Gintautas Subačius Rugpjūčio 21 d. nuo ryto du Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai skubėjo gesinti Miežiškių seniūnijoje Kavoliškio kaime kilusio gaisro.
Į nuolatinės dislokacijos vietą ugniagesiai grįžo jau po 19 valandos, kai gaisras buvo visiškai lokalizuotas ir dauguma valstybinių bei privačių įstaigų jau buvo baigusios darbą.
Reklama
Mat užsidegus garažui, ūkiniam pastatui ir daržinei teko perpurtyti maždaug 4 tonas šieno. Savo darbo vyrai nesureikšmino, tačiau pripažino, kad kiekvieną kartą, nuskambėjus aliarmo signalui, vyksta į nežinią, o toji nežinomybė dažnai gresia ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Be to, niekas nežino, ar užgesinus vieną gaisrą iš karto neteks skubėti į kitą. Prakalbus apie galimus ir esamus pavojus, ugniagesiai sako: "Toks darbas. Jei jį pasirinkai, privalai ir atlikti".
"Panevėžio balsas" nusprendė pasidomėti iš gaisro grįžtančių ugniagesių "virtuve" ir pasiteiravo, kokio likimo sulaukia ekstremaliose situacijose nuo vandens ir prakaito permirkusi apranga, technika, kaip tvarkoma ir džiovinama kita per gaisrus naudota įranga ir įrankiai.
Gaisras baisiau už vagį
Liaudies išmintis byloja: geriau vagys, nes jie palieka nors sienas, nei gaisras. Dažnai po jo žmonės lieka kaip stovi, nes viską praryja ugnis. Ne kartą teko girdėti, kad ugniagesiai atvyko pavėluotai, netinkamai gesino gaisrą, neturėjo pakankamai vandens, užliejo turtą, tačiau dažniausiai kaltinimai būna be priežasties.
Ugniagesiai išvažiuoja vos gavę aliarmo signalą, tačiau jiems ypatingai sunku susiorientuoti kolektyviniuose soduose, kur nėra jokios informacijos, atokesniuose vienkiemiuose. O nestelbiama ugnis neša vis didesnius nuostolius ir ne kartą yra buvę, kai į gaisravietę atskubėję ugniagesiai rasdavo tik styrantį kaminą. Be to, vietoje dažniausiai nebūna vandens, todėl tenka važiuoti kelis ar keliolika kilometrų jo ieškoti, nes esant dideliam spaudimui automobilio cisternoje esančio vandens pakanka vos kelioms minutėms.
Puikios sąlygos
Laikinai einantis Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas jo pavaduotojas majoras Arūnas Šniukšta "Panevėžio balsui" sakė, kad pirmosios komandos dislokacijos vietoje ugniagesiams sudarytos gana geros darbo ir poilsio sąlygos. Jas numatoma gerinti ir tarnybą atliekantiesiems J.Janonio gatvėje. Ramygalos gatvėje ugniagesiai turi gerus poilsio kambarius, yra virtuvė, skalbykla, įrengta automobilių plovykla, žarnų plovykla ir džiovykla.
Pasiteiravus, kaip ir kur valoma ugniagesių apranga, A.Šniukšta sakė, kad tarnybinę aprangą skalbiasi patys pareigūnai, o dėl kovinės aprangos valymo yra sudaryta sutartis su viena iš miesto drabužių valymo įmonių. Apranga išvaloma per vieną ar dvi paras, todėl per kitą budėjimą ji būna beveik kaip nauja. Minėta apranga yra valoma pagal poreikius. Jei iš gaisro grįžusiam ugniagesiui reikia naujos aprangos, yra jos rezervas.
Tarnybos viršininko pavaduotojo A.Šniukštos teigimu, pagal normatyvus Lietuvoje pagaminta kovinė apranga išduodama trejiems metams, tačiau dažniausiai ji tarnauja ilgiau. Nepaisant normatyvų, jei apranga sugadinama gesinant gaisrą, ji yra pakeičiama, net jei ji tarnavo vos keletą dienų.
Gerins ir kitos komandos sąlygas
A.Šniukštos teigimu, pirmojoje komandoje Ramygalos gatvėje automobiliai plaunami uždaroje plovykloje. Pastebėjus plovykloje stovinčias balas, pareigūnas pripažino, kad statybininkai padarė šiek tiek broko. Anot jo, J.Janonio gatvėje priešgaisrinė technika kol kas plaunama lauke, tačiau ir ten numatoma įrengti uždarą plovyklą bei techninį postą. Pirmajai komandai yra nupirkta ir moderni žarnų plovimo ir džiovinimo įranga, o J.Janonio gatvėje jos tebedžiovinamos specialiame bokštelyje.
A.Šniukšta patvirtino, kad nors ir nedažnai, tačiau būna atvejų, kai ugniagesiams nė kiek nepailsėjus iš vieno gaisro tenka važiuoti į kitą. Po budėjimo pamainos jiems suteikiamos trys poilsio dienos. Tačiau esant ekstremaliai situacijai, į tarnybą gali būti iškviečiami ir tuo metu nebudintys žmonės.
Ugniagesių trūksta
Aišku, kad ugniagesių darbas nėra lengvas, o kartais ir pavojingas. Pasak pavaduotojo, gesinant gaisrą Miežiškių seniūnijos Kavoliškio kaime dalyvavo 16 Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir 4 Raguvos, Tiltagalių, Kupiškio rajono Subačiaus ugniagesių komandų darbuotojų.
"Žmonės neretai iš gaisro grįžta murzini, pavargę, nes jie nėra robotai, - sakė A.Šniukšta. - Tačiau, jei pasirinkome tokį darbą, turime jį atlikti gerai". Beje, ugniagesio darbas dėl pačios darbo specifikos ir gana griežtų reikalavimų nėra paklausus. Jau dabar tarnybai trūksta 8 ugniagesių, 3 skyrininkų, 7 vadovaujančio personalo pareigūnų.
Bene dažniausiai žmonės priekaištauja, kad ugniagesiai į gaisrą atvažiavo be vandens. A.Šniukšta sako, kad jie žino tuos žmonių priekaištus, tačiau žmonės turi suprasti, kad net didžiausias gaisrinis automobilis talpina vos 12, o mažesni - 5 kubinius metrus vandens. Priklausomai nuo spaudimo vienu automobiliu atvežtas vanduo išpumpuojamas per 2-11 minučių, todėl susidaro įspūdis, kad automobilis atvažiavo gesinti gaisro nepasiruošęs.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
