Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis pirmajame šių metų ketvirtyje lizingo bendrovės ir toliau aktyviai didino lizingo paslaugų apimtis. Per ketvirtį naujai pasirašytų lizingo sutarčių bendroji suma pasiekė 846,9 mln. litų, o finansuojama suma - 713,3 mln. litų. Per 2004 m. I-ąjį ketvirtį naujai pasirašytų sutarčių vertė buvo 675,5 mln. litų, augimas sudaro 25,4 proc. Nuo metų pradžios lizingo portfelis padidėjo 5,2 proc. arba 203 mln. litų iki 4.090 mln. litų. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu Asociacijos narių lizingo portfelis išaugo 39,4 proc. Palyginimui pateikiame lizingo portfelio dinamiką per pastaruosius dvejus metus:
Lizingo rinkos augimą lemia geri Lietuvos gamybos bei prekybos įmonių pasiekimai bei didėjančios investicijos, išaugusi buities ir vartojimo prekių paklausa, o taip pat stipri konkurencija tarp lizingo bendrovių, kurios dėka vartotojai laimi mažesnes palūkanas, naujus ir kokybiškesnius produktus bei paslaugas. Lizingo portfelio struktūroje didžiausią dalį tradiciškai užima: " kelių transporto priemonės - 29,8 proc., " pramonės įranga ir technologiniai įrengimai - 21,4 proc., " lengvieji automobiliai - 18,9 proc., " nekilnojamasis turtas - 18,9 proc. Per pirmąjį ketvirtį lizingo portfelio struktūra pagal turto rūšis keitėsi neženkliai, tačiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pokyčiai buvo pastebimi: sunkiojo transporto lizingas (sunkvežimiai, vilkikai, puspriekabės, autobusai) padidėjo nuo 805,2 mln. litų iki 1.219,4 mln. litų arba 51,4 proc., lengvieji automobiliai - nuo 551,3 mln. litų iki 774,8 mln. litų arba 40,5 proc. nekilnojamojo turto lizingas išaugo nuo 563,4 mln. litų iki 771,2 mln. litų arba 36,9 proc. Org. technika ir biuro technika padidėjo nuo 79,2 mln. litų iki 89,1 mln. litų arba 12,5 proc. Per pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat augo lizingo paslauga - veiklos nuoma. Jei 2004 m. pabaigoje veiklos nuoma sudarė 244,1 mln. litų, tai 2005 m. I-ojo ketvirčio gale - 274,4 mln. litų arba padidėjo 12,4 proc. Veiklos nuoma yra itin populiari paslauga gilias lizingo tradicijas turinčiose šalyse, todėl tikimasi dar didesnės paklausos bei spartesnio šios paslaugos augimo ir Lietuvoje. 2005 m. I-ajame ketvirtyje didžiausią lizingo rinkos dalį užėmė UAB "VB lizingas" - 37,50 proc., "Hansabank Grupės Įmonės Lietuvoje" - 36,35 proc., UAB "Sampo banko lizingas" - 7,08 proc., UAB "NORD/LB lizingas" - 5,78 proc.
Lietuvos lizingo rinkos pasiskirstymas pagal lizingo portfelį 2005 03 31 1 lentelė "Hansa-bank Grupės Įmonės Lietuvoje" "NORD/ LB lizingas" "Nordea Finance Lithuania" "Parex lizingas" "Sampo banko lizingas" "Snoro lizingas" "Šiaulių banko lizingas" "Ūkio banko lizingas" "VB lizingas" "Afin Baltica" "Medici- nos banko lizingas" Iš viso Lizingo portfelis, (tūkst. Lt) 1.486.684 236.298 109.736 3.754 289.399 183.344 55.030 121.221 1.533.687 51.695 18.927 4.089.775 Rinkos dalis pagal lizingo portfelį, (%) 36,35 5,78 2,68 0,09 7,08 4,48 1,35 2,96 37,50 1,26 0,46 100,00
Lizingo portfelio struktūra ir jos pokyčiai 2 lentelė (tūkst. Lt)
Lizingo portfelio iššifravimas 2005 03 31 2004 12 31 pokytis nuo metų pradžios, (%) 2004 03 31 pokytis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, (%) Iš viso dalis, (%) Iš viso dalis, (%) Iš viso Lizingo portfelio struktūra pagal lizingo tipą: 1. Finansinis 3.815.329 93,29 3.642.759 93,72 4,74 2.721.552 40,19 2. Veiklos 274.446 6,71 244.084 6,28 12,44 212.381 29,22 Iš viso: 4.089.775 100,00 3.886.843 100,00 5,22 2.933.933 39,40 Lizingo portfelio struktūra pagal turto rūšį: A. Kilnojamasis 3.318.554 81,14 3.175.508 81,70 4,50 2.370.523 39,99 B. Nekilnojamasis 771.221 18,86 711.335 18,30 8,42 563.410 36,88 Iš viso: 4.089.775 100,00 3.886.843 100,00 5,22 2.933.933 39,40 Kilnojamasis turtas pagal turto rūšį: A.1.1. Pramonės įranga ir įrengimai 875.187 21,40 815.232 20,97 7,35 602.708 45,21 A.1.2. Org. technika ir biuro technika 89.143 2,18 91.382 2,35 -2,45 79.233 12,51 A.1.3. Kelių transporto priemonės 1.219.410 29,82 1.143.223 29,41 6,66 805.247 51,43 A.1.4. Lengvieji automobiliai 774.799 18,94 720.130 18,53 7,59 551.273 40,55 A.1.5. Laivai, lėktuvai ir geležinkelių riedmenys 34.007 0,83 35.758 0,92 -4,90 30.398 11,87 A.1.6. Kitas turtas 326.008 7,97 369.783 9,51 -11,84 301.664 8,07 Iš viso: 3.318.554 81,14 3.175.508 81,70 4,50 2.370.523 39,99
APLINKOS MINISTERIJA Verslo įmonės, norinčios dalyvauti tradiciniame konkurse "Pasiekimai aplinkosaugoje", paraiškas turėtų pateikti iki š. m. gegužės 13 dienos. Šį konkursą, skirtą Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai, kasmet organizuoja Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Aplinkos vadybos ir audito institutas bei Inžinerinės ekologijos asociacija. Jo tikslas - parodyti verslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei pažangias, mažiausiai aplinką veikiančias įmones, skatinti šalies gamintojus ir paslaugų teikėjus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas, kurti ir gaminti palankesnius aplinkai gaminius, taikyti naujausias technologijas, aktyviai bendradarbiauti su partneriais aplinkos apsaugos srityje.
Konkurso dalyviai varžosi dėl keturių nominacijų. Įmonės bus apdovanotos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą (gaminį ar paslaugą), už palankiausią aplinkai procesą (gamybą) ir už tarptautinį bendradarbiavimą.
Konkurse gali dalyvauti visos šalies įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei teikiančios paslaugas. Rezultatus vertina Aplinkos ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Aplinkos vadybos ir audito instituto bei Inžinerinės ekologijos asociacijos sutarimu sudaryta komisija. Šios komisijos teikimu konkurso laureatus tvirtina ir skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidiumas. Jie apdovanojami prizais ir diplomais.
SEB Vilniaus bankas Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos lizingo rinkos lyderio "SEB VB lizingo" portfelis padidėjo 4 procentais ir jau viršijo 1,5 mlrd. litų. Šį mėnesį savo veiklos dešimtmetį švenčianti SEB Vilniaus banko grupės lizingo bendrovė pirmąjį šių metų ketvirtį užėmė didžiausią - 37,5 proc. - dalį Lietuvos lizingo rinkos. "Sėkmingai pradėję metus, ir toliau didinsime savo įtaką rinkoje, siūlysime klientams ne tik patrauklias lizingo sąlygas ir dėmesingą aptarnavimą, bet ir naujoves", - sakė "SEB VB lizingo" generalinė direktorė Jūratė Nedzinskienė. Pasak jos, svarbiausia šių metų pradžios naujiena - klientams pasiūlyta kompleksinė paslauga - lizingas ir draudimas kartu.
2005 metų sausio-kovo mėnesiais "SEB VB lizingas" sudarė 1,4 tūkstančio naujų lizingo sutarčių, pagal kurias turto finansuojama suma buvo 237 mln. litų, t. y. net 17 proc. didesnė nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Vidutinė bendrovės sudarytos naujos sutarties vertė padidėjo 12 proc. - iki 198 tūkst. litų. Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje didžiausią "SEB VB lizingo" portfelio pagal turtą dalį - 32 proc. - sudarė sunkiojo transporto lizingas. nekilnojamojo turto lizingas portfelyje užėmė 27 proc., įrenginių - 19 proc., o naujų lengvųjų automobilių lizingas - 18 proc. dalį.
'SEB VB lizingas" teikia finansinio ir veiklos lizingo paslaugas visoje Lietuvoje. Bendrovė turi atstovybes Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Alytuje ir Utenoje. Klientai taip pat aptarnaujami visuose SEB Vilniaus banko filialuose ir klientų aptarnavimo skyriuose.
VRP Hill & Knowlton Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB Vilniaus bankas Vertybinių popierių komisijai pateikė prašymą įregistruoti dar dvi trejų metų trukmės su akcijomis susietų obligacijų emisijas. Pirmosios 10 mln. litų vertės emisijos obligacijos vieneto įsigijimo kaina bus iki 100 litų, antrosios - 5 mln. litų vertės - iki 110 litų. Šių obligacijų pelningumas bus susietas su Kinijos akcijų kainų indeksu FTSE/Xinhua China 25.
"Šįkart siūlome investuoti į obligacijas, susietas su sparčiausiai besivystančios Azijos valstybės akcijų rinka", - sakė SEB Vilniaus banko Finansų rinkų departamento direktorius Vykintas Misiūnas. SEB analitikų teigimu, praėjusiais metais Kinijos ekonomikos augimas buvo visos pasaulinės ekonomikos varomoji jėga, vien šalies BVP augimas 2004 metais buvo apie 10 procentų. Pasak V. Misiūno, Kinijos ekonomika šiuo metu yra palankioje intensyvaus augimo stadijoje, o tai teigiamai veiks akcijų rinką.
Indeksas FTSE/Xinhua China 25 skaičiuojamas įvertinant 25 didžiausių ir likvidžiausių Kinijos bendrovių akcijas, kurios listinguojamos Honkongo, Šanchajaus ir Šenzenio akcijų biržose. Abi emisijos yra apdraustos, todėl obligacijų pirkėjai bet kuriuo atveju atgaus nominaliąją obligacijų vertę. Esant teigiamiems indekso pokyčiams, su akcijomis susietų obligacijų pirkėjai uždirbs pelno. Pirmosios obligacijų emisijos mažiausias investavimo koeficientas yra 40 procentų. Antrosios emisijos investavimo koeficientas yra padidintas - 100 procentų. Naująsias emisijas numatoma platinti nuo šių metų birželio 1 dienos iki liepos 13 dienos.
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, 2004 metų pabaigoje SEB Vilniaus bankas užėmė 61 proc. Lietuvoje registruotų obligacijų rinkos. Nuo 2003 metų iki šiol banko išleistų obligacijų vertė yra 420 mln. litų, bankui "FitchRatings" agentūra yra suteikusi aukščiausią iš šalies finansų įstaigų ilgalaikio skolinimosi reitingą A.
"VRP Hill&Knowlton" Dvi savaites "Statoil" degalinėse trukusios akcijos metu nemokamai savo automobilių techninę būklę pasitikrino daugiau kaip 500 vairuotojų. Tradicinė pavasario akcija "Važiuok saugiai su "Statoil", surengta kartu su Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS), šį kartą aplankė devynis šalies miestus.
"Augantis akcijos populiarumas įrodo, kad vairuotojams toks patikrinimas yra tikrai reikalingas", - sakė "Lietuva Statoil" Marketingo departamento vadovė Anna Dambrauskienė. Anot jos, ši apžiūra davė realios naudos, nes aptikti smulkūs automobilių techniniai nesklandumai buvo šalinami iškart degalinėje. Nesant galimybės tai padaryti, vairuotojams būdavo suteikiama konsultacija ar nurodomas artimiausias autoservisas.
Daugiausiai automobilių buvo patikrinta Alytuje - 148, Kaune - 118 ir Panevėžyje - 88. Patikrinimo duomenimis, net 50 proc. į "Statoil" degalines pasitikrinti atvažiavusių automobilių buvo nustatytas per didelis drėgmės kiekis stabdžių skystyje, trečdaliui buvo būtina sureguliuoti šviesas, apie 10 proc. automobilių išmetamųjų dujų koncentracijos lygis viršijo normą.
"Rezultatai parodė, kad gana didelis skaičius vairuotojų nepakankamai rūpinasi savo automobilio padangų kokybe. Net ir atėjus pavasariui, daug kas važinėja su žieminėm padangom, nors ir nedygliuotomis, ir nesirengia jų keisti", - teigė A. Dambrauskienė. Pasak jos, vis daugiau žmonių į degalines atvykdavo norėdami pasitikrinti dujų įrangą, tad ateityje planuojama, kad prie akcijos prisijungs ir šią įrangą galintys patikrinti meistrai.
akcijos metu LAS specialistai tikrino, ar nepriekaištingai veikia automobilių žibintai, buvo matuojamas išmetamųjų dujų koncentracijos lygis, padangų protektorių gylis, stabdžių, langų ir aušinimo skysčių bei tepalų kiekis ir kokybė.
Tarptautinei naftos ir dujų kompanijai "Statoil" priklausanti bendrovė "Lietuva Statoil" yra viena iš Lietuvos mažmeninės prekybos degalais lyderių, šalyje investavusi apie 321 mln. litų. Šiuo metu Lietuvoje yra 59 pilno aptarnavimo "Statoil" degalinės, taip pat veikia keturios bendrovės "Lietuva Statoil" valdomos automatinės degalinės "1-2-3". Bendrovėje dirba 644 žmonės.
"Ūkio banko lizingas" UAB "Ūkio banko lizingas" lizingo portfelio vertė 2005 m. I ketvirčio pabaigoje siekė daugiau kaip 121 mln. litų ir net 44 proc. viršijo praėjusių metų pirmo ketvirčio pabaigos portfelio vertę. Per šių metų pirmą ketvirtį "Ūkio banko lizingas" pasirašė beveik 22 700 tūkst. naujų sutarčių, tai yra 25 proc. daugiau nei praėjusiųjų metų atitinkamu laikotarpiu.
Naujai pasirašytų sutarčių finansuojama suma sudarė apie 32 mln. litų ir 10 proc. viršijo 2004 m. pirmo ketvirčio sumą. Naujai pasirašytų sutarčių bendra suma išaugo 13 proc.
Pasak "Ūkio banko lizingo" direktoriaus Antano Grigaliausko, spartų lizingo portfelio ir naujai pasirašytų sutarčių augimą nulėmė bendrovės siūlomų produktų patrauklumas, gerai išvystytas klientų aptarnavimo tinklas bei tolesnis vartojimo kreditavimo rinkos augimas.
Iki šiol analogų rinkoje neturi 2004 metais "Ūkio banko lizingo" kartu su statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centru "Ermitažas" išleista pirkimo išsimokėtinai kortelė. Taip pat praėjusiais metais "Ūkio banko lizingas" kartu su Ūkio banku pasiūlė kreditinę "MasterCard" kortelę. ,,Neseniai, pasirašėme tiesioginio bendradarbiavimo sutartį su SODRA ir dabar išperkamosios nuomos sutartį galima sudaryti daug paprasčiau ir greičiau, tereikia paso ar asmens tapatybės kortelės, - pasakoja Antanas Grigaliauskas. - Tai , manome, žymiai prisidės prie tolesnio mūsų veiklos pagrindinių rodiklių augimo". Pasak vadovo, gerai išvystytą aptarnavimo tinklą turintis ,,Ūkio banko lizingas" ateityje pagrindinį dėmesį skirs klientų aptarnavimo kokybei gerinti ir naujiems patraukliems lizingo sprendimams diegti. ,,Ūkio banko lizingo" klientų aptarnavimo tinklą sudaro apie 2000 taškų visuose Lietuvos regionuose.
Rytų skirstomieji tinklai pirmieji iš elektrą tiekiančių bendrovių pasirūpino, kaip taupyti verslininkų laiką ir pinigus. Bendrovė pasiūlė naujieną - atsiskaitymą už elektrą tiesioginio debeto būdu. Šią naujovę įmonės ir organizacijos galės išbandyti jau nuo šios dienos -- balandžio 25-osios.
Atsiskaitymu tiesioginiu debetu ypatingai turėtų susidomėti smulkios ir vidutinės įmonės bei organizacijos, kurios reguliariai atsiskaito už elektrą pagal pateiktas sąskaitas. Įmonių atstovams reikės tik deklaruoti skaitiklių rodmenis įprasta tvarka, o mokėjimo už elektrą suma automatiškai bus pervesta iš kliento banko sąskaitos į Rytų skirstomųjų tinklų banko sąskaitą.
"Tiesioginio debeto būdu atsiskaityti už elektrą siūlome smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos taip galės taupyti darbuotojų laiką ir pinigus. Mokėti tiesioginio debeto būdu už elektrą bus pigiau nei banko padalinyje grynaisiais ar pavedimu, nes dalį pavedimo išlaidų apmoka bendrovė", - privalumus vardija Rytų skirstomųjų tinklų finansų direktorius Arvydas Zakalskis.
Įgaliotiems įmonių atstovams reikės tik vieną kartą atvykti į Rytų skirstomųjų tinklų klientų aptarnavimo skyrių, kad pasirašytų, jog sutinka naudotis tokia paslauga. Vėliau tokius sutikimus bus galima pasirašyti ir bankuose. Rytų skirstomieji tinklai jau sudarė sutartis su SEB Vilniaus banku ir "Hansabanku”. Jeigu įmonė yra vieno iš šių bankų klientė, jau gali už elektrą atsiskaityti tiesioginio debeto būdu.
Tokį patogų atsiskaitymo būdą - kai pinigai automatiškai nuskaičiuojami nuo sąskaitos - dar šiemet galės išbandyti ir gyventojai. Nuo birželio mėnesio tiesioginio debeto būdu jie galės atsiskaityti ne tik už telekomunikacijų paslaugas, būsto paskolas ar gyvybės draudimą, bet ir už elektrą. Pasiūlymas klientams atsiskaityti už elektrą tiesioginio debeto būdu yra dar vienas žingsnis įgyvendinant bendrovės orientacijos į klientus politiką.
AB Rytų skirstomieji tinklai aptarnauja 707 tūkst. klientų Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskrityse bei dalyje Kauno ir Marijampolės apskričių.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA Tęsdama informacinių seminarų ciklą apie galimybes gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra ir Centrine projektų valdymo agentūra šiandien Vilniuje ir rytoj Kaune organizuoja vienos dienos seminarus. Seminaruose bus pristatomi nauji kvietimai teikti paraiškas Bendrojo programavimo dokumento (BPD) 1.5 priemonei 'Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra" ir dviems antrojo BPD prioriteto priemonėms - 2.2. "Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas" bei 2.3. "Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija". Seminarų dalyviai sužinos, kokiai veiklai teikiami prioritetai, kas gali teikti paraiškas, kaip rengti paraiškas paramai gauti, kokie ES struktūrinių fondų finansuojami projektai jau vyksta apskrityje ir kokias socialines regiono problemas dar reikėtų spręsti.
Seminarai skirti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios ketina rengti paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti plėtojant žmogiškuosius išteklius, keliant darbuotojų kvalifikaciją, tobulinant jų profesinius įgūdžius bei sprendžiant šaliai aktualias socialines problemas. Seminaruose kviečiami dalyvauti ir apskrities bei savivaldybių administracijų bei jų švietimo ir socialinės rūpybos padalinių vadovai, įstaigų ir įmonių vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žiniasklaidos atstovai ir vis kiti, besidomintys ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis regiono plėtrai socialinėje srityje.
Paskelbus pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, vieni aktyviausių buvo Vilniaus ir Kauno regionų pareiškėjai - beveik pusė paraiškų, gautų pagal 1.5, 2.2 ir 2.3 priemones, buvo gautos iš šių regionų. Seminarai vyks: balandžio 25 d. Vilniuje, "Forum Palace" (Konstitucijos pr. 26) ir balandžio 26 d. Kaune, viešbutyje "Daniela" (A.Mickevičiaus g. 28).
"VRP Hill&Knowlton" Rytoj, balandžio 26 dieną, Vilniuje, "Forum Palace" verslo centre, įvyks šalies statybų rinkos atstovams skirta konferencija "Bentley Pastato informacinis modelis (BIM) visais statinio gyvavimo etapais". Jos metu bus pristatytos pasaulinės projektavimo tendencijos ir naujoji Bentley BIM koncepcija, leidžianti trimačiame kompiuteriniame modelyje kaupti visą su statiniu susijusią informaciją.
Konferencijos organizatoriai - viena didžiausių Lietuvos statybų kompanijų "Constructus", informacinių technologijų bendrovė "IN RE" ir autorių grupė "Statybų ekonominiai skaičiavimai" - taip pat pristatys didesnius projektus Lietuvoje vykdančioms statybų bendrovėms skirtas technologijas.
Tarp jų - keturių dimensijų (4D) statybų projektavimo bei valdymo modelis, leidžiantis atlikti statybos ekonominių parametrų automatizuotus skaičiavimus ir naudoti statybos darbų kalendorinių grafikų atvaizdavimus statybų proceso valdymui.
Renginyje dalyvaus pasaulinės IT kompanijos "Bentley Systems Corp." atstovas Lars Fuglsang, pranešimus skaitys "Constructus", "IN RE", autorių grupės "Statybų ekonominiai skaičiavimai" specialistai bei kiti pranešėjai.
Konferencija vyks balandžio 26 dieną, antradienį, 10 - 17 valandą, "Forum Palace" III salėje, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje.
Statistikos departamentas Statistikos departamentas praneša, kad žemės ūkio produktų kainos (ŽŪPK) 2005 m. kovo mėn., palyginti su 2004 m. kovo mėn., išaugo 10,8 procento. Didžiausią įtaką jų augimui turėjo 29 procentais pabrangę gyvuliai ir gyvulininkystės produktai, nors augalininkystės produktų kainos sumažėjo 1,5 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango kopūstai - 2,7 karto, burokėliai- 55,8 procento, obuoliai - 18,9 ir bulvės - 8,0 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia pabrango galvijai - 44,1, pienas - 37,3 ir paukščiai - 17,3 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia atpigo svogūnai - 70,6, kviečiai - 32,1, avižos - 26,7, javų mišiniai - 22,2 ir kvietrugiai - 14,3 procento.
Palyginti su 2005 m. vasario mėn, ŽŪPK padidėjo 3,3 procento, nes pabrango augalininkystės produktai ir gyvuliai bei gyvulininkystės produktai (atitinkamai 3,5 ir 3,2 %). Tai nulėmė pabrangę javų mišiniai - 69,8, kopūstai - 48,1, burokėliai - 24,5, bulvės - 15,0, galvijai - 12,5, kiaušiniai - 7,8 procento. Atpigo agurkai - 48,4, obuoliai - 41,2, pievagrybiai - 10,3, rugiai - 6,0, avižos - 5,1 procento.
Pirmąjį 2005 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, ŽŪPK išaugo 7,2 procento, nes gyvuliai ir gyvulininkystės produktai pabrango 25,6 procento, nors augalininkystės produktai atpigo 5,5 procento. Daugiausia pabrango kopūstai - 2,1 karto, obuoliai - 75,5, galvijai - 38,6, pienas - 37,4 ir agurkai - 35,1 procento. Atpigo svogūnai - 66,2, javų mišiniai - 32,6, kviečiai - 31,4 ir avižos - 20,6 procento. Palyginti su ketvirtuoju 2004 m. ketvirčiu, ŽŪPK padidėjo 14,5 procento, nes brango ir augalininkystės, ir gyvuliai bei gyvulininkystės produktai (atitinkamai 22,9 ir 6,6 %). Didžiausią įtaką šiam padidėjimui turėjo pabrangę obuoliai - 3,9 karto, agurkai - 72,2, bulvės - 54,8, kopūstai - 43,9 ir galvijai - 23,9 procento. Atpigo svogūnai - 15,2, kiaulės - 4,0, rugiai - 2,0 ir kviečiai - 1,8 procento.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksai 2005 m. kovo mėn. ir I ketvirtį Procentais 2005 m. kovo mėn., palyginti su 2005 m. I ketvirtis, palyginti su 2004 m. kovo mėn. 2005 m. vasario mėn. 2004 m. I ketvirčiu 2004 m. IV ketvirčiu Žemės ūkio produktai 110,8 103,3 107,2 114,5 Augalininkystės produktai 98,5 103,5 94,5 122,9 Javai 78,9 104,4 78,2 103,1 Augalai perdirbimui 101,1 99,9 100,9 107,2 Bulvės 108,0 115,0 97,3 154,7 Daržovės 142,6 103,5 127,3 124,2 Vaisiai 118,9 58,8 175,5 385,7 Gyvuliai ir gyvulininkystės produktai 129,0 103,2 125,6 106,6 Gyvuliai ir paukščiai 123,3 106,9 116,2 105,9 galvijai 144,1 112,5 138,6 123,1 kiaulės 109,8 103,7 106,9 96,0 avys ir ožkos 101,2 101,1 95,5 108,1 paukščiai 117,3 101,0 99,3 99,1 Gyvulininkystės produktai 132,9 101,0 132,1 107,1 pienas 137,3 100,3 137,4 107,3 kiaušiniai 102,3 107,8 96,9 104,1
