Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį nusprendė palaikyti Italiją, kuri ruošiasi ginčyti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose.
2009 metų pabaigoje priimtas EŽTT sprendimas, kad iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai, papiktino Vatikaną ir visą Italiją.
Reklama
Netrukus tokiam sprendimui pareiškė nepritariančios Lenkija ir Slovakija.
Sausio 13 d. Užsienio reikalų komitetas posėdyje priėmė pareiškimą „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl Nukryžiuotojo atvaizdo Italijos mokyklose“.
„Užsienio reikalų komitetas apgailestaudamas sutiko žinią dėl Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre priimto sprendimo, kuris konstatavo, kad katalikiško kryžiaus privalomas naudojimas Italijos mokyklose pažeidžia tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“, – rašoma URK pareiškime.
Komitetas primena, kad ir individas, ir bendruomenė turi teisę išreikšti savo religinę bei kultūrinę tapatybę, neapsiribojančia privataus gyvenimo sritimi.
URK, prisimindamas skaudžią Lietuvos istoriją, kuomet religijos laisvė buvo draudžiama ir niekinama, konstatuoja, kad Kryžiaus naudojimas viešojoje erdvėje nepažeidžia laisvo religijos pasirinkimo ir išpažinimo laisvės.
„Komitetas atkreipia dėmesį, kad Kryžiaus simbolio vartojimas neverčia išpažinti konkrečios religijos, o istoriškai yra neatsiejama visos Europos krikščioniškosios humanistinės tradicijos dalis, kuri savaime nekenkia netikintiems ar nekrikščionims ir nevaržo mokinių bei jų tėvų religijos ir įsitikinimų pasirinkimo ir jų raiškos laisvės“, – teigiama Seimo komiteto dokumente.
URK laikosi nuomonės, kad Europos žmogaus teisių teismo priimtas sprendimas suteikia privilegiją tiems, kurie nenori religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą. Toks teismo sprendimas, anot komiteto, kelia klausimą dėl ketinimų išstumti religinę dimensiją iš viešojo gyvenimo erdvės bei sąlygoja tikinčiųjų teisių varžymą.
Komitetas deklaruoja remiantis Lenkijos Respublikos Seimo rezoliuciją, kuria kreipiamasi į Europos Tarybos narių parlamentus siūlant kartu aptarti religijos laisvės ir bendro krikščioniškojo paveldo apsaugos būdus.
URK pritaria Užsienio reikalų ministerijos nuomonei, kad Lietuvos Respublikai būtų tikslinga įstoti į šią bylą trečiąja šalimi.
Pasak posėdyje dalyvavusio užsienio reikalų viceministro Šarūno Adomavičiaus, politinės Lietuvos paramos šioje byloje paprašė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis), o Vatikano atstovas paprašė Lietuvos įsitraukti trečiąja šalimi, praneša naujienų agentūra BNS.
R.Šimašius siūlys Lietuvai dalyvauti trečiąja šalimi
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, kad Lietuva turėtų nepritarti (EŽTT) sprendimui drausti naudoti Nukryžiuotojo atvaizdą ir siūlys Vyriausybei savo poziciją išreikšti įstojant į bylą trečiosios šalies teisėmis.
Tai padaryti mūsų šalis galės tik jei bus nuspręsta šią bylą nagrinėti Didžiojoje kolegijoje.
EŽTT priimtas sprendimas turėtų įsigalioti vasario 3 d., tačiau tikėtina, kad Italija dėl jo persvarstymo kreipsis į Didžiąją kolegiją. Šiai kolegijai nusprendus imtis svarstyti bylą, kitos valstybės narės galės kreiptis su prašymu dalyvauti šioje byloje trečiąja šalimi. Lietuvoje sprendimą dėl įstojimo į bylą priima teisingumo ir užsienio reikalų ministrai.
„Manau, kad turėtų būti labai rimtai apsvarstyta ir įvertinta, kokias pasekmes toks teismo sprendimas turėtų ateityje. Nors šiuo atveju Lietuvai jis tiesioginės įtakos neturės, tačiau suformuota praktika reikštų, kad teismas gali riboti valstybės apsisprendimo laisvę tais klausimais, kuriais ji turėtų turėti laisvą valią. Nors kiekvienoje Lietuvos mokykloje ir nėra tradicijos kabinti Nukryžiuotojo atvaizdą, tačiau sprendimas Lietuvą gali paveikti neigiamai. Visų pirma, jis gali būti plėtojamas kitose bylose dėl Nukryžiuotojo buvimo kitose viešose vietose. Kiekviena valstybė pasirenka kaip realizuoti valstybės ir bažnyčios atskyrimo principą, ir detalus šių niuansų reglamentavimas iš šalies yra nepriimtinas, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija neturėtų būti taip plačiai traktuojama“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Šiandien Seimas ir užsienio reikalų ministras taip pat išreiškė politinį pritarimą palaikyti Italijos poziciją.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
