Dauguma, t. y. 72 proc., Europos Sąjungos gyventojų už prekes, kurios nekenkia aplinkai, yra pasirengę mokėti brangiau. Lietuvoje taip teigia 66 proc. gyventojų. Tai rodo „Flash Eurobarometer“ – didžiausio visuomenės nuomonės tyrimo Europoje, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai – duomenys.
Tyrimo, kurį vykdė tarptautinė kompanija TNS, metu buvo siekiama išsiaiškinti visų Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės-narės gyventojų požiūrį į aplinkos apsaugos klausimus. Jo metu nustatyta, kad Lietuva kartu su Rumunija ir Bulgarija patenka į trejetuką ES valstybių, kuriuose gyventojams iš esamų produktų etikečių sunkiausia nustatyti, ar jie yra nekenksmingi aplinkai. Tik 28 proc. mūsų šalies gyventojų teigė, kad tai jiems nesukelia jokio vargo. Šioje srityje pirmauja Suomija, kur 64 proc. apklaustųjų sakė iš esamų etikečių lengvai atskiriantys, ar produktas yra „draugiškas aplinkai“.
Reklama
69 proc. ES piliečių teigia, kad jie imasi nepakankamai priemonių, kad efektyviai naudotų natūralius išteklius, kuomet tarp Lietuvos gyventojų šis skaičius siekia 80 proc. Daugiau nei pusė, t. y. 59 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad jiems asmeniškai svarbi gamtos apsauga, o 83 proc. lietuvių mano, kad aplinkosaugos problemos turi tiesioginę įtaką jų kasdieniam gyvenimui.
Kita vertus, lietuviai mažiausiai iš visų Europos Sąjungos piliečių tiki, kad progresą šalyje labiausiai atspindi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai – taip mano tik 10 proc. apklaustųjų. Kuomet pagal šį rodiklį pirmaujančioje Švedijoje taip manančiųjų yra 25 proc.
Taip pat patenkame ir tarp valstybių, kurių gyventojai mažiausiai tiki, kad gamtos apsauga gali prisidėti prie ES ekonomikos augimo. Taip mano 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Skeptiškesni šiuo klausimu tik mūsų kaimynai estai, tarp kurių šis procentas siekia 64. Tuo metu aktyviausiai gamtos apsaugą su ekonomikos augimu sieja Kipro gyventojai.
60 proc. ES piliečių teigia, kad jie yra gerai informuoti apie aplinkosaugos problemas. Šis skaičius išaugo, palyginti su 2007 m., kuomet siekė 55 proc. Aplinkos apsaugos problemos, kurios labiausiai kelia nerimą europiečiams, yra žmogaus sukeltos katastrofos (pvz., naftos išsiliejimas, pramonės keliamos problemos ir kt.), vandens užterštumas ir oro tarša. Nustatyta, kad daugiausia informacijos šioje srityje turi Švedijos gyventojai.
Įdomu tai, kad labai svarbų vaidmenį šioje informacijos grandinėje vaidina televizija. Paprašyti įvardinti šaltinius, kuriais labiausiai pasitiki aplinkos klausimais, europiečiai dažniausiai minėjo ne tik mokslininkus, aplinkos apsaugos asociacijas ir organizacijas, bet ir televiziją.
64 proc. europiečių mano, kad aplinkos apsaugos klausimai turi būti sprendžiami Europos Sąjungos mastu. Didžioji dalis, t. y. 61 proc., Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad šiuos klausimus reikia spręsti suvienijus tiek ES, tiek nacionalines pajėgas. Iš visų ES narių daugiausiai gyventojų, manančių, kad aplinkos apsaugos sprendimus reikia patikėti savo vyriausybei, yra Didžiojoje Britanijoje.
„Flash Eurobarometer“ tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio-gegužės mėnesiais, o jo metu apklausta beveik 27 tūkst. ES gyventojų nuo 15-os metų. Tyrimą inicijavo Europos Komisija. Jis atliktas TNS LT telefoninių apklausų centre. Šis centras atlieka viešosios nuomonės, taip pat vartotojų, pirkėjų ar kitų tikslinių segmentų tyrimų apklausas.
Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.Spausdinti Rekomenduoti Pranešti apie klaidą
