Islandija padidino sugaunamų žuvų kvotą. Tačiau tai gali pasunkinti derybas dėl narystės ES. Kvotos padidinimas ypač supykdė Didžiąją Britaniją.
Kaip praneša „Financial Times“, Islandija yra kritikuojama, kad neva vėl pradeda „menkių karus“. Jie vyko nuo 1950 iki maždaug 1979 metų tarp Didžiosios Britanijos ir Islandijos žvejų dėl šiaurės Atlanto žuvų klodų.
Reklama
Islandija žuvų kvotą padidino nuo 2 tūkst. iki 130 tūkst. tonų per metus. Anot Didžiosios Britanijos atstovų, žuvų kvotos padidinimas turėtų būti vienas svarbiausių derybų dėl Islandijos narystės ES klausimų.
„Štai ateina šalis, norinti tapti ES nare. Tačiau, ką jie mums davė? Vulkano dūmus, finansines problemas. Iki šiol islandai nenori Didžiajai Britanijai išmokėti skolų. Ir dar jie nusprendė padidinti žuvų kvotą“, – teigė Struanas Stevensonas, vyresnysis Europos Parlamento žuvininkystės komiteto viceprezidentas.
Maria Damanaki, Europos Sąjungos žuvininkystės komisarė, įspėjo Islandiją, kad sprendimas padidinti sugaunamų žuvų kvotą gali apsunkinti stojimo į Europos Sąjungą derybų procesą.
Tiesa, ne viena Islandija padidino žuvų kvotą. Tai padarė ir Farero salos, priklausančios Danijos karalystei. Jie sugaunamų žuvų kvotą padidino nuo 25 iki 85 tūkst. tonų.
Jei tokios kvotos bus išlaikytos, tai bendrai paėmus 2010 metais žuvų bus išžuvauta 35 proc. daugiau nei rekomenduoja Tarptautinė jūros tyrinėjimų taryba.
Tačiau Islandijos žuvininkystės laivų asociacija teigė, kad jos nariai jau pagavo 60 proc. 130 tūkst. tonų per metus siekiančios žuvų kvotos.
Dėl tokio žuvų kiekio nusprendė pati Islandija, su niekuo nebuvo derėtasi. Be to, islandai pareiškė, kad „sustoti neketina“.
Sigurduras Sverrissonas, Islandijos žuvininkystės laivų asociacijos atstovas spaudai, teigė nemanantis, kad žuvų pagavimo mastai yra neatsakingi. Jis teigė, kad Islandija galėjo pagauti tris kartus daugiau nei nustatyta kvota: labai daug žuvų migravo į Islandijos jūrinius vandenis.
Ekspertai teigė, kad kylanti jūros vandens temperatūra privertė žuvis, pripratusias prie šaltesnės temperatūros, emigruoti šiauriau, link Islandijos.
„Tu gali paimti meškerę ir per pusvalandį prižuvauti daugybę žuvų. Vandenys tiesiog pilni žuvų“, – teigė Sigurduras Sverrissonas.
Maria Damanaki, Europos Sąjungos žuvininkystės komisarė, praeitą mėnesį teigė, kad nebuvo jokio pagrindo Islandijai padidinti sugaunamų žuvų kvotą.
Žuvininkystė, tikėtina, bus sunkiausias derybų dėl Islandijos narystės ES aspektas.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
