Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje.
Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Reklama
Darbuotojai ir darbdaviai palankiai sutiko nuotolinio darbo sutarties įteisinimą. Tikimasi, kad tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams, taip pat mažinti išlaidas patalpų nuomai. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose, naudojant informacines technologijas.
Taikant Darbo kodekso pakeitimus, įmonės galės greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Leidžiant organizuoti viršvalandinius darbus, kartu yra griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti konkretūs atvejai kuomet darbdavys gali skirti viršvalandžius (pvz., kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms įmonėje ar kai šalinami jų padariniai; kai dėl netikėto gedimo darbo neįmanoma užbaigti per nustatytą darbo laiką; pakrovimo ir iškrovimo operacijoms, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius ir kt.). Numatyti ir atvejai, kai viršvalandžius galima skirti darbuotojui sutikus, tačiau paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.
Taikant platesnes galimybes suminei darbo laiko apskaitai, įtvirtinama maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus. Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Remiantis Darbo kodekso pataisomis, bus galima ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose (iki šiol pastarosios normos nebuvo). Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, numatomi saugikliai (tokias terminuotas darbo sutartis galima bus sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms; naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas, įmonėje jų neturi būti daugiau nei 50 proc. ir kt.).
Taip pat Darbo kodekso pataisomis įteisintas šakinių streikų skelbimas, pakoreguota streiko įmonėje ir jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra. Šakinių streikų skelbimas vyktų profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka, sumažintas būtinas balsavusiųjų darbuotojų skaičius, kai streikas skelbiamas įmonėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, tam tikrais apibrėžtais atvejais įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių. Tuo metu darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
