Panevėžio miškų urėdija Antradienį, balandžio 26 d., Panevėžio miškų urėdijos Paežerio girininkijos miškuose būrys talkininkų - politikų, verslininkų, aplinkosaugininkų, kariškių, teisėtvarkos pareigūnų, moksleivių, žurnalistų ir kitų miško mylėtojų - susirinko pagelbėti miško atkūrimo darbus vykdantiems miškininkams.
Girininko Edmundo Blauzdžiūno teigimu, buvusioje kirtavietėje, 2,5 hektarų plote, numatyta pasodinti 1,8 tūkst. juodalksnio, 2,6 tūkst. beržo, 2,8 tūkst. pušies, 3,4 tūkst. eglės sodinukų. Gausiai susirinkę talkininkai Paežerio miške netoli Kaubariškio sodų bendrijos dirbti pradėjo prieš vidurdienį.
Tai trečioji Panevėžio miškų urėdijos rengiama miško sodinimo talka, įtraukianti ir visuomenę. Praėjusiais ir užpraėjusiais metais miškininkai kvietė jaunuosius ir suaugusiuosius miško bičiulius sodinti Europos miško.
Nenoriai pozicijas užleidžianti žiema šiemet gerokai pakoregavo miškininkų darbų grafiką. „Jei praėjusiais metais sodinimo sezoną pradėjome balandžio 1 dieną, tai šiemet pirmuosius sodinukus medelyne pradėjome rauti trim savaitėmis vėliau", - sakė Panevėžio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas.
Vegetacijos laikotarpis, pasak urėdijos atstovo, taip pat prasidėjo vėliau, todėl sodmenų prigijimui vėluojantys darbai įtakos neturės. Šias mintis miškininkas išsakė Panevėžio miškų urėdijos rengiamos tradicinės miško sodinimo talkos išvakarėse.
'Miškai Panevėžio miškų urėdijos plotuose, kaip ir kitose šalies urėdijose, kasmet veisiami ir atkuriami vykdant valstybinę miškingumo didinimo programą", - aiškino urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas.
Atsižvelgiant į tai, kad spygliuočiai mažiau atsparūs ligoms ir kenkėjams, pastaraisiais metais stengiamasi veisti daugiau mišraus miško.
Šių metų sezono metu Panevėžio miškų urėdijoje planuojama pasodinti per 2 milijonus sodmenų, išaugintų urėdijos medelyne. Planuojama pasodinti apie 245 tūkst. pušies, 1,9 milijono eglės sodinukų, 42 tūkst. ąžuoliukų, 276 tūkst. beržo sėjinukų, 11 tūkst. maumedžio sodinukų ir 31 tūkst. kitų rūšių sodmenų.
Iš viso 2005 m. Panevėžio miškų urėdija planuoja apželdinti mišku 30 hektarų žemės ūkiui netinkamų plotų ir atkurti mišką 360 hektarų kirtaviečių. Šiems darbams atlikti skirta 765 tūkst. litų.
Praėjusiais metais urėdija apželdė mišku 33,3 hektaro žemės ūkiui netinkamų plotų ir atkūrė mišką 422,1 hektaro kirtaviečių. Į miškų atkūrimą ir įveisimą Panevėžio miškų urėdija investavo 919 tūkst. litų.
"Lietuvos miškingumo didinimo programos nuostatos reikalauja, kad iki 2007 metų kasmet būtų įveisiamas miškas 27 hektaruose žemės ūkiui netinkamų plotų. Kaip jau buvo minėta, vien mūsų urėdija nenaudinguose plotuose per metus įveisia 30 hektarų naujo miško", - pasidžiaugė urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas.
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė lankėsi Laikinuosiuose vaikų globos namuose, kur Savivaldybei skyrus lėšų, pradėti remonto darbai.|
Kaip Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai A.Grainienei pasakojo Laikinųjų vaikų globos namų direktorė Aida Žygelienė, Savivaldybei skyrus 50 tūkstančių litų, už gautas lėšas bus remontuojamos ir senosios patalpos, ir plečiamasi naujosiose: keičiami seni langai, įrengiami salė, tėvų ir vaikų bendravimo kambarys, atskiri mergaičių ir berniukų miegamieji bei sanitarinės patalpos, virtuvė. Administracijos direktoriaus pavaduotojos A.Grainienės teigimu, džiugu, kad Panevėžio miesto savivaldybė rado pinigų tėvų rūpesčio ir dėmesio stokojantiems mažyliams, kurių šiuose globos namuose nuolat gyvena 15-18.
Tai dar ne visos remontui skirtos lėšos, šiemet pasieksiančios Laikinuosius vaikų globos namus. Dar 50 tūkstančių litų bus skirta iš privatizavimo lėšų. Už jas remonto darbai bus tęsiami rugpjūčio mėnesį.
Šaltinis: Liberalų ir centro frakcijos Seimo Liberalų ir centro frakcijos nariai Gintaras Šileikis ir Eligijus Masiulis šiandien susitikę su Aplinkos ministru Arūnu Kundrotu sutarė, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys nutarimo projektą, pagal kurį būtų pakoreguotas "Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas'. Planuojamų pataisų esmė - Panevėžio miesto statuso pakeitimas priskiriant jį R kategorijos metropoliniam centrui.
Liberalų ir centro sąjungos nuomone, Panevėžys, kaip didžiausias Lietuvos Šiaurės Rytų miestas, 2002 m. buvo nepagrįstai priskirtas A kategorijos apskrities centrui ir prilygintas dvigubai mažesniems ir ekonomiškai silpnesniems Alytaus ir Marijampolės miestams.
"Pagal ekonominius, socialinius ir kitokius rodiklius Panevėžys gali laisvai lygiuotis su metropolijos centro statusą turinčiais Šiauliais. Juolab, kad pastaraisiais metais ir tiesioginės užsienio investicijos, ir pramonės plėtra Panevėžio apskrityje buvo dvigubai didesnė nei Šiauliuose', - teigia liberalcentristas Gintaras Šileikis. Nuosekliai ir aiškiai dėl Panevėžio miesto statuso pakeitimo pasisakančių liberalcentristų įsitikinimu, Vyriausybė turėtų atsižvelgti į Panevėžio miesto gyventojų ir verslo bendruomenės prašymus, siekiant užtikrinti sėkmingą miesto augimą ateityje.
Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas šiandien paskelbė paramos akciją '2 procentai - sau, artimiesiems, miestui". Jos esmė - aktyvinti miesto bendruomenę skatinant prisidėti prie vienos didžiausių miesto problemų - saugumo užtikrinimo - sprendimo. Kaip teigė Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas, "2005 metų Panevėžio miesto biudžete Savivaldybė, siekdama pagerinti bendruomenės narių saugumo mieste situaciją, numatė skirti daugiau nei 235 tūkstančius litų Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato programai "Operatyvus reagavimas į miesto gyventojų šauksmą". Ši suma bus skiriama vaizdo kameroms mieste įrengti bei pareigūnams nupirkti automobilių". Pasak Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovų, viena svarbiausių prevencinių, saugumo situaciją mieste gerinančių priemonių - vaizdo kameros. Į miestą kasmet vis daugiau atvyksta svečių iš užsienio, kitų Lietuvos regionų, kurie dažniausiai lankosi Laisvės aikštėje, Ukmergės, Respublikos, Elektros, Vilniaus gatvėse. Būtent čia yra miesto Savivaldybė, prekybos, kultūros, pramogų, sveikatos, teisėsaugos ir kitos įstaigos. Deja, iš miesto centre registruojamų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų statistikos matyti, kad čia padaroma nemažai nusikaltimų ir teisės pažeidimų. Miesto centras, aplinkinės gatvės ir objektai turi būti saugiausi, dažniausiai lankomi miesto gyventojų ir svečių. Saugumas šiose vietose keltų ne tik žmonių, bet ir verslo institucijų bei investuotojų pasitikėjimą. Todėl centre policijos atstovai siūlo įrengti 5 vaizdo kameras. Kartu tai leistų nukreipti daugiau patruliuojančių pareigūnų dėmesio kitoms miesto zonoms. Iki gegužės 1 dienos šalies gyventojai gali 2 procentus pajamų mokesčio skirti kaip paramą įvairioms organizacijoms - paramos gavėjoms. Panevėžio miesto savivaldybė ir vyriausiasis policijos komisariatas kviečia gyventojus šiuos 2 procentus skirti vaizdo kameroms mieste įrengti. Gyventojai kviečiami atvykti užpildyti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos prašymą iki 2 procentų pajamų mokesčio pervesti į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (paramos gavėjos kodas 288724610) sąskaitą AB banke 'Hansabankas". Tai bus galima padaryti specialiais akcijos plakatais pažymėtose vietose: Panevėžio miesto savivaldybės I a., prie budėtojų, Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate adresu Tulpių g.60 ir teritoriniuose miesto komisariatuose. Keturis balandžio mėnesio savaitgalius, penktadieniais 15-18 val. ir šeštadieniais 10-15 val., padedant miesto jaunimo organizacijų savanoriams, prašymo formą bus galima užpildyti ir bendrovės "VP Market" prekybos centruose "Maxima" Klaipėdos ir Ukmergės gatvėse. Dėl galimybės vykdyti akciją kreiptasi ir į prekybos tinklus "Palink" bei "Rimi". Kaip teigia Panevėžio miesto meras V.Matuzas, "Panevėžio siekis - tapti saugiausiu miestu Respublikoje. Ši akcija - mūsų žingsnis šio siekio link". Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės specialiai atidarytą sąskaitą papildė ir pirmieji - Panevėžio miesto mero V.Matuzo bei Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato vadovų - įnašai.
Šaltinis: Panevėžio miesto savivaldybė Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje vyko posėdis miesto paveldosaugos problemoms aptarti. Posėdyje dalyvavo Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė. Aptarti šie klausimai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimas ir administravimas savivaldybėse; kultūros paveldo objektų tvarkymas 2005 m. Panevėžio mieste kooperuojant lėšas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu; Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų perlaidojimas iš J.Balčikonio gimnazijos stadiono. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė D.Varnaitė taip pat apžiūrėjo tvarkomus miesto paveldo objektus (Kraštotyros muziejaus pastatą Vasario 16-osios g. 25A, XVII-XVIII a. skulptūras Kristaus Karaliaus katedroje, J.Balčikonio gimnaziją). "Džiugu, kad pastaruoju metu Panevėžio miesto savivaldybė skiria tiek dėmesio kultūros paveldo išsaugojimui. Tokių savivaldybių Respublikoje nėra daug", - sakė Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės. Šiemet Panevėžio miesto savivaldybė paveldo objektams tvarkyti skyrė per tris kartus daugiau lėšų nei pernai - iš viso 400 tūkst. Lt. Šios lėšos skirtos Kraštotyros muziejaus pastato (Vasario 16-osios g. 25 A) avarinės būklės likvidavimo, remonto ir pritaikymo darbams, J.Balčikonio gimnazijos stadione esančių I pasaulinio karo vokiečių karių kapų tyrimo, identifikavimo, iškasimo darbams, Senųjų miesto kapinių slenkančiam šlaitui sutvarkyti, XVII-XVIII a. nežinomų šventųjų, dvasininkų, pasauliečių, angelų skulptūroms Kristaus Karaliaus katedroje restauruoti, J.Masiulio knygyno 100-ųjų įkūrimo metinių proga memorialinei lentai sukurti, Panevėžio paveldosaugos specialiajam planui baigti. Taip pat 2005 m. Panevėžio miesto paveldo objektams tvarkyti bus gauta lėšų iš Kultūros vertybių apsaugos departamento (Kraštotyros muziejaus tvarkymo darbams (Vasario 16-osios g. 25A) - 200 tūkst. Lt, Kristaus Karaliaus katedros skulptūroms -10 tūkst. Lt). Iš Vyriausybės rezervo skirta 116 tūkst. Lt. I pasaulinio karo vokiečių karių palaikams iškasti iš J.Balčikonio gimnazijos stadiono. Planuojama darbus pradėti liepos-rugpjūčio mėnesiais, baigti - iki rugsėjo 1-osios. Palaikus numatomi perkelti į Kauną.
Šaltinis: Panevėžio keliai AB "Panevėžio keliai" vadovai apgailestauja, kad bendrovės darbuotojų kelionė, kurios maršrutas sutapo su Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno pasirinktu kelionės maršrutu, sukėlė nepagrįstai didelį žiniasklaidos susidomėjimą ir buvo netiksliai interpretuota. "Gal politikai,ir kiti valdžioje esantys žmonės yra raupsuotieji, kad juos išvydus reikia bėgti iš lėktuvo, idant nebūtum apkaltintas sumokėjęs už jų kelionę?" - stebėjosi AB "Panevėžio keliai" bendrovės generalinis direktorius Virmantas Puidokas. Plačiau…
Šaltinis: Panevėžio miesto savivaldybė Siekdama išsiaiškinti Panevėžio miesto įvaizdį tarp šalies gyventojų, miesto stipriąsias ir silpnąsias puses, Panevėžio miesto savivaldybės administracija užsakė apklausą, kurią atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra "TNS Gallup". Apklausa parodė, kad panevėžiečiai yra savo miesto patriotai ir kur kas geriau vertina gimtąjį miestą nei likę šalies gyventojai. Apklausos duomenimis, 72 proc. panevėžiečių - savo miesto patriotai. Tarp panevėžiečių dominuoja pozityvios nuostatos savo miesto atžvilgiu: daugiau nei pusė apklaustųjų Panevėžį pirmiausia asocijuoja su savo gimtuoju miestu, namais, artimaisiais, draugais, darbu, įvairiais miesto objektais (Senvage, Nevėžiu ir kt.). Tad net ir esant galimybei pasirinkti, du trečdaliai panevėžiečių neketina išvažiuoti iš savo gimto miesto.
Šaltinis: Panevėžio savivaldybė Didžiąją daugumą (apie 72 proc.) panevėžiečių pagrįstai galima vadinti savo miesto patriotais. Tokias išvadas padarė Panevėžio miesto savivaldybės vadovai analizuodami Panevėžio miesto ir kitų šalies miestų gyventojų apklausos duomenis.
Šaltinis: Panevėžio savivaldybė Spalio 7-9 dienomis Vilniuje, "Litexpo" parodų centre, jau trečią kartą rengiamoje parodoje "Miestas-2004" bus pristatytas ir Panevėžio miestas. Parodoje, kurios temos - miesto ūkis, nekilnojamasis turtas, investicijos, infrastruktūra ir pastatų techninė įranga - Panevėžys bus pristatomas kaip atviras investicijoms, turintis plėtros potencialą miestas.
