Paskutinę šių metų sausio dekadą 18 istorijos, žurnalistikos ir menų studentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susibūrė Kernavėje bendrai kūrybinei veiklai, kuri, naudojant neformalias edukacines priemones, leido projekto dalyviams giliau pažinti Baltijos šalių istorinį kontekstą, pajusti asmeninį santykį su istorinių įvykių dalyviais.
Vyksiantis keliais etapais projektas „Sielvarto stotys“ turi keletą tikslų – neformaliai, kūrybiškai supažindinti studentus su Baltijos šalių tremties istorija, sukurti originalius šiai temai skirtus bei išliekamąją vertę turinčius video ir/arba audio objektus ir pristatyti juos visuomenei.
Būsimieji istorikai, žurnalistai, menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos džiaugiasi šio projekto jiems suteikta neįprasta galimybe dirbti kartu. Kaip sako Latvijos universiteto istorijos fakulteto studentas Edgars Engizers, projekto dalyviams tai - ne vien trijų kaimyninių šalių istorijos ir nūdienos pažinimas, bet ir tam tikras iššūkis - rasti bendrą kalbą tarp įvairių specialybių atstovų, suderinti jų specifinius darbo metodus bendrai kūrybai.
Reklama
Diskutuodami apie būsimus audiovizualinius produktus, kurie bus kuriami šių metų vasarą, studentai akcentuoja įvairiausius bendros skaudžios istorijos aspektus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje televizijos rezisūros besimokančios Aistė Žegulytė ir Eglė Neseckaitė ypatingai vertina galimybę asmeniškai bendrauti su stalinistines represijas patyrusiais žmonėmis, žavinčiais savo stiprybe ir meile gyvenimui.
Jauniems kurėjams rūpi ne tik jų bendraamžiams patrauklia forma papasakoti apie tragiškus bendros istorijos puslapius. Pasak Montos Neinbergos, Latvijos universitete studijuojancios komunikacijos mokslus, Baltijos šalių studentams šis projektas suteikia puikią galimybę ne tik geriau susipažinti su istorija, bet ir per bendrą praeitį pažvelgti į dabartinę visuomenę, jos ateitį.
Pirmo etapo metu, kuris skirtas informacijos kaupimui bei kūrybinių idėjų generavimui, istorija besidomintis jaunimas susitiko su tremtiniais laptieviečiais Irena Saulute Špakauskiene ir Jonu Markausku, buvusiu politiniu kaliniu profesoriumi Algiu Tomu Geniušu, iš kurių lūpų išgirdo intymius ir asmeniškus įvykių išgyvenimus.
Istorijos tyrinėtojai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis pristatė platesnį istorinį, kultūrinį bei socialinį tremčių, jų priežasčių bei padarinių kontekstą.
Studentai aplankė masinių žudynių, kitų stalinistinių represijų vietas, muziejus, kūrybinių dirbtuvių metų sėmėsi žinių diskutuodami su filmų režisieriais Giedre Beinoriūte, Jonu Ohmanu, Algimantu Maceina, viena projekto moderatorių Janina Lapinskaite.
Savo patirtimi su būsimais žurnalistais, istorikais ir menininkais dalinosi ekspedicijų „Misija Sibiras“ dalyviai.
Antro etapo metu, vasarą, tarptautinių meno ir istorijos dirbtuvių dalyviai realizuos savo idejas vadovaujant žinomai dokumentinų filmų režisierei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros vedėjai J.Lapinskaitei. Audiovizualiniams projektams kurti bus naudojami dalyvių užfiksuoti tremtinių atsiminimai, dokumentinė medžiaga iš Lietuvos Genocido aukų muziejaus fondų, asmeninių bei kitų archyvų. Numatomos projekto galutinių darbų prezentacijos įvairuose Latvijos, Lietuvos bei Estijos miestuose – muziejuose, tyrimų centruose, viešose erdvėse.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
