Algirdas Igorius Po Europos Komisijos kritikos, jog Lietuvoje labai didelis jaunimo nedarbas – darbo nesuranda kas dešimtas jaunuolis, institucijos sukruto, kaip nedarbą mažinti. Siūloma jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu, lengviau įdarbinti jaunus žmones be profesinio išsilavinimo.
2007–2013 metais Lietuvai yra numatyta daugiau nei 3 mlrd. litų Europos socialinio fondo lėšų. 40 proc. šio fondo lėšų mūsų šalis jau panaudojo arba jomis disponuoja.
Reklama
Socialinės apsaugos ministerijos valdininkai suka galvas, kaip per dvejus metus panaudoti likusius pinigus. Mat Europos Komisija leido lanksčiau naudoti jas jaunimo užimtumui skatinti.
Dėl šios problemos praėjusią savaitę Europos Komisijos vadovybė kreipėsi į aštuonias Europos Sąjungos valstybes, tarp jų ir į Lietuvą. Mūsų šalyje 15–24 metų grupėje kas dešimtas jaunuolis ieško darbo. Blogesnė padėtis tik Ispanijoje, Graikijoje ir Slovakijoje.
Darbo biržos vadovas teigia, kad palyginus su 2007-aisiais, pernai į šią įstaigą kreipėsi pustrečio karto daugiau arba per trečdalis mokyklų absolventų. Pasak jo, taip atsitiko susitraukus darbo rinkai. O darbdaviai ieško įgūdžių turinčių darbuotojų.
„Bus numatytos papildomos lėšos darbo įgūdžiams įtvirtinti. Kitas svarbus dalykas žmonėms, kurie neturi kvalifikacijos, t. y. profesinio pasirengimo, – padėti jį įsigyti“, – sako Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis.
Žadama keisti teisinę bazę, kad būtų išplėsta galimybė lengvatinėmis sąlygomis įdarbinti jaunuolius, neįgijusius profesinio išsilavinimo. Dabar tokia galimybė numatoma sudarius trišales sutartis tarp mokymo įstaigos, studento ir darbdavio.
„Teisiniai instrumentai leidžia darbdaviams lengviau išbandyti jaunus asmenis – tai yra priimti praktikantus, tam tikrą laiką išbandyti jų turimus įgūdžius, pamokinti dirbti konkretų darbą ir vėliau pasirinkti jiems tinkamus žmones, įdarbinti pagal darbo sutartis. Visas tas procesas nieko nekainuoja ir tai nelaikoma nelegaliu darbu“, – teigia laikinasis vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.
Ketinama parengti siūlymus, kaip jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu.
„Ar tai būtų ilgalaikė nuoma, ar tai būtų tiesiog susitarimas tarp valstybės ir jauno žmogaus, kai valstybė įsipareigoja jaunam žmogui padėti įsigyti išsilavinimą ir apsirūpinti darbu. Tokiu atveju jaunas žmogus turėtų įsipareigoti, gaudamas iš valstybės pagalbą galbūt ir gyvenamuoju būstu, atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pagal tą išsilavinimą, kurį jis yra gavęs“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Planuojama, kad suteikiant būstą kvalifikuoti jauni darbuotojai būtų skatinami įsidarbinti ir mažesniuose miesteliuose.
„Vakaruose žmogus, tiktai gavęs geresnį pasiūlymą, keliasi į kitą miestą ar net kitą valstybę. Mes esam tokie namisėdos, pripratę būti tiktai ten, turėti darbą ten, kur gyvename. Jeigu ta programa pavyktų, tas būtų tikrai didžiulė paskata jauniems žmonėms“, – teigia Jaunimo reikalų departamento direktorius Mindaugas Kuliavas.
Per savaitę žadamą parengti siūlymus, kaip galėtų būti skatinamas jaunimo užimtumas. Kovo mėnesį šiuos siūlymus ketinama pristatyti Europos komisijai.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
