Antradienį (2012 01 31) Šiauliuose surengtoje konferencijoje „Kolegijų antrojo veiklos dešimtmečio realybė ir perspektyvos“ buvo apžvelgtas Šiaurės Lietuvos valstybinių kolegijų (Šiaulių valstybinės kolegijos ir Panevėžio kolegijos) per pirmąjį dešimtmetį nueitas kelias bei diskutuota apie tolimesnes koleginių studijų perspektyvas.
„Kolegijos klestės“, „kolegijoms bus tik dar sunkiau“, „kolegijose mokysis nebe Lietuvos piliečiai“, „jaunimas renkasi užsienį “, „kolegijos atlaikys permainas“ – tai tik keletas minčių, kurias konferencijoje išsakė Šiaulių valstybinės kolegijos ir Panevėžio kolegijos atstovai, šių aukštųjų mokyklų tarybų bei akademinių tarybų nariai, pedagogai, darbdaviai bei mokslininkai. Optimistiškiausiai nusiteikęs buvo konferencijos moderatorius buvęs Europos parlamento narys, ekonomikos mokslų daktaras Eugenijus Maldeikis, kurio nuomone, koleginės studijos turėtų būti vienos iš populiariausių, nes jos orientuotos į praktiką, suteikia jaunam žmogui labai konkrečią specialybę, leidžiančią lengviau įsidarbinti.
Reklama
Šiaulių valstybinės kolegijos vadovė dr. Natalija Šedžiuvienė kalbėjo apie tai, kaip pirmajame kolegijų veiklos dešimtmetyje buvo sudėtinga išsikovoti sau vietą aukštojo mokslo erdvėje, nes naujųjų aukštųjų mokyklų niekas išskėstomis rankomis nelaukė. Per dešimtį veiklos metų kolegijai pavyko atrasti savo nišą, sukurti gerą vardą. Dabar, anot jos, didėjanti aukštųjų mokyklų konkurencija skatina norą tobulėti. N. Šedžiuvienė pabrėžė, jog kiekviena kolegija kuria tokias studijų programas, kurios patrauklios jaunam žmogui ir perspektyvios, tačiau Lietuvoje apie specialistų poreikį niekas nekalba, todėl tenka patiems prognozuoti, vertinti darbo rinkos pokyčius. Priėmimo į kolegiją rezultatai rodo, kad visos Šiaulių valstybinės kolegijos siūlomos studijų programos yra populiarios, kasmet kolegija parengia po kelias naujas studijų programas.
Aukštaitijos regione svarbią vietą užimanti Panevėžio kolegija rengia socialinių, technologijos, biomedicinos ir meno studijų krypčių specialistus. Kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas pažymėjo, jog pagrindinis aukštosios mokyklos tikslas – ugdyti verslius, kūrybingus aukštos kompetencijos ir nuolat besimokančius savo srities specialistus-praktikus.
Konferencijoje pranešimą perskaitęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas susirinkusiems pateikė itin daug apmąstymų sukeliančios statistikos, ką renkasi abiturientai, kam jie teikia prioritetus.
Socialiniai aspektai, demografinės problemos, milžiniška šeimų emigracija, Lietuvoje parengtų specialistų išvykimas dirbti į užsienį – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria aukštosios mokyklos, prognozuodamos savo veiklos perspektyvas. Šiaulių valstybinės kolegijos tarybos pirmininkė, Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė mano, jog tai, kad mūsų jaunus išsilavinusius žmones vilioja užsienio valstybės, o pastaruoju metu šioje srityje itin aktyvi Vokietija, įrodo, kad rengiame aukštos kvalifikacijos specialistus, mokančius gerai ir sunkiai dirbti.
Pranešimą „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos įžvalga 2030 m.“ konferencijoje perskaičiusi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro metodininkė Eglė Mykolaitienė pristatė Lietuvos mokslo ir studijų sistemos įžvalgą 2030 m. Pranešėja akcentavo, jog ateityje mokymosi visą gyvenimą procesas taps realybe, jei aukštosios mokyklos sugebės derinti du komponentus: proaktyvumą ir bendradarbiavimą. „Parengta įžvalga nėra prognozė – ji leidžia pasiekti sutarimą dėl to, kokia ateitis galėtų ir turėtų būti“, – sakė pranešėja.
Abi kolegijos, per dvejus metus kartu įgyvendinusios projektą „Šiaurės Lietuvos valstybinių kolegijų integruotų plėtros strategijų parengimas, didinant atskaitomybę visuomenei bei tobulinant valdymo sistemą“, pasirengė integruotas plėtros strategijas 2011–2020 m., tad baigiamoji konferencija „Kolegijų antrojo veiklos dešimtmečio realybė ir perspektyvos“, anot projekto vadovės Linos Tamutienės, buvo puiki proga apibendrinti projekto pasiektus rezultatus ir išgirsti skirtingų visuomenės atstovų nuomonę.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
