Mečislovas Zasčiurinskas Vyriausybės ataskaitą, praėjusią savaitę pristatytą Premjero Andriaus Kubiliaus, jau spėjo įvertinti daugelis politikos apžvalgininkų. Nors politologai vyriausybės vadovui pelnytai raitė prastus pažymius, bet kelias svarbias detales praleido. Plačiau…
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Suprantamas noras įtikti rinkėjams, tačiau nuvilia nepamatuotas populizmas, kurį pasitaiko skleisti ir socialdemokratų lyderiui, buvusiam finansų ministrui, ekonomikos mokslų daktarui Algirdui Butkevičiui. Gegužės 7 d. dienos komentare jis teigia, kad „šie metai yra rekordiniai skolinimosi mastais, visi pinigai panaudojami senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms lopyti“. Taip pat teigiama, kad „be atokvėpio skolinantis užsienyje ir vidaus rinkoje valstybės skolos problema nusikratoma ir ji paliekama būsimai Vyriausybei.“ Plačiau…
Kaip kasmet minimos Romo Kalantos žūties metinės. Dabar šis įvykis įgauna „Kauno pavasario“ vardą. Spontaniškas aštuntojo dešimtmečio jaunimo bruzdėjimas Kaune tapo istorikų domėjimosi objektu, jo minėjimas apaugo formalumu bei ritualais, o pats Romas Kalanta po mirties apdovanotas aukščiausiu šalies ordinu. Romo Kalantos žūties įvykis vadinamas žygdarbiu, „laisvės fakelu“, „žiežirba parako statinėje“. Plačiau…
Algirdas Patackas Laisvės liepsna, deguonis R. Kalantos aukai atminti. Gegužės 14 d., 1972-ieji. Kaune pasklinda gandas, kad miesto sode susidegino jaunuolis. Kodėl, nežinia. Po kurio laiko pradėjo aiškėti, kad jo motyvai panašūs kaip Jano Palacho, jauno istoriko, prieš trejetą metų susideginusio Prahoje. Tai laisvė, laisvė bet kuria kaina.
Saulius Stoma Kartais ir pačios didžiausios kvailystės gimsta iš gana racionalių minčių. Tokia kvailystė yra Lietuvos politikoje vis dar vyraujanti nuostata, kad mokesčių lengvatos yra blogis. Ši kvailystė yra tuo juokingesnė, kuo labiau ją ginantieji apeliuoja į sveiką protą. Plačiau…
Valdemaras Valkiūnas Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“. Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai. Tenka pripažinti, kad strategijos idėja - sukurti valstybės raidos viziją, pasiekti politinio sutarimo ir jos laikytis – yra kur kas gražesnė, nei pats strategijos tekstas. Norėčiau tikėti, kad jos rengėjai, o ypač visuomenininkai, moksleiviai, studentai ir profesoriai, teikę jai pasiūlymus, dirbo atsakingai ir galvodami apie valstybės ateitį. Iš tikro liūdna ir pikta pasidaro žinant, kai Seime ši strategija gali būti iškraipyta ir sudarkyta. Plačiau…
R.Šimašius, http://simasius.popo.lt Galvoju ką sakau ir sakau ką darau, tad išoriniams vertinimams emociškai esu gana atsparus. Tačiau interpeliacija man Seime, nors ir neturėjo daug perspektyvų laimėti, nuteikia ne vien pozityviai. Plačiau…
Andrius Kubilius Stoviu šioje tribūnoje su Vyriausybės ataskaita jau ketvirtą kartą, todėl gerai žinau ir jūs žinote, kaip čia diskusijos dėl tokios ataskaitos vyksta. Todėl pabandysiu kalbėti galbūt mažiau standartiškai. Skaičius, išdėstytus ataskaitoje, jūs ir taip žinote, darbus žinote. Žinote, kas padaryta, kas nepadaryta. Plačiau…
Saulius Stoma Motinos dienos išvakarėse galėjome pasiskaityti profesorės Dalios Leinartės minčių apie lietuvišką šeimą. Mane ypatingai sudomino šalutinė tema: tautinio atgimimo šauklių požiūris į tėvynę, kaip į jauną merginą, mylimąją. Tai Europoje beveik unikalus reiškinys. Paprastai tėvynė suprantama kaip motina. Vokiečių tautos motina Germanija, rusų – Rusija ir taip toliau. Plačiau…
Petras Dirgėla Kada įvyko lietuvių dorovinis supriešinimas, tautos suskaidymas? – Komunistų partijos nebėra, jos paskirti šeimininkai tebešeimininkauja – Ar prasiskverbs cinikai į Seimą? Plačiau…
