Advokatai ir jų padėjėjai kartu su notarais ir antstoliais 2010 m. sumokėjo per 18 mln. litų valstybinio socialinio draudimo ir beveik 5,7 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš viso įmokas pervedė 2,7 tūkst. savarankiškai dirbusių teisininkų. Be to, šalyje dirbę beveik 1,6 tūkst. advokatų 2010 m. į valstybės biudžetą, iš kurio lėšos perskirstomos švietimui, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai, kitoms visuomenės reikmėms, sumokėjo 46 mln. 357 tūkst. litų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Palaipsniui didintą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą advokatai moka nuo 2009 m.
„Laisvųjų profesijų teisininkų „Sodrai“ sumokamų įmokų suma išaugs ir be papildomo tarifo didinimo, mat jau seniai baigėsi savarankiškai dirbantiems asmenims taikytas pereinamasis periodas. Ir pernai, ir anksčiau buvo mokėtas 8,5 proc. didesnis, t. y. 28,5 proc. ir 9 proc. sveikatos draudimo tarifas“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Virginijus Leonas Papirtis.
Reklama
Beveik pusę arba vien 8 mln. litų į „Sodros“ biudžetą patekusios sumos sumokėjo didžiausias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, gavę laisvųjų teisinių profesijų atstovai. Dar 3,625 mln. litų valstybinio socialinio draudimo fondui pervedė 21 tūkst. litų dydžio deklaruotų metinių pajamų vidurkį nurodę teisines paslaugas teikę asmenys. Kitų pajamų grupių atstovų indėliai į „Sodros“ biudžetą svyravo nuo 700 tūkst. iki 3 mln. litų.
Pagal deklaracijų duomenis, vien advokatai 2010 m. mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 3 kartus daugiau nei antstoliai ir 2 kartus daugiau nei notarai. Išvardintų profesinių bendrijų atstovai perskirstymui visuomenės reikmėms pervedė atitinkamai 46,4 mln., 30,5 mln. ir 21,2 mln. litų; iš viso – beveik 1 mlrd. litų.
„Nesuklysiu pasakęs, kad tokių sumų nemokėjo kitos savarankiškai dirbančių ir kartu laisvosioms profesijoms, kurioms taikomas 3 kartus didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, priskiriamos mokesčių mokėtojų grupės – nei ūkininkai, nei psichologai, nei žurnalistai ar buhalteriai“, – indėlį į viešuosius finansus įvertino V. L. Papirtis.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko, tik apie 10 proc. visų advokatų 2010 m. registravosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, t. y. jų metinės pajamos viršijo 100 tūkst. litų. Didžiosios daugumos beveik 70 proc. advokatų pajamos, iš kurių reikėjo mokėti mokesčius, nuomoti biuro patalpas, samdyti aptarnaujantį personalą, pirkti kanceliarines prekes, mokėti sąskaitas už telefono paslaugas ir pan., per mėnesį nesiekė 5 tūkst. litų. Deklaracijų duomenimis, 2010 m. mažiausios apmokestintos advokato pajamos buvo per 1 tūkst. litų.
Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių bei jų padėjėjų pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra 50 proc. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų iš individualios veiklos gautų pajamų. Ši suma negali būti mažesnė kaip 9,6 tūkst. litų ir didesnė kaip 56,2 tūkst. litų per metus.
Šiais metais patvirtintas 28,5 proc. advokatų „Sodros“ įmokos tarifas. Advokatai privalomai draudžiami pensijų ir ligos bei motinystės socialiniu draudimu. Jiems taip pat taikomas 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokų tarifas.
Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vadinamosios socialinių mokesčių „lubos“ savarankiškai dirbantiems asmenims taikomos Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje ir Austrijoje. Tokia pati kaip samdomiems darbuotojams savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarka galioja tik Islandijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Vengrijoje, Olandijoje ir Skandinavijos šalyse.
Net 13-oje šalių pareiga draustis ligos ir motinystės socialiniu draudimu savarankiškai dirbantiems asmenims yra grįsta savanoriškumo principu arba tokios iš viso nenumatyta. Visose šalyse savarankiškai dirbantieji nedraudžiami nuo nedarbo ir nelaimingų atsitikimų.
Pagal savarankiškai dirbantiems asmenims taikomą „Sodros“ įmokų tarifo dydį Lietuva yra tarp trijų didžiausią apmokestinimą taikančių valstybių. Didesnė socialinių mokesčių našta slegia tik Čekijos ir Estijos laisvųjų profesijų atstovus ir kita individualia veikla užsiimančius asmenis.
„Sodra“ 2012 m. iš savarankiškai dirbančių asmenų planuoja gauti beveik 126 mln. litų pajamų.
Lietuvos advokatūra kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško priemonių, kaip tobulinti socialinio draudimo sistemą neiškreipiant kertinių visuomenės solidarumo ir einamojo išmokų mokėjimo principų, kuriais grindžiama valstybinio socialinio draudimo sistema.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
