0 tūkst., arba 88,9%) atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais, tai 44,5 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Krovinių ir pašto oro uostuose pakrauta ir iškrauta 1180 tonų, tai 41,6 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Oro uostuose 2005 m. kovo mėn. pakilo ir nutūpė 2,9 tūkst. Lietuvos ir užsienio aviakompanijų orlaivių, tai 19,6 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn.
Lietuvos aviakompanijų orlaiviais 2005 m. kovo mėn. vežta 47,4 tūkst. keleivių, tai 60,6 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Didžioji dalis keleivių (39,1 tūkst., arba 82,4%) buvo vežta reguliariaisiais skrydžiais, tai 48,1 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Keleivių apyvarta sudarė 76,0 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su tuo pačiu 2004 m. laikotarpiu, padidėjo 87,7 procento. Krovinių ir pašto Lietuvos aviakompanijų orlaiviais 2005 m. kovo mėn. vežta 962 tonos, tai 2,1 karto daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį. Krovinių apyvarta sudarė 1502,8 tūkst. tonkilometrių ir, palyginti su 2004 m. kovo mėn., padidėjo 2,0 karto. Vidaus vandenų transportu 2005 m. kovo mėn. vežta 28,3 tūkst. tonų krovinių, arba 13,2 procento daugiau nei 2004 m. kovo mėn. Keleivių vežta 61,3 tūkst., jų vežimas padidėjo 10,5 procento, palyginti su 2004 m. kovo mėn.
Krovinių ir keleivių vežimas 2005 m.
Transporto rūšis Rodiklio pavadinimas Tūkst. Sausis-kovas Kovas 2005 m. sausio-kovo mėn. palyginti su 2004 m. sausio-kovo mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-), % Padidėjimas, sumažėjimas (-), %, 2005 m. kovo mėn., palyginti su 2004 m. kovo mėn. 2005 m. vasario mėn. Geležinkelių transportas Vežta krovinių tonos 11658,5 4122,1 1,0 1,8 15,8 Krovinių apyvarta tonkilometriai 3006571 1061721 -2,5 0,04 16,4
Klaipėdos jūrų uostas ir Būtingės terminalas Perkrauta krovinių tonos 6703,0 2424,4 -19,6 -8,8 4,1 Pakrauta tonos 5353,5 1951,4 -21,6 -8,1 5,9 Iškrauta tonos 1349,5 473,0 -10,3 -11,3 -3,0
Oro uostai Atvyko ir išvyko keleivių keleivių skaičius 247,7 94,5 41,1 38,9 32,5 Pakrauta ir iškrauta krovinių tonos 2,6 1,2 34,2 41,6 52,2
Lietuvos aviakompanijos Vežta keleivių keleivių skaičius 122,5 47,4 51,9 60,6 40,0 Vežta krovinių tonos 2,9 0,96 2,7 k. 2,1 k. 12,0 Keleivių apyvarta keleivio kilometrai 196610 76003 81,2 87,7 42,0 Krovinių apyvarta tonkilometriai 4184 1503 3,2 k. 2,0 k. 22,2
Vidaus vandenų transportas Vežta keleivių keleivių skaičius 163,4 61,3 3,7 10,5 35,0 Vežta krovinių tonos 76,9 28,3 7,9 13,2 19,4
Šaltinis: DELFI, "Spinter tyrimai" Jau beveik metus Europos Sąjungoje gyvenantys lietuviai jaučiasi tokie pat išsilavinę, kiek mažiau tolerantiški nei kitų ES valstybių piliečiai, o Lietuvos moterys, pačių šios valstybės gyventojų akimis, yra pačios gražiausios, paaiškėjo DELFI užsakymu "Spinter tyrimams" atlikus tyrimą. 60 proc. tyrimo dalyvių mano, kad lietuviai nenusileidžia kitų ES šalių gyventojams savo išsilavinimu, o 22 proc. manymu juos netgi lenkia (lentelė 1).
Lietuviai save vertina ir kaip gana tolerantiškus žmones, na bent jau tiek pat tolerantiškus kiek kitų ES šalių piliečiai (60 proc., lentelė 2), nors pripažįsta, kad su tolerancija mūsų šalyje daugiau problemų nei su išsilavinimu - net 31 proc. apklaustųjų pripažino, kad tolerancijos aspektu lietuviai dar atsilieka nuo daugelio kitų Europos tautų.
Įdomu pastebėti, kad aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus, didmiesčių gyventojai dažniau linkę manyti, kad Lietuvos gyventojai pakankamai išsilavinę ir per mažai tolerantiški, tuo tarpu žemesnio išsimokslinimo, rajonų ir kaimų gyventojai dažniau teigė priešingai - lietuviai pakankamai tolerantiški, bet per mažai išsilavinę lyginant su kitų ES šalių atstovais. Tačiau vienu klausimu visi respondentai sutaria - Lietuvos moterys gražesnės nei kitų ES šalių dailiosios lyties atstovės. Tokiai nuomonei pritaria net 78 proc. apklaustųjų (lentelė3).
Lentelė 1 1. Jūsų nuomone, Lietuvos gyventojų išsilavinimas yra.... (proc.) Geresnis nei daugumos kitų Europos Sąjungos šalių piliečių 21,5 Toks pat kaip daugumos kitų Europos Sąjungos šalių piliečių 60,3 Prastesnis nei daugumos kitų Europos Sąjungos šalių piliečių 13,0 Nežino/ neatsakė 5,2 Viso: 100
Lentelė 2 2. Jūsų nuomone, Lietuvos gyventojai yra... (proc.) Labiau tolerantiški nei daugumos kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai 23,9 Tokie pat tolerantiški kaip daugumos kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai 42,7 Mažiau tolerantiški nei daugumos kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai 30,5 Nežino/ neatsakė 2,9 Iš viso: 100
Lentelė 3 3. Jūsų nuomone, Lietuvos moterys yra... (proc.) Gražesnės nei daugumos kitų Europos Sąjungos šalių moterys 78,2 Tokios pat gražios kaip daugumos kitų Europos Sąjungos šalių moterys 18,2 Ne tokios gražios kaip daugumos kitų Europos Sąjungos šalių moterys 1,2 Nežino/ neatsakė 2,4 Iš viso: 100
Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Apklausa atlikta 2005 m. kovo 22 - 29. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Respondentų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 - 75 metų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą ir tautybę. Tyrimo rezultatai atspindi 18 - 75 metų šalies gyventojų nuomonę. Tyrimo rezultatų paklaida 3%.
Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2005 m. sausio 1d. sudarė 16192,6 mln. litų (4689,7 mln. EUR) ir, palyginti su 2004 m. sausio 1 d., padidėjo 18,2 proc. (2004 m. sausio 1 d. buvo 13699,4 mln. Lt). Vienam Lietuvos gyventojui šiuo metu tenka 4727 litai (1369 EUR) tiesioginių užsienio investicijų, o 2004 m. sausio 1 d. teko 3976 litai (1152 EUR). Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,2% visų tiesioginių užsienio investicijų), Švedijos (15,0%), Vokietijos (11,4%), Rusijos (8,4%) investuotojai.
2004 m. tiesioginės investicijos iš ES šalių padidėjo 1873,0 mln. litų, arba 17,9 proc., ir sudaro 76,3 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės investicijos iš NVS šalių padidėjo 589,0 mln. litų ir sudaro 8,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.
2004 01 01 2005 01 01 mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 13699,4 100 16192,6 100 Danija 2374,4 17,3 2465,8 15,2 Švedija 2009,8 14,7 2435,4 15,0 Vokietija 1334,8 9,7 1839,2 11,4 Rusija 796,2 5,8 1366,2 8,4 Suomija 1172,7 8,6 1255,6 7,8 Estija 1150,7 8,4 1238,7 7,6 JAV 1162,1 8,5 1034,2 6,4 Nyderlandai 467,7 3,4 704,0 4,3 Jungtinė Karalystė 679,2 5,0 561,6 3,5 Austrija 49,4 0,4 506,4 3,1 Kitos šalys 2502,4 18,2 2785,5 17,3
Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą (34,0%), prekybą - 16,0, finansinio tarpininkavimo įmones - 14,4, transporto, sandėliavimo ir ryšių įmones - 14,3 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Per 2004 m. daugiausia išaugo investicijos į apdirbamąją gamybą, elektros, dujų ir vandens tiekimo, nekilnojamojo turto ir finansinio tarpininkavimo įmones. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą - 30,3 proc., naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą - 24,1, guminių ir plastikinių dirbinių gamybą - 10,3 proc. visų apdirbamosios gamybos investicijų. 2004 m. daugiausia išaugo investicijos į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą ir guminių bei plastikinių dirbinių gamybą.
Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis
2004 01 01 2005 01 01 mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 13699,4 100 16192,6 100 Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 111,7 0,8 127,8 0,8 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 115,1 0,8 140,0 0,9 Apdirbamoji gamyba 4260,2 31,1 5503,2 34,0 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 604,9 4,4 1199,1 7,4 statyba 158,7 1,2 194,1 1,2 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 2453,7 17,9 2584,2 16,0 Viešbučiai ir restoranai 225,0 1,6 195,1 1,2 transportas, sandėliavimas ir ryšiai 2344,2 17,1 2320,5 14,3 Finansinis tarpininkavimas 2155,6 15,7 2337,8 14,4 Nekilnojamasis turtas ir kita verslo veikla 1004,4 7,3 1377,1 8,5 Kitos veiklos rūšys 265,9 2,1 213,7 1,3
Per 2004 m. tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus apskrityje padidėjo 1819 mln. litų, arba 22,4 proc. (Vilniaus miesto savivaldybei tenka 60% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje). Kauno apskrityje tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 38 mln. litų, arba 2,1 proc., Klaipėdos apskrityje - 196 mln. litų, arba 12,7 procento. Tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo Utenos, Alytaus, Tauragės apskrityse. Mažiausios investicijos Marijampolės ir Tauragės apskrityse - 112 ir 21 mln. litų. Vienam gyventojui Vilniaus apskrityje tenka 11721 litas, Telšių - 6619, Klaipėdos - 4561, Kauno - 2751 litas tiesioginių užsienio investicijų. Mažiausia tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui tenka Marijampolės (604 Lt), Šiaulių (537 Lt), Tauragės (163 Lt) apskrityse.
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS APSKRITYSE
Mln.litų 2005 m. pradžioje Lietuvos įmonės kitose šalyse investavo 1071,7 mln. litų, t. y. 3,2 karto daugiau nei prieš metus. 2004 m. pabaigoje pertvarkius „VP Grupė" valdymo struktūrą, parodytos UAB „VP Market" investicijos Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Daugiausia Lietuvos įmonės yra investavusios Latvijoje (54,7% visų tiesioginių investicijų kitose šalyse), Rusijoje (18,6%, didžioji dalis investuota Kaliningrado srityje), Kipre (7,6%). 2004 m. tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos į ES šalis padidėjo 612,8 mln. litų, arba beveik 5 kartus, ir sudaro 71,8 proc. visų tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų kitose šalyse. Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos į NVS šalis padidėjo 115,8 mln. litų, arba 83,4 proc., ir sudaro 23,8 proc. visų tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų.
3 lentelė. Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos kitose šalyse
2004 01 01 2005 01 01 mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 330,5 100 1071,7 100 Latvija 43,0 13,0 586,4 54,7 Rusija 98,3 29,7 199,4 18,6 Kaliningrado sritis 55,1 16,7 139,6 13,0 Kipras 46,6 14,1 81,1 7,6 Estija 29,5 8,9 50,6 4,7 Ukraina 30,1 9,1 39,3 3,7 Bosnija ir Hercegovina 24,9 7,5 39,0 3,6 Baltarusija 8,6 2,6 13,7 1,3 Vokietija 11,4 3,5 13,5 1,3 Kitos šalys 38,1 11,6 48,7 4,5
Lietuvos įmonės į prekybą kitose šalyse investavo 53,3 proc., apdirbamąją gamybą - 24,8 proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių - 7,8 proc., nekilnojamojo turto - 7,3 proc. visų Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų kitose šalyse. Per 2004 m. daugiausia išaugo investicijos į prekybą, apdirbamąją gamybą, nekilnojamojo turto įmones kitose šalyse.
4 lentelė. Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos kitose šalyse pagal ekonominės veiklos rūšis
2004 01 01 2005 01 01 mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 330,5 100 1071,7 100 Apdirbamoji gamyba 159,7 48,3 265,7 24,8 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 2,5 0,8 2,9 0,3 statyba 10,5 3,2 14,5 1,3 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 57,8 17,5 570,9 53,3 transportas, sandėliavimas ir ryšiai 50,8 15,4 84,1 7,8 Finansinis tarpininkavimas 18,2 5,5 37,5 3,5 Nekilnojamasis turtas ir kita verslo veikla 16,3 4,9 78,8 7,3 Kitos veiklos rūšys 14,7 4,4 17,3 1,7 Tiesioginės užsienio investicijos - tai sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos tam tikrą datą, kurios rodo realią laikotarpio pradžioje esančių tiesioginių investicijų būklę.
Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamentas praneša apie šalies ūkio našumo pokyčius. Remiantis atskirų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės ir faktiškai dirbtų valandų įverčiais, apskaičiuotas šalies ekonominės veiklos rūšies darbo našumo įvertis. Skaičiuojant 2000 metų kainomis, gaunami palyginami rezultatai. Šalies ūkio darbo našumo pokyčiai Palyginti su 2000 m., procentais
Darbo našumo pokyčiai apdirbamosios gamybos veiklos rūšyse Palyginti su 2000 m., procentais
Ekonominės veiklos rūšių pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai Veikusiomis kainomis, litais Ekonominė veikla 2000 2001 2002 2003 2004 Visas ūkis 24,81 27,17 28,95 30,27 32,53 Žuvininkystė 20,73 20,76 28,17 23,11 20,20 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 52,26 71,41 55,33 57,13 61,36 Apdirbamoji pramonė 23,20 25,55 26,20 28,28 32,85 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 24,59 31,66 34,50 44,75 44,17 statyba 24,90 23,64 29,36 32,54 36,04 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 37,43 37,28 37,24 39,61 43,60 Viešbučiai ir restoranai 29,49 31,93 34,28 31,81 34,41 transportas, sandėliavimas ir ryšiai 38,86 46,02 52,46 54,35 59,16 Finansinis tarpininkavimas 33,23 38,92 42,32 43,28 48,79 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 50,35 58,90 59,34 56,08 59,42 Viešasis valdymas ir gynyba 23,21 22,51 23,16 20,96 22,43 Švietimas 11,03 11,53 12,17 12,08 12,03 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 8,63 9,74 9,42 9,74 9,96 Kita veikla 16,05 22,62 24,94 24,68 24,84 Darbo našumo pokyčiai (2000 m. kainomis) Palyginti su 2000 m., procentais Ekonominė veikla 2001 2002 2003 2004 Visas ūkis 9,6 16,8 22,3 27,2 Žuvininkystė -4,8 35,6 5,2 -9,1 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 56,8 27,6 38,5 28,8 Apdirbamoji gamyba 13,4 21,3 31,9 46,0 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 27,8 37,8 80,2 84,1 statyba -4,6 18,5 30,0 35,7 Didmeninė ir mažmeninė prekyba -0,7 -1,2 6,1 13,9 Viešbučiai ir restoranai 0,0 2,3 -5,5 0,7 transportas, sandėliavimas ir ryšiai 15,1 25,6 28,4 37,0 Finansinis tarpininkavimas 9,2 17,3 16,5 20,2 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 17,4 16,9 9,7 11,6 Viešasis valdymas ir gynyba 4,0 10,1 -3,6 1,2 Švietimas 1,7 4,5 4,2 -0,1 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 12,0 9,5 9,2 7,2 Kita veikla 32,0 42,6 39,6 37,2
Palyginti su ankstesniais metais, procentais Visas ūkis 9,6 6,6 4,8 4,0 Žuvininkystė -4,8 42,3 -22,4 -13,6 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 56,8 -18,6 8,5 -7,0 Apdirbamoji gamyba 13,4 7,0 8,8 10,6 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 27,8 7,8 30,7 2,1 statyba -4,6 24,2 9,7 4,4 Didmeninė ir mažmeninė prekyba -0,7 -0,5 7,3 7,3 Viešbučiai ir restoranai 0,0 2,3 -7,7 6,6 transportas, sandėliavimas ir ryšiai 15,1 9,1 2,2 6,7 Finansinis tarpininkavimas 9,2 7,4 -0,7 3,2 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 17,4 -0,4 -6,2 1,8 Viešasis valdymas ir gynyba 4,0 5,9 -12,5 5,0 Švietimas 1,7 2,7 -0,3 -4,1 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 12,0 -2,2 -0,3 -1,9 Kita veikla 32,0 8,0 -2,1 -1,7
Apdirbamosios gamybos veiklos rūšyse sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienai dirbtai valandai Veikusiomis kainomis, litais Gamyba 2001 2002 2003 2004 Apdirbamoji gamyba 25,6 26,2 28,3 32,8 DA Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 25,0 27,8 26,5 30,4 DB Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba 19,9 19,3 19,1 19,5 DC Odos ir jos dirbinių gamyba 26,3 22,1 19,2 12,6 DD Medienos ir medienos gaminių gamyba 20,5 24,5 27,4 30,8 DE Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; leidyba ir spausdinimas 29,5 29,4 34,2 36,5 DF Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba 151,0 131,8 146,0 211,3 DG Chemikalų, chemijos pramonės gaminių ir cheminių pluoštų gamyba 40,9 46,5 48,7 59,5 DH Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 37,0 38,2 52,9 56,2 DI Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 21,2 21,7 27,0 30,7 DJ Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba 17,8 17,9 21,3 27,5 DK Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba 19,3 22,3 21,2 23,4 DL Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 22,7 21,2 27,4 32,4 DM Transporto priemonių gamyba 21,2 24,0 24,6 29,9 DN Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 22,5 21,5 24,4 31,4
Darbo našumo pokyčiai apdirbamojoje gamyboje (2000 m. kainomis) Palyginti su 2000 m., procentais Gamyba 2001 2002 2003 2004 Apdirbamoji gamyba 13,4 21,3 31,9 46,0 DA Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 7,8 20,9 15,4 26,0 DB Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba 11,4 13,5 15,6 11,9 DC Odos ir jos dirbinių gamyba -8,0 -18,4 -29,7 -55,2 DD Medienos ir medienos gaminių gamyba -2,2 22,5 37,3 45,2 DE Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; leidyba ir spausdinimas 12,2 14,4 31,4 39,1 DF Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba 53,2 43,3 48,7 79,0 DG Chemikalų, chemijos pramonės gaminių ir cheminių pluoštų gamyba 16,7 49,9 45,5 45,7 DH Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 14,1 20,0 77,4 97,3 DI Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 17,6 23,7 61,1 89,3 DJ Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba 1,1 6,7 27,3 57,4 DK Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba 58,5 89,4 78,9 104,0 DL Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 3,9 6,8 51,1 76,0 DM Transporto priemonių gamyba 13,5 31,3 35,1 62,9 DN Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 12,2 8,4 22,5 53,5
Palyginti su ankstesniais metais, procentais Apdirbamoji gamyba 13,4 7,0 8,8 10,6 DA Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 7,8 12,1 -4,6 9,2 DB Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba 11,4 1,9 1,8 -3,2 DC Odos ir jos dirbinių gamyba -8,0 -11,3 -13,8 -36,3 DD Medienos ir medienos gaminių gamyba -2,2 25,3 12,1 5,7 DE Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; leidyba ir spausdinimas 12,2 2,0 14,8 5,9 DF Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba 53,2 -6,5 3,7 20,4 DG Chemikalų, chemijos pramonės gaminių ir cheminių pluoštų gamyba 16,7 28,5 -3,0 0,2 DH Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 14,1 5,2 47,8 11,3 DI Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 17,6 5,2 30,2 17,6 DJ Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba 1,1 5,5 19,3 23,6 DK Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba 58,5 19,5 -5,5 14,0 DL Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 3,9 2,8 41,5 16,5 DM Transporto priemonių gamyba 13,5 15,7 2,9 20,6 DN Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 12,2 -3,4 13,0 25,3
Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimo išankstiniais duomenimis, namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės) 2004 m. buvo 496 litai vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2003 m., disponuojamos pajamos padidėjo 8,3 procento. Įvertinus vartojimo kainų augimą, realiosios pajamos padidėjo 7 procentais. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2003 m., padidėjo 11 procentų. Miestiečių disponuojamos pajamos 2004 m. buvo 540 litų vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyventojų - 407 litai.
Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis - darbo pajamos, t. y. darbo užmokestis ir nesamdomojo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, darbo pajamos sudarė 69 procentus visų disponuojamų pajamų, socialinės išmokos (įvairios pensijos, pašalpos) - 24 procentus, vadinamosios kitos pajamos (stipendijos, alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir pan.) - 6 procentus. Darbo pajamų dalis, palyginti su 2003 m., nepasikeitė. Miesto namų ūkiuose darbo pajamos sudarė 72 procentus visų disponuojamų pajamų, kaimo - 63 procentus, socialinės išmokos mieste sudarė 20 procentų, o kaime - net 32 procentus. Namų ūkio disponuojamų pajamų lygis ir jo kitimas priklauso nuo daugelio veiksnių: dirbančiųjų ir išlaikytinių skaičiaus namų ūkyje, namų ūkio pajamų šaltinių. Namų ūkių biudžetų tyrime visi namų ūkiai santykiškai yra suskirstyti į 5 socialines ekonomines grupes. Jos yra nustatomos pagal namų ūkio galvos, t. y. asmens, gaunančio didžiausias pajamas, pagrindinį pajamų šaltinį. Daugiau kaip pusės (56%) namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, trečdalio (33%) - pensija. Žemdirbių namų ūkiai sudarė 5 procentus visų namų ūkių (kaime - 14%) ir, palyginti su 2003 m., jų lyginamoji dalis sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Didžiausias pajamas turėjo dirbančių sau, darbdavių namų ūkiai, mažiausias - vadinamieji kiti namų ūkiai, t. y. gyvenantys iš pašalpų, santaupų, stipendijų.
Žemdirbiai Samdomieji darbuotojai Dirbantys sau, darbdaviai Pensininkai Kiti
Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per mėn., Lt 404,1 527,2 615,0 439,8 240,7
Namų ūkių sudėtis turėjo labai didelę įtaką disponuojamų pajamų lygiui ir jų struktūrai. Tyrimo duomenimis, didžiausias disponuojamas pajamas turėjo vieniši asmenys ir santuokinės poros, neturinčios vaikų, mažiausias - vadinamieji kiti namų ūkiai su vaikais, susidedantys iš tėvų su nepilnamečiais ir jau suaugusiais vaikais, kelių kartų namų ūkių ir pan., taip pat namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo, auginantis vaikus.
Vienišas asmuo
Vienas suaugęs asmuo su vaikais iki 18 metų Sutuoktinių pora be vaikų Sutuoktinių pora su vaikais iki 18 metų Kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 metų Kiti namų ūkiai be vaikų
Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per mėn., Lt 602,7 394,3 627,1 463,3 386,4 512,9
Beveik du trečdaliai (63%) vienišų asmenų ir beveik pusė (47%) porų be vaikų - pensininkai, todėl šiose namų ūkių grupėse pensijos ir pašalpos sudarė didelę (atitinkamai 48% ir 38%) visų disponuojamų pajamų dalį. Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2004 m. buvo 512 litų per mėnesį. Piniginės išlaidos sudarė 443 litus, t. y. 86 procentus visų vartojimo išlaidų. Palyginti su 2003 m., vartojimo išlaidos padidėjo 5,2 procento. Tai, kad vartojimo išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, lėmė keletas priežasčių. Viena iš jų - tyrimų respondentai yra linkę nuslėpti dalį pajamų, ypač "vokuose" gautą darbo užmokestį, nedeklaruotos veiklos pajamas; tyrimas įskaito į namų ūkių pajamas tik tas užsienyje dirbančių asmenų gautas pajamas, kurios reguliariai siunčiamos kaip pagalba Lietuvoje likusiems šeimos nariams. Grįžtant parsivežti užsienio šalyse uždirbti pinigai laikomi santaupomis, sukauptomis iki tyrimo laikotarpio, ir į pajamas neįskaitomi. Kita priežastis - labai daug prekių įsigyjama išsimokėtinai, t. y. skolintomis lėšomis, kurios neįskaitomos į namų ūkio pajamas. Miestiečių vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos buvo 559 litai, iš jų 514 litų - piniginės išlaidos, kaimo gyventojų vartojimo išlaidos atitinkamai buvo 418 ir 301 litas. Tiriami namų ūkiai 2004 m. maistui (neskaičiuojant išlaidų valgyklose, kavinėse, restoranuose) skyrė 39 procentus visų vartojimo išlaidų. Piniginės išlaidos maistui sudarė 32 procentus piniginių vartojimo išlaidų. Piniginės vartojimo išlaidos būstui, kurui ir energijai sudarė 61 litą vienam namų ūkio nariui per mėnesį: mieste - 74 litus, kaime - 37 litus (atitinkamai 14% ir 12% jų piniginių vartojimo išlaidų). Sugrupavus apklaustų namų ūkių narius pagal vartojimo išlaidų lygį pasirodė, kad dešimties procentų turtingiausiųjų vartojimo išlaidos buvo 8 kartus didesnės nei dešimties procentų skurdžiausiųjų. Palyginti su 2003 m., šis skirtumas padidėjo (2003 m. vartojimo išlaidos skyrėsi 7,7 karto). Išlaidos maistui skyrėsi 3,2 karto, nors skurdžiausias dešimtadalis maistui skyrė 61 procentą visų vartojimo išlaidų (turtingiausias - 25%). Santykinio skurdo lygis šalyje, palyginti su 2003 m., nepasikeitė. Skurdo riba laikant 50 procentų vartojimo išlaidų vidurkio, apskaičiuoto ekvivalentiniam vartotojui , 2004 m. santykinio skurdo lygis buvo 16 procentų. Šiuo būdu apskaičiuota santykinio skurdo riba 2004 m. buvo 326 litai per mėnesį vienam ekvivalentiniam vartotojui, arba 881 litas namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 15 metų amžiaus. Didžiausias santykinio skurdo lygis buvo kaime, mažiausias - didžiuosiuose miestuose. Žemiau santykinio skurdo ribos 2004 m. gyveno 26 procentai kaimo gyventojų, 9 procentai didžiųjų miestų ir 15 procentų kitų miestų gyventojų. Tyrimo metu namų ūkiai buvo paprašyti įvertinti savo gyvenimo lygį. Du procentai apklaustų namų ūkių priskyrė save gyvenantiems aukščiau vidutinio lygio, 62 procentai - vidutiniokams, 32 procentai - gyvenantiems žemiau vidutinio lygio, o 4 procentai atsakė, kad jie gyvena skurde. 61 procentas visų apklaustųjų mano, kad jų gyvenimo lygis per paskutinius 12 mėn. nepasikeitė, 24 procentų atsakė, kad gyvenimo lygis pablogėjo, 15 procentų - pagerėjo. Pranešimo priede pateikiama informacija apie disponuojamas pajamas, jų sudėtį, vartojimo išlaidas ir jų struktūrą, gyventojų apsirūpinimą ilgalaikio naudojimo prietaisais.
Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamentas praneša, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2005 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., padidėjo 0,5 procento. Toks pat vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo užfiksuotas ir 2004 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn. Diagramoje pateikiame vartojimo prekių ir paslaugų 2004 m. kovo mėn.-2005 m. kovo mėn. mėnesinius kainų pokyčius, palyginti su ankstesniu mėnesiu.
2005 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 0,8, drabužių ir avalynės grupės prekės ir paslaugos - 2,6 procento. Šių prekių ir paslaugų kainų padidėjimą iš dalies kompensavo įvairių prekių ir paslaugų grupei priklausančių prekių ir paslaugų atpigimas 2,6 procento. Minėtų grupių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai turėjo didžiausią įtaką kovo mėnesio bendrajam kainų pokyčiui. Taip pat bendrąjį kainų pokytį veikė 0,9 procento pabrangusios transporto, 0,5 - būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per kovo mėn. padidėjo 0,7, paslaugų - sumažėjo 0,3 procento. Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 1,4 procento pabrangusi mėsa ir jos produktai, 4,8 - žuvys ir jų produktai, 4,3 - vaisiai ir uogos, 0,8 - pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai, 1,6 - sviestas, aliejus ir riebalai, 1,2 procento - kava, arbatžolės, kakava. Minėtų maisto produktų kainų padidėjimą iš dalies kompensavo 4,5 procento atpigusios daržovės ir bulvės. Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui lemiamą įtaką darė dėl pavasario sezono kolekcijų pasirodymo 2,9 procento padidėjusios drabužių, 2,5 - avalynės kainos. Įvairių prekių ir paslaugų grupės kainų pokyčiui įtakos turėjo 37,8 procento atpigusios finansinio tarpininkavimo paslaugos. Minėtų paslaugų kainos sumažėjo iš esmės dėl to, kad vasario mėn. buvo vykdomos akcijos, kurių metu vartojimo kreditai gyventojams buvo teikiami mažesnėmis palūkanomis. Finansinio tarpininkavimo paslaugos į VKI skaičiavimą įtraukiamos mėnesiu vėliau. Asmens higienos reikmenų kainos sumažėjo 1,0, elektrinių asmens priežiūros prietaisų - 0,8 procento. Laidojimo reikmenys pabrango 0,6 procento. Transporto prekių ir paslaugų grupės kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo benzino kainų padidėjimas 2,6 procento, dyzelinių degalų - 5,2, lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų bei dviračių - 3,2 procento. Taip pat minėtos prekių ir paslaugų grupės kainų pokytį veikė 5,3 procento atpigusios suskystintos automobilių dujos, 0,8 procento - nenauji lengvieji automobiliai. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupės kainų pokytį labiausiai paveikė 10,0 procento pabrangusios malkos, 1,2 - būsto priežiūros ir remonto paslaugos, 1,5 - būsto nuomos pas privačius asmenis paslaugos bei 2,3 procento atpigusios suskystintos dujos maistui gaminti. Iš kitų prekių ir paslaugų gerokai - 2,4 procento - pabrango atostogų išvykos, 0,7 - valgyklų paslaugos bei gėlės, 0,4 - farmacijos gaminiai; atpigo sporto prekės - 3,3, telefonų įranga - 2,2, judriojo telefono ryšio paslaugos - 1,5, vynas - 1,4, maistas naminiams gyvūnėliams - 1,3, smulkūs elektriniai namų ūkio reikmenys - 0,7 procento.
2005 m. kovo mėn. metinė infliacija (2005 m. kovo mėn., palyginti su 2004 m. kovo mėn.) sudarė 3,2 procento (2004 m. kovo mėn., palyginti su 2003 m. kovo mėn., buvo vieno procento defliacija).
Pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčiai 2005 m. kovo mėn. (procentais)
Prekių ir paslaugų grupės Lyginamasis svoris bendrose vartojimo išlaidose Padidėjimas, sumažėjimas (-); 2005 m. kovo mėn., palyginti su 2005 m. vasario mėn. 2004 m. gruodžio mėn. kovo mėn. Bendrasis VKI 100,0 0,5 0,6 3,2 Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 28,4 0,8 1,7 6,2 Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 7,6 -0,3 -0,0 0,5 Drabužiai ir avalynė 8,6 2,6 -6,2 -1,6 Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 12,4 0,5 4,0 4,4 Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 5,7 -0,1 -0,3 -3,1 Sveikatos priežiūra 4,9 0,4 1,4 10,2 transportas 10,4 0,9 2,5 7,7 Ryšiai 5,0 -1,0 -1,4 -2,0 Poilsis ir kultūra 5,8 0,3 0,3 -2,3 Švietimas 1,4 -0,3 -0,4 -0,2 Viešbučiai, kavinės ir restoranai 5,0 0,5 1,0 3,4 Įvairios prekės ir paslaugos 4,8 -2,6 -2,8 2,0
Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamentas praneša, kad negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2005 m. sausio-vasario mėn. eksportuota 4260,3 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 5188,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 928,5 mln. litų ir buvo 7,1 procento mažesnis nei praėjusiais metais . 2005 m. sausio-vasario mėn., palyginti su 2004 m. sausio-vasario mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 18,8 ir 13,1 procento . 2005 m. vasario mėn., palyginti su 2004 m. vasario mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 9,1 ir 9,8 procento2. 2005 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., bendras Lietuvos eksportas sumažėjo 9,7 procento, bendras Lietuvos importas padidėjo 5,1 procento.
1 lentelė. Užsienio prekybos balansas
Mln. litų Eksportas Importas Balansas 2005 m. sausis-vasaris 4260,3 5188,8 -928,5 sausis** 2238,7 2530,2 -291,5 vasaris 2021,6 2658,6 -637,0
2 lentelė. Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją
Skyriai Eksportas Importas Palyginti su 2004 m. sausio-vasario mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-), %2 mln. Lt % mln. Lt % eksportas importas Iš viso 4260,3 100 5188,8 100 18,8 13,1 Investicinės prekės 303,6 7,1 710,3 13,7 -19,8 -15,3 Tarpinio vartojimo prekės 2359,4 55,4 3297,1 63,5 27,2 23,4 Vartojimo prekės 1164,8 27,3 923,6 17,8 22,3 17,1 Benzinas 328,1 7,7 0,2 0,0 3,1 2,3 k. Lengvieji automobiliai 103,3 2,4 256,1 4,9 31,0 23,9 Kiti 1,1 0,0 1,4 0,0 - -
1 diagrama. Eksportas ir importas 2000-2005 m. sausio-vasario mėn.
3 lentelė. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai
Eksportas Importas mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 4260,3 100 Iš viso 5188,8 100 ES-15 2174,7 51,0 ES-154 2130,9 41,1 ES-25 3055,4 71,7 ES-255 3024,6 58,3 NVS 666,3 15,6 NVS 1609,6 31,0 ELPA 106,2 2,5 ELPA 67,7 1,3 Vokietija 450,0 10,6 Rusija 1436,8 27,7 Rusija 416,6 9,8 Vokietija 778,6 15,0 Prancūzija 382,9 9,0 Lenkija 419,3 8,1 Latvija 359,4 8,4 Nyderlandai 229,4 4,4 Estija 251,6 5,9 Latvija 192,4 3,7 Jungtinė Karalystė 218,7 5,1 Danija 182,4 3,5 Ispanija 209,6 4,9 Švedija 160,5 3,1 Danija 203,0 4,8 Suomija 157,7 3,0 Švedija 200,4 4,7 Prancūzija 150,6 2,9 JAV 195,8 4,6 Italija 135,9 2,6 Lenkija 185,8 4,4 Estija 131,9 2,5 Nyderlandai 179,1 4,2 Kinija 130,6 2,5 Belgija 123,7 2,9 JAV 110,6 2,1 Baltarusija 110,2 2,6 Belgija 109,2 2,1 Kanada 102,5 2,4 Jungtinė Karalystė 108,1 2,1 Kitos 671,0 15,7 Kitos 754,8 14,7
4 lentelė. Eksporto prekinė struktūra
KN skyriai, skirsniai Mln. Lt Procentais dalis palyginti su 2004 m. sausio-vasario mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-) Iš viso 4260,3 100 18,8 I Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai: 183,5 4,3 81,8 04 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus 102,0 2,4 54,9 IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 191,7 4,5 43,3 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 52,7 1,2 -14,9 V Mineraliniai produktai: 1073,7 25,2 16,0 27 Mineralinis kuras 1068,3 25,1 15,9 VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 368,5 8,6 49,7 31 Trąšos 259,5 6,1 48,3 IX Mediena ir medienos dirbiniai: 216,0 5,1 20,3 44 Mediena ir medienos dirbiniai 214,9 5,0 20,3 XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 487,1 11,4 -5,3 62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 214,8 5,0 -14,6 XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai: 526,9 12,4 21,2 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 316,2 7,4 0,0 XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 341,1 8,0 -15,9 87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 220,6 5,2 45,0 XX Įvairūs pramonės dirbiniai: 264,7 6,2 11,3 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai; šviestuvai ir panašūs dirbiniai 251,9 5,9 10,6 Kiti 607,1 14,3 -
5 lentelė. Importo prekinė struktūra
KN skyriai, skirsniai Mln. Lt Procentais dalis palyginti su 2004 m. sausio-vasario mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-)6 Iš viso 5188,8 100 13,1 IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 190,3 3,7 23,5 21 Įvairūs maisto produktai 36,8 0,7 10,5 V Mineraliniai produktai: 1280,4 24,7 29,9 27 Mineralinis kuras 1227,3 23,7 30,5 VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 464,5 9,0 9,3 30 Farmacijos produktai 164,4 3,2 -3,7 VII Plastikai ir kaučiukas: 289,1 5,6 12,3 39 Plastikai ir jų dirbiniai 239,2 4,6 9,6 XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 340,1 6,6 -2,6 55 Cheminiai kuokšteliniai (štapelio) pluoštai 56,8 1,1 -10,8 XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai: 360,5 6,9 41,2 72 Geležis ir plienas 146,4 2,8 48,9 XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai: 886,8 17,1 8,4 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 519,9 10,0 18,2 XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 579,9 11,2 -3,4 87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 500,9 9,7 32,6 Kiti 797,2 15,2 -
2 diagrama. Užsienio prekybos duomenys
6 lentelė. Užsienio prekybos duomenys
Laikotarpis Eksportas Importas faktinės reikšmės mln. Lt eliminavus sezono įtaką faktinės reikšmės mln. Lt eliminavus sezono įtaką7 mln. Lt palyginti su praėjusiu mėnesiu, % mln. Lt palyginti su praėjusiu mėnesiu, % 2004 02 1853,8 1981,3 104,7 2421,7 2729,0 102,5 2004 03 1934,1 1991,9 100,5 2705,7 2748,3 100,7 2004 04 1961,2 2080,2 104,4 3305,9 2801,8 101,9 2004 05 1940,8 2058,8 99,0 2624,0 2792,5 99,7 2004 06 2176,4 2166,7 105,2 2586,8 2784,4 99,7 2004 07 2131,7 2176,4 100,4 3144,3 2885,4 103,6 2004 08 2150,8 2191,6 100,7 2725,3 2911,1 100,9 2004 09 2419,3 2264,1 103,3 2940,0 2897,4 99,5 2004 10 2622,3 2300,1 101,6 3168,0 2929,9 101,1 2004 11 2404,9 2284,1 99,3 3204,7 2991,5 102,1 2004 12 2399,2 2340,2 102,5 3104,1 2963,2 99,1 2005 01 2238,7 2309,4 98,7 2530,2 3030,0 102,3 2005 02 2021,6 2267,7 98,2 2658,6 3033,8 100,1
Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2005 m. kovo mėnesį buvo 10. Palyginti su vasario mėnesiu, bendras svarbiausių ekonomikos dalyvių - gamintojų, vartotojų ir investuotojų - pasitikėjimas Lietuvos ekonomika padidėjo 6 procentiniais punktais. Didžiausią įtaką tokiam pasikeitimui turėjo 8 procentiniais punktais padidėjęs pramonės pasitikėjimo rodiklis ir 13 procentinių punktų išaugęs paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis. Palyginti su 2004 m. kovo mėnesiu, ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo padidėję pramonės, statybos ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys procentais 2004 2005 II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II III Ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje 2 9 12 9 7 5 4 9 7 2 0 0 4 10 Pramonės pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje -3 1 1 0 -6 -2 -5 -3 -4 -5 -18 -14 -4 4 Latvijoje1 5 8 8 8 4 3 3 3 1 0 -3 2 4 7 Estijoje2 11 14 18 22 20 12 13 16 5 0 -3 7 14 21 ES šalyse3 -6 -6 -4 -3 -3 -3 -2 -2 -2 -3 -3 -4 -5 -7 statybos pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje -29 -15 -4 0 -3 -9 -13 -9 -12 -20 -27 -22 -12 -6 Latvijoje1 -13 -3 4 8 5 3 0 -6 -12 -15 -23 -10 -5 5 Estijoje2 3 9 17 27 27 22 21 20 12 7 8 13 20 27 ES šalyse3 -18 -17 -15 -15 -13 -14 -13 -13 -13 -11 -11 -11 -12 -12 Prekybos pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje 7 31 30 28 30 8 5 9 10 8 7 0 8 -3 Latvijoje1 10 12 18 18 18 17 16 14 11 10 5 9 13 10 Estijoje2 22 27 33 37 30 22 23 21 22 20 0 4 18 22 ES šalyse3 -6 -4 -3 -3 -4 -5 -3 -7 -4 -8 -6 -5 -7 -9 Paslaugų pasitikkėjimo rodiklis Lietuvoje 22 34 42 33 31 25 25 35 30 17 29 25 21 34 Latvijoje1 9 9 13 17 13 12 13 12 6 5 4 10 13 14 Estijoje2 20 25 37 43 31 26 20 14 13 -5 -6 -3 14 23 ES šalyse3 12 11 13 14 12 13 14 14 15 14 12 14 13 9 Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje -14 -10 -12 -13 -7 -6 -5 -2 -1 -3 -4 -2 -4 -6 1Latvijos statistikos instituto duomenys. 2Estijos konjunktūros instituto duomenys. 3Duomenys pateikiami eliminavus sezono įtaką. Šaltinis: "Business and Consumer Survey Results” European Commission - March 2005.
Ekonominių verinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių - vartotojų, pramonės, statybos, prekybos bei paslaugų sketoriaus pasitikėjimo rodiklių aritmetinis svertinis vidurkis (atitinkami procentiniai svoriai sudaro 20, 40, 5, 5, 30). Pramonės pasitikėjimo rodiklis - tai produkcijos paklausos lygio, gamybos prognozės ir atsargų su priešingu ženklu balansų aritmetinis vidurkis. statybos pasitikėjimo rodiklis - tai statybos darbų paklausos ir prognozuojamo darbuotojų skaičiaus balansų aritmetinis vidurkis. Prekybos pasitikėjimo rodiklis - tai ekonominės būklės pasikeitimo, ekonominės būklės prognozės ir prekių atsargų su priešingu ženklu balansų aritmetinis vidurkis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis - tai ekonominės būklės vertinimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Pramonės pasitikėjimo rodiklis 2005 m. kovo mėnesį buvo 4 procentai. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, jis padidėjo 8 procentiniais punktais. Rodiklio didėjimą lėmė prognozuojamas gamybos augimas artimiausiems mėnesiams. Gamybos didėjimą prognozavo 46 procentai įmonių vadovų, o mažėjimą tik 5 procentai. Gamybos augimas prognozuojamas statybinių medžiagų, odos ir odos gaminių bei baldų pramonėje. Didelė dalis įmonių vadovų (70%) teigė kad gaminamos produkcijos paklausa normali, tačiau nemaža dalis (28%) teigė, kad paklausa yra žemiau normos. Daugumos (apie 80%) įmonių vadovų nuomone tiek gaminamos produkcijos kainos, tiek darbuotojų skaičius per artimiausius mėnesius nesikeis. Palyginti su 2004 m. kovo mėnesiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė gamybos prognozė. statybos pasitikėjimo rodiklis 2005 kovo mėnesį buvo minus 6 procentai, t. y. 6 procentiniais punktais didesnis nei prieš mėnesį. Pasitikėjimo didėjimą lėmė prognozuojamas didesnis darbuotojų skaičius pavasario sezonui (darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozavo 32% įmonių vadovų, mažėjimą - 5%, praėjusį mėnesį atitinkamai 26% ir 11%). Per artimiausius mėnesius net 52 procentai įmonių vadovų tikisi statybos darbų užsakymų didėjimo ir tik 1 procentas mažėjimo. statybos darbų kainų didėjimą prognozuoja 45 procentai įmonių vadovų. Palyginti su 2004 m. kovo mėnesiu, statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo padidėjęs statybos darbų užsakymų lygis. Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis š. m. kovo mėnesį buvo minus 3, t. y. 11 procentinių punktų mažesnis nei prieš mėnesį. Kovo mėnesį didesnė dalis nei prieš mėnesį (atitinkamai 10% ir 7%) įmonių vadovų teigė, kad pablogėjo jų įmonių ekonominė būklė, kad įmonėse susikaupė didesnės prekių atsargos (atitinkamai 15% ir 3%). Didžioji dauguma (83%) apklaustų įmonių prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais ekonominė būklė nesikeis, kad pagerės - 13 procentų, kad pablogės - 4 procentai. Daugiau kaip pusė įmonių (58%) prognozuoja padidinti darbuotojų skaičių. Palyginti su 2004 m. kovo mėnesiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 34 procentiniais punktais. Šių metų kovo mėnesį tik 5 procentai įmonių vadovų teigė, kad jų įmonių ekonominė būklė pagerėjo, praėjusiais metais taip teigiančių buvo daugiau kaip pusė visų apklaustų įmonių (51%). Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis 2005 m. kovo mėnesį buvo 34 procentai, t. y. 13 procentinių punktų didesnis nei prieš mėnesį. Pasitikėjimo rodiklis priklauso nuo to, kaip įmonės vertina jų teikiamų paslaugų paklausą ir bendrą įmonės ekonominę būklę. Tyrimo rezultatai parodė, kad ekonominė būklė paslaugas teikiančiose įmonėse kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, pagerėjo. Daugiau kaip pusė įmonių vadovų (52%) savo įmonės ekonominę būklę vertina gerai (praeitą mėnesį tokių buvo 50%), 46 procentai - patenkinamai, 2 procentai - blogai. Toks ekonominės būklės pagerėjimas būdingas šiam metų laikotarpiui. Ekonominės būklės pagerėjimui įtakos turėjo padidėjusi įmonių teikiamų paslaugų paklausa (užsakymai): kovo mėnesį 30 procentų įmonių vadovų teigė, kad paklausa jų įmonėse per pastaruosius mėnesius padidėjo, vasario mėnesį tokių buvo 18 procentų. Be to, 38 procentai apklaustųjų mano, kad paklausa artimiausiu metu dar padidės, 59 procentai prognozuoja, kad ji nepasikeis ir tik 3 procentai, - kad sumažės. Labiausiai teikiamų paslaugų paklausos padidėjimą numato oro transporto, kelionių agentūrų, telekomunikacijų bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonių vadovai. Palyginti su 2004 m. kovo mėnesiu, paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
Statistikos departamento atliekamo prekybos ir maitinimo įmonių tyrimo išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų, jų techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2005 metų sausio-vasario mėn. sudarė 2903,9 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu, padidėjo 6,8 procento palyginamosiomis kainomis. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta 2005 metų sausio-vasario mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 2,9 procento palyginamosiomis kainomis. Labiausiai išaugo įmonių, kuriose dirba 50 ir daugiau dirbančiųjų, apyvarta - 6,4 procento, įmonių, kur dirba 1-9 dirbantieji, apyvarta sumažėjo 20,5 procento, o kitų įmonių (10-49 dirbantieji) - sumažėjo 3,7 procento palyginamosiomis kainomis.
Ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) prekiaujančių įmonių apyvarta 2005 metų sausio-vasario mėn., palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 13,7 procento palyginamosiomis kainomis. Šios grupės apyvartos augimą taip pat lėmė įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau dirbančiųjų. Jų apyvarta padidėjo 19,1 procento, įmonių, kur dirba 1-9 dirbantieji, apyvarta išaugo 3,3 procento, o kitų (10-49 dirbantieji) 10,5 procento palyginamosiomis kainomis. Ypač - 31,7 procento - išaugo įmonių, prekiaujančių tekstile, drabužiais ir avalyne, ir 23,5 procento - baldų, apšvietimo įrangos, buitinių elektros prietaisų, radijo, televizijos prekių ir statybinių medžiagų specializuotos prekybos įmonių apyvarta. Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimo, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2005 metų sausio-vasario mėn., palyginti su 2004 metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo 5,4 procento palyginamosiomis kainomis. Didžiausią įtaką tam turėjo variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei automobilių degalais prekiaujančių įmonių apyvartos augimas - atitinkamai 6,7 ir 6,3 procento palyginamosiomis kainomis.
Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta (be PVM) 2005 metų sausio-vasario mėn. sudarė 102,2 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu, padidėjo 22,6 procento. Labiausiai augo restoranų, kur dirba 50 ir daugiau dirbančiųjų, apyvarta - 53,9 procento palyginamosiomis kainomis. Vasario mėn., palyginti su 2005 metų sausio mėn., mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta sumažėjo 4,1 procento. Įmonių, prekiaujančių ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių), apyvarta sumažėjo 2,4 procento, o prekiaujančių maisto prekėmis - 5,5 procento palyginamosiomis kainomis. Įmonių, prekiaujančių variklinėmis transporto priemonėmis, motociklais, atliekančių jų techninės priežiūros darbus ir prekiaujančių automobilių degalais, apyvarta 2005 metų vasario mėn., palyginti su 2005 metų sausio mėn., padidėjo 3,9 procento palyginamosiomis kainomis. Mažmeninės prekybos, neįskaitant prekybos automobiliais, įmonių apyvarta 2005 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., eliminavus sezono įtaką, padidėjo 0,4 procento, o palyginti su 2004 metų vasario mėn. - išaugo 9,0 procento.
Apyvartos (be PVM) pokyčiai
palyginamosiomis kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (-), % 2005 m. vasario mėn., palyginti su 2005 m. sausio-vasario mėn., palyginti su 2004 m. sausio-vasario mėn. 2005 m. vasario mėn., palyginti su 2000 m. mėnesio vidurkiu 2005 m. sausio mėn. 2004 m. vasario mėn. Mažmeninė prekyba, įskaitant prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, jų techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą -1,6 7,2 6,8 31,5 Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba 3,9 6,5 5,4 52,9 Variklinių transporto priemonių pardavimas, motociklų, jų atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas 6,9 6,7 4,7 67,7 Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas -4,6 4,8 6,7 2,3 k. Automobilių degalų mažmeninė prekyba 0,8 6,4 6,3 30,2 Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą -4,1 7,5 7,5 23,2 Mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais -5,5 1,7 2,9 13,0 Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas -5,5 1,6 2,8 13,4 Maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse -7,2 4,4 10,6 -5,8 Mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis -2,4 15,3 13,7 41,6 Tekstilės, drabužių ir avalynės specializuota mažmeninė prekyba -3,0 36,7 31,7 2,8 k. Baldų, apšvietimo įrangos, buitinių elektros prietaisų, radijo ir televizijos prietaisų, metalo dirbinių, dažų ir stiklo specializuota mažmeninė prekyba -3,0 27,4 23,5 95,5 Knygų, laikraščių, raštinės reikmenų ir kita specializuota mažmeninė prekyba -4,1 8,2 9,4 7,3 Farmacijos ir kosmetikos prekių specializuota mažmeninė prekyba -2,1 6,4 5,3 40,4 Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse 0,3 8,1 7,3 23,0 Kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse -3,7 -4,1 -3,4 -20,3 Restoranai, barai ir kitos maitinimo įmonės -3,7 20,4 22,6 61,1
Apyvartos (be PVM) indeksai palyginamosiomis kainomis, 2000 m. mėnesio vidurkis = 100
50 - Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba. 52 - Mažmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais. 55 - Restoranai, barai ir kitos maitinimo įmonės.
Mažmeninės prekybos, neįskaitant prekybos automobiliais, įmonių apyvartos (be PVM) indeksai palyginamosiomis kainomis, 2000 m. mėnesio vidurkis = 100
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovo mėnesį buvo minus 6 ir, palyginti su vasario mėnesiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Palyginti su vasario mėnesiu, respondentai truputį blogiau vertino šalies ekonomines perspektyvas. Sumažėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą, padaugėjo respondentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą. Kovą, palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė respondentų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pokyčiai (balansai) 2005 m. kovas 2005 m. vasaris 2004 m. kovas Vidurkis 2001 m. gegužė-2005 m. kovas
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis -6 -4 -10 -14,6 Namų ūkio finansinės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėnesių 4 3 2 -1 Šalies ekonominės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėnesių 8 9 3 1,8 Bedarbių skaičiaus kitimas per ateinančius 12 mėnesių -10 -14 0 12,2 Tikimybė nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių -44 -41 -44 -47
Kovo mėnesį 18 procentų respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 23 - pablogėjo, o 59 procentai respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (vasario mėn. atitinkamai 19%, 22% ir 59%). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 23 procentai respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 14 - pablogėjimo (vasario mėn. atitinkamai 20% ir 14%). Daugiau kaip pusė (58%) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis. Šalies ekonominę padėtį respondentai vertino geriau nei savo: 31 procentas apklaustųjų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 24 procentai - pablogėjo, o 44 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (vasario mėn. atitinkamai 30%, 22% ir 46%). Kovo mėnesį 36 procentai respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 18 procentų prognozavo pablogėjimą, 42 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (vasario mėn. atitinkamai 37%, 18% ir 40%). Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Kovo mėnesį mieste jis buvo minus 4, kaime - minus 8, palyginti su vasario mėnesiu, rodiklis mieste sumažėjo 2 punktais, o kaime išliko toks pat. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tiek miesto, tiek kaimo gyventojai prognozavo didesnį bedarbių skaičių per artimiausius 12 mėnesių. Miesto gyventojai, priešingai nei kaimo, blogiau vertino šalies ekonomines perspektyvas ir savo galimybes nors kiek sutaupyti. Didelę įtaką šalies ekonominių perspektyvų ir ypač nedarbo lygio vertinimui turėjo respondentų išsilavinimas. Kovo mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų grupėje buvo 0, vidurinį - minus 10 ir, palyginti su vasario mėnesiu, 5 punktais sumažėjo. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gerokai padaugėjo šios grupės respondentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių. Per metus, palyginti su 2004 m. kovo mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 punktais: mieste - 5, kaime - 4. Tiek mieste, tiek kaime didžiausią įtaką pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo optimistiškesnis šalies perspektyvų (šalies ekonominės padėties ir nedarbo lygio) vertinimas. Prognozuojančių ekonominės padėties gerėjimą buvo beveik tiek pat, bet sumažėjo pesimistų. Respondentų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis sumažėjo nuo 27 procentų iki 18 procentų. Palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, gerokai sumažėjo respondentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą. Kovą 44 procentai miesto ir 36 procentai kaimo respondentų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičius šalyje sumažės. Pranešimo priede pateikiama vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių balansų dinamika. ES šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto puslapyje adresu: http://europa.eu.int/comm/economy_finance/indicators/businessandconsumersurveys_en.htm Europos Komisijos kovo mėnesio pranešimas spaudai bus paskelbtas kovo 31 d. 12 val. Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
