ES ekonomikos atsigavimas sustojo. Labai sumažėjęs pasitikėjimas daro įtaką investavimui ir vartojimui, lėtėjantis ekonomikos augimas pasaulyje stabdo eksportą, o skubus fiskalinis konsolidavimas mažina vidaus paklausą. Šiuo metu numatoma, kad ES BVP neaugs beveik iki 2012 m. vidurio. Prognozuojamas visų 2012 metų augimas – maždaug 0,5 procento.
2013 m. vėl tikimasi lėto, maždaug 1,5 proc. augimo. Realaus pagerėjimo darbo rinkose nenumatoma, o nedarbas turėtų likti toks pat didelis kaip dabar – apie 9,5 proc. Per ateinančius ketvirčius infliacija turėtų vėl neviršyti 2 proc. Prognozuojama, kad bus tęsiamas fiskalinis konsolidavimas, o valstybių biudžeto deficitas iki 2013 m. mažės ir šiek tiek viršys 3 proc. (darant prielaidą, kad politika nesikeis).
Už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Europos ekonomika nebeauga ir kyla naujos recesijos grėsmė. Nors kai kuriose valstybėse narėse darbo vietų sukuriama, prognozuojama, kad visoje ES nedarbas realiai nesumažės. Norint, kad ekonomika vėl pradėtų augti ir būtų kuriamos naujos darbo vietos, labai svarbu susigrąžinti pasitikėjimą fiskaliniu tvarumu bei finansų sistema ir spartinti reformas, kuriomis didinamas Europos ekonomikos augimo potencialas. Visuotinai sutariama, kokių politikos veiksmų būtina imtis. Dabar reikia ryžtingai juos įgyvendinti. Aš pats naująsias ekonomikos valdymo taisykles pradėsiu taikyti, kai tik jos bus patvirtintos.“
Ekonomikos augimas sulėtėjo
Ekonomikos atsigavimas sustojo. Šiuo metu numatoma, kad BVP neaugs nei šį, nei ateinančius ketvirčius. Nuo vasaros ateities planai aptemo. Euro zonos valstybių narių skolos krizė išplito, investuotojai atkreipė dėmesį į kitų pažangios ekonomikos šalių už ES ribų skolos tvarumą, o pasaulinė ekonomika prarado pagreitį. Numatoma, kad įmonės atidės investicijas arba jas atšauks, nes dėl didesnio netikrumo pablogėjo augimo perspektyvos. Namų ūkių vartojimas bus atsargus, o kai kuriose valstybėse narėse jie toliau mažins dideles skolas. Be to, bankai tikriausiai ribos skolinimą – taip bus dar labiau varžomos investavimo ir vartojimo galimybės. Reikia skubiau vykdyti fiskalinį konsolidavimą, nes nerimas dėl tvarumo paaštrėjo ir išplito į iki šiol patikimas šalis. Tarp silpnėjančios realiosios ekonomikos, prastos būklės viešųjų finansų ir pažeidžiamo finansų sektoriaus susidarė uždaras tarpusavio poveikio ratas. Pasitikėjimas bus atgautas ir augimas atsinaujins tik nutraukus šią neigiamą sąveiką.
Be to, numatoma, kad nuo 2012 m. vidurio politikos priemonės, patvirtintos per keletą praėjusių mėnesių, padės mažinti su valstybių skolos ir finansų rinkų krize susijusį netikrumą, o dėl to pamažu bus pradėta įgyvendinti atidėtus investavimo planus ir didės vartojimas. Prognozuojama, kad metinis 2012 m. augimas bus 0,6 proc. Europos Sąjungoje ir 0,5 proc. euro zonoje. 2013 m. augimas daug nesikeis ir bus 1,5 proc. Europos Sąjungoje ir 1,3 proc. euro zonoje. Numatomo ekonominės veiklos sulėtėjimo neišvengs nė viena valstybių narių grupė, bet ekonomika ir toliau augs skirtingai.
Augimas per mažas, kad padėtis darbo rinkoje gerėtų
Numatoma, kad užimtumo augimas 2012 m. visiškai sustos. Planuojamas BVP augimo atsigavimas antroje kitų metų pusėje bus per mažas, kad padėtis darbo rinkoje smarkiai pasikeistų. Nesitikima, kad per prognozės laikotarpį nedarbas sumažės. Padėtis atskirų valstybių narių darbo rinkose tebėra labai skirtinga.
Viešųjų finansų būklė palaipsniui gerėja
Anksčiau stabilizuotus viešuosius finansus 2011 m. imta konsoliduoti. Šiuo metu numatoma, kad galutinis valstybių biudžeto deficitas 2011 m. bus 4,7 proc. BVP Europos Sąjungoje ir 4,1 proc. BVP euro zonoje. 2012 m. deficitas bus 3,9 proc. BVP Europos Sąjungoje ir 3,4 proc. BVP euro zonoje. Šioje prognozėje neatsižvelgta į papildomas konsolidavimo priemones, kurios tikėtinos, bet dar neįteisintos. Ši techninė prielaida, kad politika nesikeis, šią prognozę gali iškreipti daugiau nei paprastai. Darant šią prielaidą, bendras ES skolos ir BVP santykis turėtų pasiekti aukščiausią apie 85 proc. tašką 2012 m., o 2013 m. turėtų stabilizuotis. Euro zonoje skolos santykis prognozės laikotarpiu toliau šiek tiek didės ir 2012 m. viršys 90 proc.
Infliacija mažės
2011 m. infliacija daugiausia didėjo dėl energijos kainų. Kadangi numatoma, kad jos palaipsniui kris, bendroji infliacija 2012 m. sumažės ir vėl neviršys 2 proc. Dėl nesikeičiančio ekonomikos vangumo pagrindiniai kainų kilimo veiksniai bus silpnesni, o atlyginimai augs nedaug.
Yra didelė rizika, kad perspektyvos blogės
Turint omenyje tai, kad pagal pagrindinį scenarijų numatomas menkas BVP augimas, kyla gana didelė nuosmukio grėsmė. Pagrindinę neigiamą riziką lemia nerimas dėl valstybių skolos, finansų sektorius ir pasaulinė prekyba. Įmanoma neigiamos dinamikos sąveika: lėtesnis augimas veikia įsiskolinusias valstybes, kurių silpnumas daro spaudimą finansų sektoriaus būklei.
Kita vertus, pasitikėjimas gali būti atkurtas greičiau, nei šiuo metu tikimasi, o dėl to anksčiau, nei numatyta, atsigautų investicijos ir privatus vartojimas. Pasaulinis augimas gali būti atsparesnis, nei prognozuojama pagal pagrindinį scenarijų, ir suteikti galimybes Europos Sąjungai daugiau eksportuoti. Be to, labiau sumažėjus biržos prekių kainoms, galėtų išaugti realiosios pajamos ir vartojimas.
Su infliacijos perspektyva sietina rizika yra iš esmės subalansuota.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
