Lapkričio 23 d. (trečiadienį) 18 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje vyks Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos konkurso „Debiutas“ (2010) laureatės Ievos Rutės fotografijų parodos „Ten, tarp ir niekur“ atidarymas. Jo metu autorė pristatys, papasakos bei visus pavaišins arbata iš Kinijos.
Ieva Mazūraitė-Novickienė Žvelgiant į Ievos Rutės nuotraukas pabėgti nuo minties, jog tai kelionių fotografijos, ko gero, neįmanoma. Darbus vienijantys motyvai – kalnų ir slėnių vaizdai, praeiviai ir jų apdarai, kur ne kur pasirodantys užrašai – leidžia suvokti, jog autorės keliauta ir kad mes žvalgomės po jos kelionių fotodienoraščių ištraukas. Pastabesni atpažins Tibetą, šventas vietas ir šventyklas, tenykščius žmones ar jų šventes. Tačiau kaip turistinės fotografijos jos pernelyg išblukusios, dėmėtos, peršviestos, neryškios ir nekokybiškos, sakytumei, nevykusios ir netinkamos užpildyti asmeninių prisiminimų albumo puslapius. Ne daug ką tegali pasakyti ir apie objektus, kurie įamžinti šiose nuotraukose. Net jei tai ir svarbus turistinės traukos objektas, kaip antai Himalajų kalnai, neretai juos sunkiai beatpažinsi. Todėl priskirti šioms fotografijoms tik kelionių reprezentavimo funkciją būtų neapdairu.
Ievos Rutės nuotraukas drįsčiau pavadinti asketiškomis fotografijomis. Jose atsisakoma visko, kas primintų išoriškai efektingą, ryškų ir kokybišką, tačiau nebylų atvaizdą, ir siekiama sprendimo, atskleidžiančio autorės grynąjį, apnuogintą santykį su patyrimu, kurį fiksuoja fotografija. Eidama ne formalaus fotografinio realizmo link, o vaizdo gilumo, daugiasluoksniškumo kryptim, fotografė savo darbus priartina prie kontempliatyvios tapybos akvarele. Dėka susidubliavusių kadrų nuotraukose kalnai ir slėniai tarsi virpa, išsilieja, peizažai praranda savo konkretumą. Intensyvias ir net kontrastingas spalvas slopina stipri dominuojanti šviesa, išryškinanti tik kadro centrą tarsi menamo veiksmo sceną. Keistą sapno ar blausaus prisiminimo įspūdį sustiprina visų fotografijų pakraščius gaubianti laipsniškai intensyvėjanti juoduma. Taip nuotraukos turinys neišblaškomas detalėse, o žiūrovo dėmesys telkiamas į šviesos dėme akcentuojamą meditatyvią erdvę.
Ieva Rutė prisiekusi keliautoja, tačiau kaip fotografuoja taip ir keliauja ji neįprastai. Ji – ne turistė-vartotoja, o šiuolaikinė nomadė, neužsibūnanti vienoje vietoje ilgai, tačiau atvykusi į kitą šalį, jos kultūrą išgyvena, pažįsta ir pajaučia taip, jog patampa sava tarp svetimų. Ir jai padeda ne tik kalbų mokėjimas, bet prigimtinis atvirumas ir nuoširdus santykis su aplinka. Matyt dėl šios priežasties jos fotografijose atsispindi ne lengvabūdiškas pasivaikščiojimas po svečias šalis, o noras pažinti ir patirti tolimos kultūros pamatus.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
