Artėjant dvidešimt pirmosioms kovos už Lietuvos laisvę metinėms, šalies koncertų salės pakvies visuomenę kartu atminti sausio 13-osios įvykius ir pagerbti laisvės gynėjus. Sausio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus Televizijos bokšte bus atlikta kantata „Noctis“, o taip pat veiks garso ir šviesų instaliacija „Laisvės tunelis“.
Kantata „Noctis“ (iš lotinų kalbos noctis – naktis) – tai dokumentinės variacijos, kurių muzikinį pagrindą sudaro autentiškų 1991 m. sausio 13-osios nakties garsų koliažas. Elektroakustinio kūrinio koliažą papildys solistų Laurynos Bendžiūnaitės (sopranas), Tomo Pavilionio (tenoras), Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, Kauno valstybinio choro bei pianistės Marijos Grikevičiūtės kolektyvas, diriguojamas maestro Vytauto Lukočiaus.
Reklama
Kantatos idėjos autorius ir kompozitorius Jonas Sakalauskas, prieš metus inicijavęs šį projektą, dalinasi mintimis apie kūrinį bei lietuvių tautos istorijai svarbių įvykių vietą mene.
Kaip pasirinkote Sausio 13-osios tematiką kantatai „Noctis“?
Mano tėvas buvo laisvės gynėjas, kurį sausio 13-osios naktį sužeidė tankai. Man ir mano šeimai tai buvo sunkus, bet labai reikšmingas gyvenimo įvykis. Manyčiau, tai buvo vienas svarbiausių istorinių etapų, kuomet Lietuvos visuomenė kaip niekad buvo vieninga. Nenorių išskirti sausio 13-osios iš kitų valstybinių švenčių, tačiau man ši yra išties suprantama ir aktuali. Juk dauguma buvome jos liudininkais.
Kiekvienais metais visa šeima minėjome šią dieną. O tėvui gulint sunkios ligos patale, prieš mirtį, daviau pažadą, kad parašysiu kūrinį laisvės gynėjams atminti. Mano tėvas labai norėjo sulaukti sausio įvykių 20-mečio, bet nesulaukė. Kantatą „Noctis“, kuri pirmą kartą buvo atlikta prieš metus, jam ir dedikavau.
Ar negąsdina atsakomybė?
Taip, tai didelė atsakomybė. Jaunam kūrėjui tai išties didelis iššūkis. Tačiau man sausio 13-oji yra ypač svarbi: tikiu tuo, apie ką ir kaip kalbu. Todėl esu užtikrintas dėl pasirinktos kūrinio koncepcijos.
Koks yra kūrinys „Noctis“?
„Noctis“ – tai tipinis stambios formos kūrinys styginių orkestrui, solistams ir chorui. Lotinišką pavadinimą naudojau lyg nuorodą į žanrą Requiem in memoriam. Muzikoje yra plačiai eksploatuojama dokumentinė 1991 m. sausio 13-osios garsinė medžiaga. O kantatos libretas yra sukurtas, remiantis knyga „Lietuva. 1991 01 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai“. Stengiausi kuo nuoširdžiau pažvelgti į šiuos įvykius. Iki šiol atminty išliko nerimastingos nuotaikos ir žinia, kad tėvas gyvas, tačiau sužeistas.
Šiemet kantatos atlikimą papildys mano brolio, video menininko Rimo Sakalausko ir Barto Polonskio vaizdo projekcijos, bei architektų Sigitos Šimkūnaitės ir Arūno Paslaičio kurta scenografija.
Kas dar laukia atėjusiųjų prie Televizijos bokšto sausio 12 d. vakarą?
Televizijos bokšte taip pat veiks garso ir šviesų instaliacija „Laisvės tunelis“, kurioje yra atkuriama 1991 m. sausio 13-osios nakties atmosfera: garsai, fonai, šviesos. Vos per trisdešimt sekundžių, kurių užtenka tam, kad pereitumėte Televizijos bokšto tunelį, kiekvienas pageidaujantis galės tinkamai nusiteikti kantatos „Noctis“ perklausai ir suvokimui.
Į nemokamą kantatos „Noctis“ pristatymą Vilniaus Televizijos bokšto konferencijų salėje kviečia projekto organizatoriai – nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešoji įstaiga „United Voices“. Renginys taip pat bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos radijo ir televizijos antrąjį kanalą.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
