Balandžio 8 d. 20 val. Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6), Vilniuje rengiamas Sakralinės muzikos festivalio koncertas „In monte Oliveti“.
Jo programa sudaryta iš Didžiosios savaitės giesmių – muzikos, skambančios Katalikų bažnyčioje nuo Verbų sekmadienio iki Velykų vigilijos. Koncertą rengia Vilniaus arkikatedros grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vad. Dainius Juozėnas) ir kamerinis choras „Aidija“ (vad. Romualdas Gražinis).
Reklama
Koncertas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, įėjimas į koncertą – nemokamas.
Lotynų liturgijoje ypač prasmingos yra Didžiojo ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio apeigos, kuriose minimos paskutiniosios Jėzaus Kristaus gyvenimo žemėje dienos, ruošiamasi pasitikti prisikėlimą. Ypatingi ir grigališkojo choralo giesmių tekstai, pranašų, psalmininko ar Bažnyčios tėvų lūpomis kalbantys apie Viešpaties kančią ir naujo gyvenimo viltį, o giesmių melodijos meistriškai išryškina šias susikaupimo nuotaikas.
Įspūdingiausi liturginiai tekstai giedami per Naktinių budėjimų (kitaip vigilijų) valandą. Tokia maldos praktika Europos vienuolynuose įsitvirtino ankstyvaisiais viduramžiais ir nepakito iki mūsų dienų. Ši liturginė valanda (dar vadinama „Tenebrae“ – „sutemomis“ dėl to, kad buvo giedama beveik visiškoje tamsoje, vis užpučiant po žvakę) yra sudėtingos struktūros, sudaryta iš antifonų, psalmių, skaitinių ir responsorijų. Čia skamba ir Jeremijo raudų tekstai iš Senojo Testamento.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ atliks fragmentus iš šių liturginių valandų.
Liturginiais šių giedojimų tekstais parašyta ir daug chorinės muzikos. Lietuvių choro literatūros klasika yra tapę Juozo Naujalio (1869–1934) motetai, sukurti pagal Didžiojo ketvirtadienio responsorijų tekstus. Didžiojo penktadienio nakties apeigoms motetus 2001 m. sukūrė Kristina Vasiliauskaitė (g. 1956).
Iki šiol jie atlikti tik keletą kartų. Šiuos įspūdingus lietuvių kompozitorių chorinius opusus, papildęs Vakarų Europos klasikų Tomás Luis de Victoria (1548–1611), Pablo Casals (1876–1973), Francis Poulenc (1899–1963) motetais, pristatys kamerinis choras „Aidija“.
Abu chorai koncertą baigs Gregorio Allegri 50-ąja psalme „Miserere“.
Žymusis italų kompozitorius šį kūrinį parašė Didžiojo trečiadienio apeigoms Siksto koplyčioje, jo negalima buvo perrašinėti ar atlikti kur kitur ar kitomis progomis. Istorija pasakoja, kad tuomet Romoje viešėjo keturiolikmetis Mocartas.
Apeigų metu išgirdęs „Miserere“, jis grįžęs namo kūrinį užrašė iš atminties. Tokiu būdu paplitęs visoje Europoje, iki šiol G. Allegri „Miserere“ laikomas populiariausiu choriniu a cappella kūriniu.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
