Irma Janauskaitė Daugiau kaip pusė darbo ieškančiųjų be atlygio dirbti nesutiktų, BFL nuotr. Daugiau nei pusė visų darbo ieškančių žmonių nesutiktų dirbti be algos, nors dalis darbdavių siūlo būtent tokias sąlygas, mainais už gaunamą kvalifikaciją ir įgūdžius. Teisininkai įspėja, kad nemokama darbo jėga gali būti tik studentai, siųsti mokymo įstaigos.
Visais kitais atvejais už neva praktikantus įmonei gresia sankcijos dėl nelegalaus įdarbinimo, praneša LTV naujienų tarnyba.
Reklama
Kas taps laimėtoju, kai registruotų bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių, o dalis darbdavių vis dar niekaip neranda tinkamų darbuotojų? Įtampai darbo rinkoje neslūgstant, dalis įmonių skelbia priimsiančios žmonių, kurie dirbtų be užmokesčio, o tiesiog naudotųsi galimybe įgyti patirties.
Tokius darbdavių norus darbo paieškos portalo specialistai pastebėjo skelbimuose. Tiesa, pabrėžiama, kad atvirai nemokamų darbuotojų ieško vos keli procentai įmonių.
Tuo metu tų, kurie nesutiktų taip dirbti, gerokai daugiau. 56 proc. apklaustų darbo ieškančių žmonių sako, kad siūlymas absurdiškas, beveik pusė nesutiktų nemokamai dirbti net ir bandomuoju laikotarpiu.
„Bijoma, kad darbdaviai pradės tuo piktnaudžiauti ir tiesiog priims darbuotoją bandomajam nemokamam laikotarpiui, paskui jį atleis ir vėl ieškos naujo, kuriam vėl nemokės. Ir taip užsuktas ratas, kai darbuotojas atlieka darbą, bet už nieką negauna pinigų“, – aiškino portalo cvbankas.lt atstovė Viktorija Steponavičiūtė.
Tiesa, darbo ieškantys žmonės, tarp kurių, beje, ne tik išvis jo neturintys, bet ir norintys pakeisti turimą, sutinka, kad proga pasipraktikuoti ar pakelti kvalifikaciją – visada pravers, jeigu ne vienoje įmonėje, tai kitoje, nes pagrindinis darbdavių reikalavimas – patirtis.
Viltis į Darbo biržą dedantys žmonės sako, kad dirbti, negaunant už tai pinigų – nei šis, nei tas, nes jų reikia net ir transporto, kuriuo pasiektum darbą, taip pat pietų bei kitoms elementarioms kasdienėms išlaidoms.
„Aš dirbti negaudama algos turbūt nesutikčiau. Tuomet nėra prasmės dirbti, nes gyventi už kažką tai reikia“, – teigė kalbinta moteris.
„Reikėtų pagalvot, nes tą laikotarpį, kurį dirbsiu, reikėtų ir gyventi už kažką“, – sakė vaikinas.
Bent minimalios pajamos, anot bedarbių, kelia motyvaciją, todėl šiek tiek mokėti už darbą esą apsimoka ir darbdaviui. Visiškas darbo neapmokėjimas skatina nelojalumą.
Teisininkų teigimu, darbe už dyka svarbūs keli aspektai. Kai kuriems ieškantiems darbo tai išties bene vienintelė galimybė kilstelėti kompetenciją.
Tačiau apskritai situacija kelia teisinių klaustukų, kursto darbdavių piktnaudžiavimą. Pagal įstatymus, nemokamai dirbti gali tik mokymo įstaigos siuntimą turintis studentas. Kiti praktikantai be darbo sutarčių gali būti prilyginti nelegalams.
„Vadinasi, jeigu tikrintų darbdavį Darbo inspekcija, rastų tokį žmogų, kuris mokosi, sakytų: „Aš įgyju patirtį, ugdau savo kompetenciją“, iš tikrųjų grėstų nelegalus darbas, nes tokie santykiai atitiktų darbo santykių požymius, nes būtų pavaldumo santykiai – vis tiek darbdavys duotų tam tikrus nurodymus tam savo praktikantui“, – tvirtino profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ advokatas Tomas Bagdanskis.
Advokato teigimu, kad išsisuktų nuo sankcijų, darbdaviai gudrauja – žmogų įdarbina, pavyzdžiui, ne visai dienai, nors iš tikrųjų jis dirba visą. Kita vertus, pastaruoju metu ryškėja dar viena tendencija –atėjusieji siūlosi dirbti, bet prašo oficialiai jų nedarbinti, kad neprarastų bedarbio pašalpos ar lengvatų.
Tačiau teisė esą linksta į tai, kad šitokių precedentų, kai žmonės arba tikrai patys, arba neva patys pasiprašė dirbti nemokamai, nebūtų. Nors jau yra laimėtų bylų, kur praktikantai be darbo sutarties netraktuoti kaip dirbusieji nelegaliai.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
