Žirgų gerovės problemos, dar prieš keletą metų rūpėjusios saujelei entuziastų, pasiekė ir aukščiausių valdžios sluoksnių atstovų ausis. Vakar Žirgų globos asociacijos (ŽGA) nariai viešėjo pas žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir aptarė abipusio bendradarbiavimo galimybes, taip pat dalyvavo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl žirgų dalyvavimo Sartų lenktynėse šį savaitgalį.
„Džiaugiamės, kad į žirgų problemos sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio, prie to prisideda ir žiniasklaida, kurioje pasirodo pranešimų apie blogose sąlygose laikomus gyvūnus, arklių pardavimą mėsai. Tikimės, jog susitikimas su Žemės ūkio ministerijos atstovais, kuriame išdėstėme savo organizacijos patirtį ir poreikius, suteiks rimtą postūmį keliant elgesio su žirgais kultūrą Lietuvoje“, – vylėsi ŽGA atstovė Rūta Matukonytė.
Reklama
Jos teigimu, vienas iš teigiamų poslinkių yra tai, jog aukščiausiu lygiu buvo imta spręsti gyvūnų gerovės klausimą Sartų lenktynėse. „Susirūpinimas, ar dideli šalčiai nepakenks gyvūnams, yra sveikintinas ir pagrįstas. Jei dieną oro temperatūra nesieks 25 laipsnių šalčio, varžybos turėtų vykti, tam pritaria ir veterinarai. Žema temperatūra laikosi jau kurį laiką, tad gyvūnai turėjo prie jos kiek adaptuotis, kadangi treniravosi panašiomis sąlygomis. Tačiau pasisakome už privalomą detalų veterinarinį patikrinimą prieš varžybas, kuris užtikrintų, jog nestartuotų ligoti žirgai. Taip pat labai svarbu tinkamai paruošti arklides, kuriuose gyvūnai ilsėsis po starto. Leidimas lenktynėms jau yra duotas, tad už jų pasekmės turėtų būti atsakingi specialistai“, – sakė ŽGA atstovė.
Žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus teigimu, ministerija svarstys klausimą dėl moralinės ir finansinės pagalbos žirgų globėjams. „Pats asmeniškai esu susidūręs su šiurpiais gyvūnų nepriežiūros atvejais, o šis susitikimas tik patvirtino, jog gyvūnų apsaugos srityje yra daug erdvės konstruktyviems pokyčiams“, – pabrėžė ministras.
Pasak susitikime dalyvavusio Gintauto Babravičiaus, Liberalų ir centro Sąjungos pirmininko pavaduotojo, nors ir su labai mažomis pajėgomis ŽGA nuveikė daug svarbių darbų tiek tiesiogiai padedant nukentėjusiems žirgams, tiek rengiant įvairias švietėjiškas priemones žirgų gerovės klausimais. „Kaip žirgų entuziastas ir mylėtojas, negaliu likti abejingas jų problemoms, tad kartu su gyvūnų globėjais ieškosime galimybių plėsti ir stiprinti asociacijos veiklą“, – sakė politikas.
Kol kas metinis ŽGA biudžetas nesiekia 9 tūkst. Lt. Organizacijos narių teigimu, norint efektyviai vykdyti veiklą, reikia bent aštuonis kartus didesnės sumos. ŽGA yra numačiusi rengti švietėjiškus seminarus – nuo veterinarijos ABC iki žirgų biomechanikos. Juos vestų tiek Lietuvos, tiek D. Britanijos specialistai. Taip pat ŽGA planuose – edukacinė programa kaimo mokyklose, dalyvavimas žirginio sporto varžybose, labdaros koncertų ir kitų renginių organizavimas, švietėjiškos medžiagos leidimas.
„Dažnai sulaukiame pagalbos šauksmo iš kitų žmonių, kurie nori padėti apleistiems bei neprižiūrėtiems žirgams, bet taip pat susiduria su finansiniais sunkumais. ŽGA šiuo atveju galėtų bent dalinai prisidėti prie tokių akcijų, ne tik skleisdama žinias viešojoje erdvėje ir ragindama padėti, bet ir paremdama finansiškai. Neatsisakome minties ir apie prieglaudos atkūrimą, tam ieškome pastovaus ir stabilaus finansavimo. Be to, globojame du išgelbėtus žirgus – buvusį penkiakovininkų treniruočių partnerį Belfastą ir Bardo. Šie gyvūnai nepasižymi gera sveikata, tad jiems reikia ypatingos priežiūros. Kol kas jais rūpinasi mūsų savanoriai, aukodami savo asmenines lėšas“, – pasakojo R. Matukonytė.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
