Danutė Budreikaitė Kokius mokesčius moka Europos Sąjungos (ES) valstybių narių lengvųjų automobilių savininkai? Ar mokesčiai atlieka ES vidaus rinkos konsolidavimo funkciją, laisvo asmenų judėjimo galimybes, įtakoja aplinkos taršą? Ar dalis mokesčių yra tik biudžeto pajamų šaltinis su nežinoma jų panaudojimo politika ir sritimis? Nėra vienareikšmio atsakymo.Visos 27 ES valstybės taiko skirtingą lengvųjų atomobilių apmokestinimo tvarką, rodiklius ir mokesčių dydžius.
Europos Parlamentas 2006 metais pritarė Tarybos direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių pasiūlymui. Pasiūlymas siekia dviejų tikslų: pirma, pagerinti vidaus rinkos veikimą, laisvę judėti ir išvengti dvigubo apmokestinimo per 10 metų (iki 2016m) panaikinant valstybėse, kuriose egzistuoja, registracijos mokestį ir antra, įgyvendinti Bendrijos strategiją, skirtą sumažinti lengvųjų automobilių CO2 išmetimus, siekiant, kad valstybės iki 2010 metų 50 procentų lengvųjų automobilių mokesčių sietų su CO2 taršos sumažinimu. Siekiama suformuoti bendrą visos ES lengvųjų automobilių apmokestinimo pagrindą, neįvedant naujų mokesčių ir nesuvienodinant esamų.
Reklama
Svarbiausias mokestis, kuriam skirta Tarybos direktyva, yra lengvojo automobilio registracijos mokestis. Europos komisijos duomenimis šis mokestis siekia nuo 0 iki 180 procentų automobilio kainos prieš apmokestinimą (1999m. nuo 267 eurų iki 15659 eurų) ir jį taiko dauguma valstybių . Metinius automobilių naudojimo mokesčius (1999m. nuo 30 eurų iki 463 eurų už automobilį) taiko 21 valstybė. Be registracijos mokesčio ir metinio automobilių naudojimo mokesčio, yra kitų mokesčių bei rinkliavų: pridėtinės vertės mokestis, registravimo rinkliava, kuro mokestis, draudimo mokestis, mokestis už kelių naudojimą, vinjetės ir kt.
Automobilių savininkai, norėdami sutaupyti, registruoja automobilius ten, kur tai mažiau kainuoja, tačiau jei vairuotojas nutaria perkelti transporto priemonę į kitą šalį, jis vėl turi mokėti registracijos mokestį. Be mokesčių, dar būtina pereiti sudėtingas administracines procedūras. Todėl registracijos mokesčio panaikinimas palengvins vidaus rinkos veikimą ir skaidrumą. Lietuva tokio mokesčio netaiko, todėl Lietuvos svarbiausias uždavinys bus mokesčius suderinti su CO2 tarša, ją mažinant. Lietuvos vairuotojai turės vis mažiau galimybių naudoti aplinką labai teršiančius automobilius.
Kadangi 28 proc. viso CO2 kiekio išmetama iš transporto priemonių, iš jų 84 proc. išmeta kelių transportas ir 50 proc. šios dalies tenka lengviesiems automobiliams, Direktyvoje pateikiamos lengviesiems automobiliams taikomo mokesčio, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į šių automobilių išmetamų teršalų kiekį, taisyklės. Tos taisyklės galios ateityje ir Lietuvai. Pati direktyva užprogramuoja ES automobilių rinkos atnaujinimą naujais, mažiau taršias technologijas turinčiais automobiliais. Naujų mokesčių įvedimas, nesiejant su CO2 tarša, neturi rimto pagrindimo ir neatitinka Bendrijos politikos dvasios.
Pagal 2003m. spalio 27d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB dėl energetikos produktų ir elektros apmokestinimo restruktūrizavimo, Lietuvoje nuo 2008m. sausio 1d. iki 2011m. sausio 1d. kurui naudojamo bešvinio benzino apmokestinimo lygis gali būti ne mažesnis nei 323 eurai (1115 litų) (ES – 359 eurai), o faktiškai yra 1500 litų, t.y. 21 procentu didesnis. Benzinui su švino priemaišomis ES minimalus akcizas yra 421 euras, Lietuva taiko 2000 litų (579 eurai), t.y. 37 procentais didesnį kcizo mokestį. Didesnis nei ES reikalaujamas akcizas yra pajamos, kurias sumoka taip pat ir senų, daug kuro naudojančių automobilių savininkai, tuo pačiu iš dalies kompensuodami ir didesnę taršą.
Lūkesčiai, kad „žaliasis“ automobilių mokestis paskatins Lietuvos gyventojus senus automobilius pakeisti į naujus, mažiau taršius, o gal net ekologiškus, kol kas nerealūs. Vidutinis Lietuvos automobilių amžius -14 metų. Net 85 proc. automobilių yra senesni nei 10 metų. Jei galėtų, žmonės ir be „žaliojo“ mokesčio pirktų naujus automobilius. O nauji mokesčiai atitolina tokias galimybes. Vtv.lt už šio straipsnio turinį neatsako. Tai – subjektyvi autoriaus nuomonė.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
