Derybose dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo visos šalys sutaria tik vienu klausimu – formalus minimalios algos padidinimas 50 ar 100 litų problemos neišspręs. Nesulaukusios pozityvių LR Vyriausybės žingsnių profesinės sąjungos darbdaviams pateikė susitarimo projektą, kuriuo siūloma MMA didinti iki 900 Lt/mėn. nuo 2012 m. liepos 1 d.
Susidarė paradoksali situacija: LR Trišalės tarybos narių dauguma pasisako už MMA didinimą, LR Seime priimtos dvi rezoliucijos, raginančios LR Vyriausybę didinti MMA, susiejant ją su 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, LR Prezidentė kaip ir pritaria MMA didinimui, LR Vyriausybė ir dalis verslo atstovų, pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms, šiam žingsniui prieštarauja, o MMA gavėjai jau ketvirtus metus įstrigę ties 800 Lt, kurių vos pakanka sąskaitoms už šildymą apmokėti, riba.
Reklama
„Tai – kompromisinis pasiūlymas. Tie darbdaviai, kuriems jo įgyvendinimas būtų ekonomiškai per sunkus, pateikę sudėtingą finansinę ūkio subjekto būklę patvirtinančius dokumentus tam tikrą laiką galėtų būti atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Iki antrosios ekonominės krizės bangos šis siūlymas siekė 1000 Lt/mėn. nuo 2012 metų pradžios.
Kita vertus, pakoreguotą siūlymą dėl MMA dydžio pateikusi LPSK net ir sėkmingai pasibaigus deryboms nuogąstauja, kad formalus MMA didinimas neišspręs visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo problemų. Dirbančiųjų atstovų nuomone, darbo užmokesčio, tiek minimalaus, tiek neminimalaus, indeksavimo tvarką būtina nustatyti specialiu įstatymu.
„Jeigu minimali alga bus padidinta, ar padidės darbo užmokestis tiems darbuotojams, kurie pateks į naują MMA zoną? Darbo kodeksas į šį klausimą neatsako. 140 str. nuostatą, kad darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka, konservatoriai panaikino“, – savo abejones išreiškė LPSK vadovai.
Profesinės sąjungos siekia, kad darbo ir pareigybių įvertinimo metodika būtų įteisinama įstatymu. Iki šiol dar galioja LR Vyriausybės nutarimas, kad įmonių ir įstaigų vadovai negali gauti daugiau nei keturis kartus didesnio atlygio, negu mokama nekvalifikuotiems darbuotojams. Praktikoje skirtumai siekia 20-30 kartų.
„Vis dar neturime teisės aktais išreikštų atsakymų į svarbų klausimą, kokie kriterijai ekonomikoje nulemia MMA lygį? Dabar dėl MMA didinimo egzistuoja turgaus principas. LR Trišalė taryba Vyriausybei pateikė alternatyvius siūlymus dėl (MMA) dydžio, profesinės sąjungos ir didelė darbdavių atstovų dalis pasiūlė MMA didinti iki 1000 Lt/mėn., išskyrus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, prieštaravusius MMA didinimui. Vyriausybė tuo pasinaudojo ir nepriėmė galutinio sprendimo“, – derybų peripetijas prisiminė daugelį matų LR Trišalės tarybos darbe dalyvavęs LPSK pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.
Vienas iš MMA didinimo nuolatinių oponentų LR Trišalėje taryboje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidiumo narys Sigitas Gailiūnas yra įsitikinęs, kad minimalią algą didinti reikalinga, bet negalima to daryti aklai.
„Mūsų pozicija nėra kategoriška. Minimalią algą didinti būtina, tačiau reikalinga analizė, kokią įtaką tokie pakeitimai padarys smulkiajam ir vidurtiniam verslui“, – sakė asocijuotai verslo struktūrai LR Trišalėje taryboje atstovaujantis S.Gailiūnas. Tarp PPPR narių – ne tik didžiosios, bet ir smulkios bei vidutinės šalies įmonės.
„Tokia analizė buvo atlikta valstybiniame sektoriuje siekiant išsiaiškinti, kokių papildomų biudžeto išlaidų pareikalaus MMA didinimas. Manau, kad būtina ją atlikti ir privačiame sektoriuje. Juk daugeliu reikalingų duomenų disponuoja Statistikos departamentas, pati Finansų ministerija, Ūkio ministerija“, – kalbėjo LPPARA atstovas.
Darbdavių organizacijos atstovas akcentavo, kad didžiausia problema yra ne MMA didinimas 50 ar 100 litų. S.Gailiūno nuomone, samdomų darbuotojų pajamos po tokio padidinimo, atskaičius mokesčius, padidės nereikšmingai, ir iš esmės problemos neišpręs: „Reikalingi daug didesni struktūriniai pakeitimai, bet nėra sukurtas modelis, kaip organizuoti darbo apmokėjimą, kuris tenkintų ir verslą, ir samdomus darbuotojus, ir augančius valstybės biudžeto poreikius, nes darbo jėgos kainą ne valstybiniame sektoriuje iš esmės diktuoja rinka“.
Sigitas Gailiūnas nepritartų įstatymui, kuris įteisintų nuoseklų MMA didinimą. Jo nuomone, ekonomikos augimas nėra nuoseklus, darbdavių galimybės didinti darbo užmokestį yra tiesiogiai priklausomos nuo bendros ekonominės šalies situacijos, situacijos konkrečiame ūkio sektoriuje, eksporto apimčių dinamikos.
„Net esant krizei iš visų trijų Baltijos šalių mūsų minimalus atlyginimas liko vienas mažiausių, ir šiemet nebuvo numatyta jo didinti išvis. Nenoriu spausti Vyriausybės, kiek jis turi siekti, kada ir kaip, bet klausimas lieka aktualus“, – susitikime su Vyriausybės atstovais sakė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, dar 2012 metų sausio 14 dieną teigęs, kad Vyriausybės pasiūlymas didinti minimalią algą nuo 800 litų iki 850 litų toliau lieka galioti, nors pasikeitė ekonomikos augimo prognozės, netruko šitą siūlymą atsiimti.
Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę minimali mėnesio alga siekė 25 Lt/mėn. Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų MMA didinta ne kartą. Deja, didėjimas kelis kartus įšaldytas, o nuo 2008-ųjų įstrigo ties 800 Lt/mėn. riba, nors perkamąją darbo užmokesčio galią mažino infliacija. Vien 2011 m. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija (2011 m., palyginti su 2010 m.) sudarė 4,1 procento.
„Atsakymas paprastas ir aiškus – tai piliečių daugumos skurdinimo politika. Per mokesčių didinimą ir pensijų mažinimą pajamos atimamos iš mažiausius atlygius gaunančių žmonių, ginant dideles pajamas gaunančiųjų Vyriausybės klerkų, seimūnų, valstybinių įstaigų ir įmonių vadovų interesus“, – savo nuomonę išdėstė LPSK vadovai.
60 tūkstančių privačiame ir valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių interesams atstovaujanti LPSK mano, kad net minimalus MMA didinimas būtų nemenka pagalba gyvenantiems skurdžiausiai, o verslas ir valstybės galvos bent jau pademonstruotų minimalų rūpestį savo valstybės piliečiais.
Staiga padidinus MMA grėstų nedarbas
Vyriausybė šiandien nepritarė kelių Seimo narių siūlymui keisti Darbo kodekso 187 straipsnį ir nustatyti, kad kiekvienais metais minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis negali būti mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį skelbia Statistikos departamentas. Vyriausybės nuomone, reikia ieškoti galimybių, kaip didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau konkrečiai šiam įstatymo projektui siūloma nepritarti, visų pirma siekiant apsaugoti smulkųjį verslą ir nesukelti naujos nedarbo augimo bangos.
Įstatymo projektui nepritarta, nes siūlomas MMA dydžio nustatymas iš esmės būtų automatinis darbo užmokesčio indeksavimas, kai MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Toks indeksavimas nebūtų teisingas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, remiantis statistika, šalies praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 2027,9 Lt. Tokiu būdu pagal šį įstatymo projektą MMA šiemet turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1013 Lt, t. y., didėtų daugiau kaip 26 proc. Tokiam MMA padidinimui reikėtų žymių tiek valstybės ir savivaldybių biudžetų, tiek privataus sektoriaus lėšų.
Nesant galimybių mokėti padidintos MMA, darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo (tai ypač aktualu labai mažoms įmonėms) arba trumpinamas jų darbo laikas, taip pat prognozuojama, kad dalis darbuotojų darbo užmokesčio būtų išmokama nelegaliai.
Esant sudėtingai Europos ir pasaulio ekonomikų bei finansų rinkų padėčiai, toks MMA didinimas, koks siūlomas įstatymo projekte, gali lemti, kad sumažės Lietuvos konkurencingumas, o šalies ekonominė ir finansinė būklė dar labiau pasunkės. Tai turėtų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos atsigavimui ir spartesniam žmonių gyvenimo lygio augimui.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
