Tiriant ryšį tarp nereceptinių vaistų populiarumo ir jų platintojų investicijų į reklamą, paaiškėjo, kad didesnis reklamos kiekis ir išlaidos ne visuomet turi įtakos jos pastebimumui ir konkretaus vaisto perkamumui. Įmonės, kurių vaisto reklamos kampanijos buvo efektyvios, vienam gyventojui pasiekti išleido 6 kartus mažiau nei konkurentai.
Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta integruota vaistų komunikacijos analizė, sujungusi reprezentatyvią gyventojų apklausą, vaistų reklamos žiniasklaidoje monitoringą ir jų paminėjimų internete ir socialinėje medijoje tyrimą.
Reklama
„Gerą rezultatą šioje srityje lemia keletas priežasčių – tai, kad reklama yra patraukli, išsiskiria iš kitų, gerai įsimena, joje aiškiai pateiktas prekės ženklas ar įtikinamai perteikta norima žinutė. Taip pat didelę reikšmę turi ir ilgalaikis reklamos planavimas“, – teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.
Efektyviausiai reklamą išnaudojančiais vaistais pripažinti tie, kurių atstovai išleido mažiau lėšų reklamai už konkurentus, tačiau pati reklama ir jos pasiskirstymas buvo tokie efektyvūs, kad ją prisiminė matę daugiau nei trys ketvirtadaliai visų apklaustų vartotojų. Pagal skleidžiamos reklamos efektyvumą – išleistas lėšas vienam vartotojui pasiekti – Lietuvoje pirmauja tokie nereceptinių vaistų prekių ženklai kaip „Coldrex“, „Prostamol Uno“.
Vidutinio reklamos efektyvumo grupės vaistų reklamai buvo išleista daugiau lėšų, tačiau jų pastabumas buvo pakankamai aukštas. Be to, apie šiuos vaistus buvo labai aktyviai kalbėta internetinėje erdvėje. Šiai vidutinio efektyvumo grupei galima priskirti tokius vaistus, kaip „Ibumetin“ ir „Theraflu“. Tiriamu periodu internete apie šiuos vaistus buvo pastebėti 44 komentarai, o juos įsigijo kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs respondentas. Beje, populiariausias socialinės medijos kanalas, kuriame vartotojai gausiausiai aptarinėja vaistus – specializuotas forumas „supermama.lt“.
Neefektyvios reklamos grupės vaistams buvo išleista daugiausiai lėšų, tačiau jos nepasiekė vartotojų. Tokiu reklamos kampanijų metu išlaidos vienam gyventojui pasiekti buvo 6 kartus didesnės nei efektyvios reklamos atveju.
Tyrimo metu buvo analizuoti 12 spalio – lapkričio mėn. reklamuotų nereceptinių vaistų prekių ženklų Lietuvoje: „Coldrex“, „Essentiale“, „Ibumetin“, „Imunactiv“, „Lamisil“, „Orofar“, „Prostamol Uno“, „Theraflu“, „Venoruton“, „Versan“, „Voltaren“ ir „Xymelin“.
Integruotas tyrimas buvo vykdomas 2011 spalio – lapkričio mėnesiais. Jo metu atlikta reprezentatyvi 18-74 metų amžiaus gyventojų apklausa. Taip pat analizuotos išlaidos vaistų reklamai žiniasklaidoje (TV, radijas, spauda ir internetas) ir lauko, kino teatrų reklamos priemonėse, bei tirti vaistų paminėjimai internete ir socialinėje medijoje atitinkamu laikotarpiu.
TNS LT kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija TNS Global“, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
