Giedrė Armalytė Internetinių panaudotų knygų parduotuvių savininkai sako sulaukiantys vis didesnio skaitytojų būrio. Augantį susidomėjimą jie aiškina naujų knygų brangimu, interneto svetainių patogumu bei „iš lūpų į lūpas“ perduodama reklama.
Vis dėlto tokių knygynų įkūrėjai iš savo veiklos uždirbti didelio pelno nesitiki, ir sako, kad jos imasi labiau dėl idėjos.
„Nuolat skaitančiam žmogui padėvėta knyga yra paklausi prekė, neprarandanti vertės“, – įsitikinęs Andrius Šlimas, kuris pirmasis Lietuvoje įkūrė internetinį panaudotų knygų knygyną 2007 metų vasarį. O internetas, jo teigimu, pirkėjui padeda lengviau pasiekti reikiamą knygą, leidžia patogiai atsiskaityti, kartu iš pardavėjo nereikalauja didelių investicijų.
Pasak A. Šlimo, svetainės inknygynas.lt klientų, užsiregistravusių puslapio sistemoje, skaičius per metus išaugo daugiau kaip 4 kartus.
Paulius Bulota interneto svetainę noriuknygu.lt įkūrė tik praėjusių metų sausį. Jis pasirinko kiek kitokį panaudotų knygų pardavimo būdą: jos nesiunčiamos – pirkėjas asmeniškai susitinka su pardavėju. Vaikinas įsitikinęs, kad tie, kas domisi knygomis, yra labiau linkę bendrauti.
Pirmais mėnesiais šį internetinį knygyną kasdien aplankydavo tik 20–30 žmonių, o akivaizdus padidėjimas pastebimas nuo šių metų pradžios. Dabar kiekvieną dieną jį aplanko 300 unikalių vartotojų.
Didelio pelno nesitiki
Tačiau šių knygynų savininkai iš savo veiklos daug užsidirbti nesitiki, ir sako, kad jos imasi labiau dėl idėjos. „Tai nėra didelį pelną garantuojantis ar galintis garantuoti verslas, mat parduodamos knygos labai pigios“, – sako A. Šlimas.
Pasak P. Bulotos, svetainėje noriuknygu.lt kaina svyruoja nuo 0 iki 30 Lt, nepriklausomai nuo knygos išvaizdos. Išorei dėmesio neskiria ir A. Šlimas: „Dėvėtų knygų pirkėjai vertina ne viršelio kietumą ar blizgumą, o tai, kas po tuo viršeliu“. Jei knyga populiari, žinomo autoriaus – teks sumokėti daugiau, tačiau kaina nesieks tradiciniuose knygynuose siūlomos sumos.
Abu internetinių knygynų vadovai sutinka, kad dabartinė situacija leidžia nebent plėsti svetainės funkcionalumą, interaktyvumą.
Kaip kliūtis greičiau sulaukti dar didesnio susidomėjimo jie vardija reklamos stygių, nepasitikėjimą internetine prekyba, pirkėjų konservatyvumą.
Kiti šio verslo iššūkiai – brangi sandėlio patalpų nuoma, dideli knygų katalogavimo kaštai. „Kai kurių knygų turime tik po 1 ar 2 egzempliorius, tad visi kaštai – knygos suradimas, aprašymas, fotografavimas ir paruošimas – tenka jai vienai“, – teigia A. Šlimas.
Be to, smarkiai gausėjant klientų, tektų samdyti personalą, kad šis suvaldytų augantį užsakymų kiekį.
Skaitytojai randa ir pliusų, ir minusų
Žurnalistikos studentė Monika Lauciūtė jau turėjo progą pasinaudoti internetinės knygų parduotuvės paslaugomis. Pasak merginos, tokia sistema turi ir savų pliusų, ir minusų.
„Ilgai ieškojau vienos senesnio leidimo knygos, tad komerciniuose Vilniaus knygynuose vis nepavykdavo rasti. Susidomėjau puslapiu sena.lt, kuriame buvo mano norima knyga. Puslapio veikimo principas paprastas – gauni knygos pardavėjo kontaktą ir su juo susitinki išrinktoje vietoje.
Gauta knyga džiaugiuosi – nors ir ne nauja, tačiau tvarkinga, pigi. Vienintelis mano įžvelgiamas minusas – ilgos derybos su pardavėju, kur ir kada susitikti“, – patirtimi dalinosi M. Lauciūtė.
Psichologiją studijuojanti Gabrielė Zavališinaitė domisi specializuota literatūra, kurios Lietuvoje pakankamai sunku rasti. Ji ne kartą ryžosi pirkti panaudotas knygas iš užsienio svetainių. Pasak studentės, svarbu apsiskaičiuoti, ar knyga su siuntimo išlaidomis nekainuos labai brangiai. „Atsiųstų knygų kaina buvo išties žema, o ir kokybė viršijo mano lūkesčius“, – pasakojo G. Zavališinaitė.
Domisi ne tik jaunimas
Pagrindinis internetinių panaudotų knygų knygynų lankytojas – jaunas žmogus. Pasak P. Bulotos, jo panaudotų knygų svetaine naudojasi kultūra besidomintis jaunimas, kuris drąsiai eina ir į susitikimus dėl knygų.
„Fizinės panaudotos knygos yra aktualios jaunimui, turinčiam ribotą biudžetą, kuris noriai sutinka susitikti ir keistis jomis“, – pritaria Vilniaus universiteto lektorius, knygų skaitmeninimo etuziastas Džiugas Paršonis.
Kita vertus, pasak Dž. Paršonio, pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi internetu, tad nemažai svetainių jau mąsto, kaip tapti priimtinesnėmis ir patogesnėmis ne tik jaunai auditorijai.
Kad ir vyresnieji domisi internetiniais panaudotų knygų knygynais, patvirtina Andrius Šlimas: „Didžioji dalis mūsų pirkėjų yra vyresnio amžiaus, kurie daugiau skaito ir domisi, žino, ko nori, ieško ir randa“.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
