Per 8 šių metų mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užregistravo ir ištyrė 1800 vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų, pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Nuo kitų metų liepos mėnesio gamintojai negalės teikti į rinką produktų, paženklintų "bio" arba "eko" žodžių trumpiniais, jeigu šie produktai nebus ekologiški.
Vytaras Didžiausia P. Korėjos automobilių gamintojų grupė " Hyundai - Kia" iškilmingos ceremonijos metu pranešė apie naujo ekologiškų technologijų tyrimų ir vystymo centro įkūrimą. Šiame korporacijos padalinyje bus atliekamos svarbios studijos siekiant ištobulinti " Hyundai - Kia" technologijų ekologiškumą ir pasiekti kiek įmanomą mažesnį poveikio supančiai aplinkai lygį.
Aplinkos projektų valdymo agentūra 2005-09-02 pasirašyta sutartis "Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Alytaus regioninio sąvartyno statyba ir senojo sąvartyno uždarymas" (rangos sutartis Nr. A/2005/A06). Sutartį pasirašė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (Perkančioji organizacija), UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (Užsakovas), UAB Skirnuva ir UAB Parama, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu (rangovas). Bendra kontrakto vertė: 12.939.141,00 Lt., kuri susideda iš:
Sanglaudos fondo dalis: 8.539.833,06 Lt. paskolos dalis: 1.312.544,83 Lt. LR biudžeto dalis: 3.086.763,11 Lt. Pridėtinės vertės mokestis (PVM): 2.3.29.045,38 Lt. Sutarties kaina, įskaitant PVM yra: 15.268.186,38 lt.
2005 birželio mėnesį APVA paskelbė konkursą Sąvartyno statybos darbams atlikti ir 2005 metų birželio ir liepos mėnesiais atliko gautų konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimą. Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo mažiausia kaina. Buvo gauti 4 pasiūlymai iš kurių mažiausią kainą pasiūlė jungtinės veiklos pagrindu veikiančios įmonės UAB Skirnuva ir UAB Parama. Įvertinusi visų konkurso dalyvių pasiūlymų atitikimą pirkimų dokumentų reikalavimams, viešųjų pirkimų komisija perkančiajai organizacijai rekomendavo sudaryti sutartį su minėtomis įmonėmis.
Takniškių sąvartyno uždarymas. Sąvartynas atidarytas 1986 m. ir eksploatuojamas iki šiol. Technogeninių nuogulų užimamas plotas yra apie 26 ha. Jame buvo ir yra kaupiamos įvairios buitinės ir pramoninės atliekos: popierius, kartonas, polietilenas, maisto atliekos, metalas, gelžbetonio ir medžio nuolaužos bei žemės ūkio atliekos. Vidutinis buitinių atliekų sluoksnio storis yra nuo 1,5 iki 6 m. Bendras iki šiol sukauptų atliekų tūris yra apie 220 000 m3.
Takniškių sąvartyno uždarymas bus vykdomas 2 etapais. Šio finansinio memorandumo apimtyse numatoma vykdyti 1- etapą. Galutinį sąvartyno uždengimą bus galima atlikti tik po 2-3 metų, užpildžius sąvartyno rytinius ir šiaurinius šlaitus atliekomis. Tuo tarpu I-ame etape bus atliekami būtini sąvartyno uždarymo komponentai: atskirtas filtratas nuo lietaus vandens, tokiu būdu sumažės kenksmingų nuotekų kiekis, bus sutvarkytas atliekų kaupo vakarinė ir viršutinė dalys, bus įrengtas pirminis atliekų kaupo uždengimas (galutinio uždengimo vykdyti negalime, nes sąvartynas ilgą laiką buvo eksploatuojamas be kompaktoriaus, todėl galimas kaupo nusėdimas). Pilnai uždarytas sąvartynas bus uždengtas pagal Europos Sąjungos direktyvų bei Lietuvos Respublikos teisinių aktų reikalavimus.
Naujas regioninis sąvartynas Takniškėse.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistema galės pilnai funkcionuoti tik pastačius naują regioninį sąvartyną Takniškėse. Jo statyba bus baigta ne anksčiau kaip 2007 m. pradžioje. Pradėjus eksploatuoti regioninį Takniškių sąvartyną, Alytaus regione bus uždaryti visi šiuo metu veikiantys, Europos Sąjungos (ES) reikalavimų neatitinkantys sąvartynai, kurių šiuo metu yra apie 125.
Regiono sąvartyno atliekų kaupas užims apie 6,7 ha plotą. Naujas regioninis sąvartynas bus statomas pagal galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos normatyvus, jame bus priimamos nepavojingos buitinės atliekos. Takniškių sąvartyne bus įrengtas sandarus sąvartyno dugnas su filtrato drenažo sistema, nepraleidžiantis teršalų į žemės gelmes, paviršiaus sandarinimą su dujų drenažo sistema, filtrato ir lietaus vandens surinkimo sistemą, dujų surinkimo ir utilizavimo sistemą.
Sąvartyno atliekų krūvos aukštis preliminariai bus maždaug 40 m aukščiausiame taške. Sąvartyno kaupą numatoma įrengti atskiromis sekcijomis. Šio finansinio memorandumo apimtyse bus įrengta I sekcija, kuri užims 3,4 ha teritoriją, II sekcija 1,8 ha, III sekcija 1,5 ha
Visas planuojamas 20 metų periodui sąvartyno atliekų kaupo plotas yra 6,7 ha. Jame turės būti sutalpinta 1 mln. tonų atliekų. Jau pirmais metais uždarius pagrindinius kitų rajonų sąvartynus, į Takniškių regioninį sąvartyną bus pristatomos visos apskrities komunalinės deponuotinos atliekos.
Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja ir kitus projektus, skirtus Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui. Be aukščiau minėtų darbų, Alytaus regione pagal Europos Sąjungos reikalavimus taip pat bus pastatyta:
§ Kompostavimo aikštelė Takniškių kaime Alytaus rajone. § Antrinių žaliavų rūšiavimo stotis Takniškių kaime Alytaus rajone § Stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelė Takniškių kaime Alytaus rajone. § Stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelė Druskininkuose, Gardino g.102 § Organinių atliekų kompostavimo aikštelė Druskininkuose, Gardino g.100 § Stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelė Varėnoje, Geležinkelio g. 65 § Stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelė Lazdijuose, Gėlyno g. 12 § Stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelė Prienuose, Pramonės g. 3 § Administracinis pastatas Alytuje, Vilniaus g. 31
Šią savaitę Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Vilniaus m. VMVT) sulaikė po dvi tonas alkoholinių kokteilių "Piknik Džintonik" ir "Zelionoje jabloko", ir beveik 4 tonas nealkoholinio gėrimo "Biela Kola".
Alkoholiniuose kokteiliuose nustatytas maisto priedas E1520 Propan-1,2-diolis, kurį Lietuvoje draudžiama naudoti alkoholiniuose gėrimuose. Šis priedas yra drėgmę išlaikanti medžiaga.
Nealkoholiniame gėrime "Biela Kola" aptikta beveik du kartus leistiną normą viršijančio konservanto kiekis (0,29 g/kg konservanto E211 natrio benzoato).
"Neleistini maisto priedai arba per didelis jų kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl šių siuntų neleidome realizuoti Lietuvos rinkoje. Importuotojui UAB "L.I.O.N gėrimai" nurodėme produktą saugiai sunaikinti arba grąžinti gamintojui",- sakė Vilniaus m. VMVT viršininkas Algirdas Špukas.
Apie šias nesaugias siuntas VMVT informavo Europos Komisiją skubių pranešimų sistema RASFF.
APLINKOS MINISTERIJA Praėjusią savaitę įsigaliojo naujos redakcijos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės. Jos papildytos trimis naujais skyriais, kuriuose nustatyti elektros ir elektroninės įrangos ženklinimo bei jos atliekų apskaitos reikalavimai, taip pat šios įrangos atliekų tvarkytojų ir jos vartotojų informavimo tvarka.
Asmenys, užsiimantys elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymu, kaip numato Taisyklės, turi užtikrinti, kad šios atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Netinkamos pakartotinai naudoti turi būti tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.
Į rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą jos gamintojai ar importuotojai privalo paženklinti. Ženklai turi būti aiškiai matomi, perskaitomi ir patvarūs, kad įrangai tapus atliekomis būtų galima identifikuoti jos gamintoją ar importuotoją ir pagaminimo datą. Šios įrangos gamintojai ar importuotojai ne vėliau kaip po vienų metų nuo gaminio išleidimo į rinką privalo pateikti informaciją atliekų tvarkymo įmonėms apie tos įrangos medžiagas ir dalis, jų išmontavimą, galimą pakartotinį naudojimą, joje esančias pavojingas medžiagas bei preparatus ir jų buvimo vietas.
Taisyklės įpareigoja elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ar importuotojus informuoti jos vartotojus, kad jie atskirai turi rinkti šios įrangos atliekas ir jų nemesti kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Taip pat gamintojai ar importuotojai turi informuoti vartotojus apie elektros ir elektroninėje įrangoje esančių pavojingų medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Informacija turi būti paskelbta įrangos naudojimo instrukcijoje ar atskirame leidinyje, o jeigu ji skleidžiama per platintojus, vartotojams turi būti pateikta raštu prekybos vietoje.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekas reikia rinkti atskirai ir jų nemaišyti su kitomis atliekomis. Jeigu jos yra užterštos pavojingomis medžiagomis ir kelia grėsmę atliekas tvarkančių įmonių darbuotojų saugumui bei sveikatai, turi būti perduodamos pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms. Surinktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojama jos neišardžius, turi būti atiduotos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms elektros ir elektroninę įrangą ir atitinkančioms Taisyklių nustatytus reikalavimus.
Bendravimo Formos Keturi kilogramai elektros ir elektroninės įrangos atliekų - tiek kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus turi surinkti pagal ES reikalavimus.
Jau savaitė, kai pirkdami elektros ir elektroninę įrangą turėtume pamatyti specialų ženklą, kuris primintų, jog tokių gaminių negalima mesti į šiukšliadėžę. Tačiau nei specialaus ženklinimo, nei informacijos, kur išmesti elektroniką, kai jos nebereikės, nei nuorodų perdirbėjui, iš ko elektros ir elektroninė įranga yra pagaminta, kol kas ant produktų nematome. Lietuvoje, kaip ir kitose ES naujokėse, nuo š.m. rugpjūčio 13 dienos gamintojai ir importuotojai turėjo pradėti ženklinti elektros ir elektroninę įrangą (EEĮ), tačiau kol kas nėra išleista reikiamų teisės aktų su reikalavimais, taip pat kola kas neveikia elektronikos atliekų surinkimo sistema.
Paprastai Europos piliečiai elektros ir elektronikos įrangą patys pristato į specialias aikšteles arba, pirkdami naują prietaisą, prekybininkams palieka seną. Nebenaudojamą buitinę techniką gyventojams tiesiai iš namų gali paimti privati arba vietos savivaldai priklausanti elektronikos surinkimo ar perdirbimo įmonė, prieš tai užregistravusi prašymą. Tokia pat sistema turėtų veikti ir Lietuvoje, tačiau iki šiol veikia tik 7 specialios aikštelės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. Visas nebenaudojamos elektronikos surinkimas priklauso nuo gyventojų apsisprendimo, kaip "atsikratyti" nebenaudojamų prietaisų.
"Sodas, kaimas, skurdžiau gyvenantys giminaičiai - štai populiariausios vietos, kur lietuvis išveža iš namų senus televizorius, šaldytuvus, ar kitą buitinę techniką. Paprastesnius elektronikos įrenginius žmonės paprasčiausias išmeta su buitinėmis atliekomis į šiukšlių konteinerius" - sako Aplinkos inžinerijos instituto projektų vadovė Lina Budrienė. Anot jos, vienas iš sunkiausiai įgyvendinamų ES reikalavimų - privalomi 4 kg EEĮ atliekų, kurias kasmet turi surinkti kiekvienas gyventojas. ,,Kol kas vienas gyventojas šių atliekų surenka 25 kartus mažiau - tik 0,160 kg. - sako Lina Budrienė. "Nors gyventojai jau dabar pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra įpareigoti nemaišyti elektronikos atliekų su buitinėmis, tačiau neaišku, kas ir kaip juos gali nubausti."
Taip pat nenuspręsta, kas bus atsakingas už nebenaudojamų elektros ir elektronikos prietaisų surinkimą. Šiuo metu teisinėje bazėje nurodyta, kad savivaldybių bei gamintojų įsteigtos surinkimo sistemos. Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų ir perdirbėjų asociacijos atstovai teigia, kad dėl neparengtos teisinės ir finansinės bazės, stringa daugelio Europos sąjungos direktyvų vykdymas. Tai sukelia didelių problemų ne tik Lietuvos gamintojams, importuotojams bet ir perdirbėjams. O svarbiausia - gresia valstybei baudomis, kurios bus mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Apie esamą situaciją ir jos sprendimo būdus Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų ir perdirbėjų asociacijai kviečia diskutuoti forume ,,Atliekų tvarkymas 2005". Forumas vyks rugsėjo 28-29 d. Druskininkuose, Vilnius SPA centro konferencijų salėje.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis pasirašė Sanglaudos fondo finansuojamo pavojingų atliekų tvarkymo sistemos projekto paraišką, kurios bendra vertė - 10 mln. eurų (34,52 mln. litų).
Tai nauja jau Europos Komisijos patvirtinto Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo projekto dalis. Sanglaudos fondo lėšomis planuojama finansuoti 73 proc. projekto vertės - 7,3 mln. eurų (25,1 mln. litų), valstybės biudžeto lėšos sudarys 27 proc. jo vertės - 2,7 mln. eurų (9,3 mln. litų).
Šiomis lėšomis bus sutvarkytos bankrutavusių įmonių pavojingos atliekos bei pesticidai. Pagal projektą pavojingas atliekas numatoma sutvarkyti UAB "Šiluga", UAB "Gelga", AB "Aukštaitijos keliai", UAB "Šulinys", UAB "Biržų konservai", UAB "Joda", AB "Limeta", individualioje Rinkevičiaus įmonėje. Taip pat planuojama išvalyti Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijoje esantį gyvsidabriu užterštą gruntą.
Projektą numatoma pradėti įgyvendinti kitų metų vasarį, užbaigti - 2007 m. pavasarį. Jį įgyvendins Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Šiuo metu Europos Sąjungos paramos lėšomis Lietuvoje yra įgyvendinami 22 aplinkos apsaugos ir 12 transporto sektoriaus investicinių projektų, kuriems finansuoti per 2000-2005 m. ES iš viso skyrė 621 mln. eurų (2,14 mlrd. litų).
VSA Bendrovė "VSA", viena didžiausių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, liepos 29 d. pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus m. savivaldybe dėl dviejų stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelių eksploatavimo.
Bendrovė "VSA" įgijo teisę artimiausius penkerius metus vienintelė Vilniuje priiminėti stambiagabarites atliekas iš Vilniaus miesto gyventojų ir įmonių. Specialiai tam tikslui įrengtose aikštelėse Lentvario g. 15 ir Viršuliškių skg. 60 nuo rugpjūčio 2 d. bus surenkama naudota buitinė technika, seni baldai, padangos, akumuliatoriai, nedideli kiekiai statybinių atliekų, kurios susidaro atliekant mažos apimties remontą, kitos stambiagabaritės atliekos ir antrinės žaliavos.
Į stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo aikšteles miesto gyventojai nuo šiol galės patys atvežti ir nemokamai palikti visas nereikalingas didesnių gabaritų atliekas. Įmonės, įstaigos, organizacijos nemokamai galės pristatyti antrines žaliavas.
Per metus bendrovė "VSA" planuoja surinkti apie 360 kubinių metrų medienos, daugiau nei 1000 kubinių metrų statybinių atliekų, apie 40 tonų pasenusios buitinės technikos ir apie 6000 vienetų dėvėtų padangų.
Bendrovė "VSA", privatizuota 2004 m. rudenį ir užimanti daugiau nei pusę Vilniaus buitinių atliekų išvežimo rinkos, tikisi, jog šios surinkimo aikštelės, esančios skirtingose miesto dalyse, suteikia galimybę miesto gyventojams patogiai ir neteršiant aplinkos "atsikratyti" stambiagabaričių atliekų, susidarančių buityje.
Vasarą vartotojai turėtų atidžiai stebėti maisto produktų galiojimo terminus, nes tai dažniausias pažeidimas prekybos tinklų parduotuvėse.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tokios išvados priėjo tris pastaruosius savaitgalius atlikdama tikrinimus. Buvo patikrintos 66 įvairių prekybos tinklų parduotuvės visoje Lietuvoje.
"Pagrindinės problemos susijusios su galiojimo terminu ir laikymo sąlygomis: greitai gendantys maisto produktai laikomi nepakankamai šaltuose šaldytuvuose, prekiaujama produktais su pasibaigusiais realizacijos terminais, dažnai nutrinama galiojimo data. Neretai ir sveriami maisto produktai, tokie kaip mėsos, konditerijos, parduodami pasibaigus jų tinkamumui vartoti",- sakė VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Ščeponaviečienė.
Daugiausia pažeidimų nustatyta UAB "Norfos mažmena" parduotuvėse (15 parduotuvių), 8 UAB "VP Market" parduotuvėse, 5 UAB "Palink" ("Iki") parduotuvėse ir dviejose UAB "Rimi Lietuva". Už pažeidimus taikytos 32 piniginės baudos, 14 atvejų surašyti sprendimai, reikalaujant išimti produktus iš rinkos. VMVT specialistai ir toliau vykdys prekybos tinklų patikrinimus, siekiant apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškų produktų įsigijimo.
VMVT informuoja vartotojus, kad būtų budrūs, įsigydami produktus. Pastebėjus, kad prekybos įmonėse prekiaujama produktais su pasibaigusiais realizacijos terminais ar nekokybiškais, pakitusios išvaizdos, kreiptis į VMVT nemokamu telefonu (8~800) 404 03.
